VINCAS IR MINDAUGAS NORKAI. TAPYBA IR FOTOGRAFIJA „Kiemelis“ įvyko kūrybinis vakaras, skirtas dailininkui Vincui Norkui (1925–2006) ir jo sūnui fotomenininkui Mindaugui Norkui (1960–2016). Jaukioje aplinkoje apie savo uošvį ir vyrą emocingai papasakojo Zi

2026 m. spalio 26 d. Trakuose, Antikvariate – meno galerija „Kiemelis“ įvyko kūrybinis vakaras, skirtas dailininkui Vincui Norkui (1925–2006) ir jo sūnui fotomenininkui Mindaugui Norkui (1960–2016). Jaukioje aplinkoje apie savo uošvį ir vyrą emocingai papasakojo Zita Norkienė, kuri šiuo metu gyvena Vievyje.

Ponia Zita pasidalijo savo prisiminimais: „Lietuvos gamtos grožis žavi meniškas sielas. Tačiau retas dailininkas šiais laikais drįsta tapyti gamtą, peizažus – ne prestižas, neišlavintas skonis... O štai VDA dėstytojas, docentas Vincas Norkus nuo pat 1952 m. rinkosi būtent natūrą – ežerus, senas sodybas, Vilniaus bažnyčias ir kiemelius. Ypač mėgo Trakų rajono ežerus, sodybas, nes čia, netoli Aukštadvario daug metų organizuodavo studentų kūrybines vasaros stovyklas. Dailininko mokiniai, kurie jau buvo patys būdami dailės mokytojais, švelniai kreipdavosi ,,dėde Vincai“. O neakivaizdininkai atvažiavę į sesiją visada galėjo tikėtis ne tik lėkštės sriubos pas docentą namuose, bet ir taurelę „999“.“

Pats dailininkas mėgo žvejybą, o ypač poledinę žvejybą. Dažnai į žvejybą vykdavo kartu su dailininku Giedriumi Kazimierėnu, nes V. Norkus nevairavo.

Lietuvos kultūrinėje ir dieninėje spaudoje, nušviečiant Vinco Norkaus personalines parodas, menotyrininkai ir žurnalistai dažniausiai akcentavo keletą kertinių aspektų: jo ištikimybę klasikinei lietuviško peizažo tradicijai, gebėjimą meistriškai suvaldyti koloritą ir, svarbiausia, unikalią jo drobių dokumentinę bei istorinę vertę.

Ponia Zita pasakojo toliau: „Dailės kritikai pabrėžė, kad V. Norkaus parodose eksponuojami darbai tapo savotišku metraščiu. Spaudoje buvo rašoma, kad menininkas dešimtmečius keliavo po šalį su etiudininku rankose, fiksuodamas tai, kas nenumaldomai traukiasi į praeitį.

Recenzijose dažnai mirga frazė, kad jo drobėse – „jau išnykusi Lietuva“: senos, smengančios kaimo sodybos, archajiški Aukštaitijos, Dzūkijos bei jo gimtosios Suvalkijos kaimo motyvai, istorinės vietovės, pavyzdžiui, Trakų pilies griuvėsių vaizdai (datuojami dar nuo 1952 m.) Dailininkas daug tapė, surengė net 20 personalinių parodų. Jo darbų yra įsigiję Vilniaus ir Kauno dailės muziejai, Kanados, Vokietijos, Izraelio ir kitų šalių dailės mylėtojai.

Dailininkui Vincui Norkui 1960 m. gimė trečias sūnus Mindaugas. Šeimoje buvo puoselėjamas ypač pagarbus požiūris į kultūrą. Nuo pat pradinių klasių visi trys sūnūs su mama lankė operos ir baleto spektaklius, netgi vaidino mimanse, skatinami tėvo mokėsi piešti, dalyvaudavo mokinių piešinių konkursuose. Namuose buvo surinkti visi tais laikais pasiekiami dailės albumai, literatūros kūrinių leidimai. Gal todėl ir Mindaugas Norkus išmoko stebėti ir vertinti aplinką ir žmones kaip tėvas – akimis, o nuo 14 metų ir fiksuoti tai, ką mato fotoaparato pagalba. Baigęs Vilniaus technologijų technikumą ir tapęs televizijos operatoriumi – fotografu, „savo draugo fotoaparato“ nepaleisdavo iš rankų dirbdamas televizijoje, Lietuvos kino studijoje. Mindaugo mielas draugas, poetas, aktorius, režisierius ir scenaristas Alvydas Šlepikas rašė: „Likimas Mindaugą visada įmeta į kažkokius meno sūkurius, visada aplinkui knibžda žmonės. Ir visada kūrybingi, kartais keisti, kartais pasižymintys sunkiais charakteriais, tačiau be jokios abejonės originalūs ir įdomūs – užfiksuoti nuotraukose kažkurią jų gyvenimo akimirką.“

„Iš pirmo žvilgsnio Mindaugas tarytum tiesiog fotografuoja menininkus, sutiktus filmavimo aikštelėse, knygų mugėse, teatrų užkulisiuose, o iš tikrųjų jis tyliai, ramiai vykdo savo misiją kaip žmogus, turintis dokumentalisto širdį – sustabdyti ir išsaugoti tai, kas šiame pasaulyje brangiausia ir praeina negrįžtamai“, – rašė kino režisierius, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas Audrius Stonys apie keliaujančią po Lietuvą Mindaugo parodą „Akimirkos“.

Malonioje aplinkoje dvi valandos bendravimo prabėgo labai greitai. Vakaro dalyviai pasidalijo savo atsiminimais, sužinojo naujų faktų.

Menas mus padaro geresnius.

                      Istorikas Virgilijus POVILIŪNAS