Naujasis sveikuolių sezonas prasidėjo prie Ūlos

Elektrėnų sveikuoliai pradėjo aktyvaus sporto sezoną: rugsėjo 12 dieną didelis būrys klubo narių ir jų bičiulių dalyvavo baidarių žygyje Ūlos upe, o rugsėjo 13 dieną – žygyje pėsčiomis po Čepkelių raisto apylinkes.

Vasarą puoselėję savo sodus, stiprinę santykius šeimose ir sėmęsi patirties keliaudami po pasaulį, rudenį Elektrėnų sveikuoliai vėl susitiko su savo bičiuliais ir naująjį sporto sezoną pradėjo Dzūkijoje. Rugsėjo 12 dieną nuo ankstyvo ryto vyko ištvermės pareikalavęs daugiau nei 10 km žygis baidarėmis iki Rudnios kaimo. Ūlos pakrantės žygeivius džiugino ne tik įspūdingais skardžiais, didingais miškais, bet ir grybų gausa bei švara – pagaliau Lietuvoje žmonės išmoko turistauti nepalikdami po savęs šiukšlių. Nemažai ištvermės pareikalavusį žygį įveikė ir jauniausi jo dalyviai Aronas ir Kanas. Labai džiugu, kai tokiame žygyje dalyvauja seneliai su anūkais.

Po pietų žygio dalyviai įsikūrė Ūlos malūno sodyboje. Kol sveikuolis šefas Povilas su virėjų komanda gamino sveikuolišką vakarienę, taikliosios rankos entuziastai dalyvavo smiginio turnyre, išsiilgusieji miško pasinėrė į miško maudynes ir grybavimo čempionatą, o prijaučiantieji lėtajam turizmui tiesiog mėgavosi buvimu gamtoje. Vakare sveikuolių laukė pirtis ir kubilas.

Sekmadienio rytas prasidėjo maudynėmis Ūloje ir mankšta. Sušveitę skaniausią pasaulyje košę su grybais ir daržovėmis, sveikuoliai iškeliavo susipažinti su didžiausia Vakarų Europoje aukštapelke – Čepkelių raistu. Į Marcinkonis skubančią automobilių koloną sustabdė pasieniečiai – pasirodo, sekmadienį Varėnos apylinkėse paskelbta ypatingoji padėtis, todėl pasienio ruože teko parodyti asmens dokumentus ir net atverti automobilio bagažinę. Jokių pabėgėlių, kontrabandos ir dronų rasta nebuvo, todėl patikra baigėsi greitai ir laimingai.

Susitikę Marcinkonyse su gidu Emiliu sveikuoliai daugiau nei dvi valandas žygiavo po Čepkelių sengirę, susipažino su unikalia Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamta (didžiausias durpių klodo storis pelkės gūbryje – 5–6 m, yra apie 20 reliktinių ežerėlių ir apie 80 nedidelių salų), paskanavo ekologiškų spanguolių, pamaitino saulašarę, pakuteno ūsus skruzdžių liūtui, prisirinko islandinių kerpenų kosuliui gydyti ir išmoko jas skirti nuo elninių šiurių. Nuo pat rezervato įkūrimo 1975 metais šioje vietoje nevykdoma jokia ūkinė veikla, todėl galima sutikti ne tik unikalių augalų ir grybų, bet ir retų gyvūnų, pavyzdžiui, lygiažvynį žaltį arba kurtinį. 2019 m. Čepkelių rezervatui suteiktas Europos laukinės gamtos teritorijų sertifikatas.

Žygiuoti rezervate itin smagu dėl kelių priežasčių: rezervatuose reikia eiti tik leistinu taku ir nieko negalima skinti, todėl apink matai be galo daug gražiausių grybų ir augalų, nėra jokių suniokotų samanų ir išvažinėtų takų. Tokiomis akimirkomis pasijunti it mažytis Dievo tvarinys ir visa esybe prisipildai miško ramybės, pajunti harmoniją su savimi ir supančiu pasauliu.

Varėnoje paskanavę dzūkiškų desertų „Čepkelių skanėstas“, pagamintų iš juodos duonos džiūvėsėlių ir spanguolių, linksmieji sveikuoliai nudūmė namo, į savo mylimą Elektrėnų paplūdimį.

Visų, norinčių prisijungti prie visada jaunatviško ir linksmo sveikuolių klubo, laukiame kiekvieną sekmadienį, 9.30 val., Elektrėnų paplūdimyje. Slaptažodis – „Aš esu šypsena!“

Sveikuolė Beatričė JAROŠEVIČIENĖ