IN MEMORIAM. Juozui Janoniui atminti

Ankstų spalio 5 dienos rytą Žemiškąją kelionę baigė ir į Tėvo namus iškeliavo Juozas JANONIS (1934 07 09–2020 10 05) – Lietuvos Kultūros šviesulys, aktyvus visuomenininkas, politikas, savaitraščio „Elektrėnų žinios“ steigėjas, leidėjas, pirmasis redaktorius, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupių Vievyje, Elektrėnuose, Trakuose vienas steigėjų, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. Spalvinga, turininga asmenybė, kurio gyvenimą aprašyti neužtektų keliolikos knygų.

IN MEMORIAM. Juozui Janoniui atminti

Ankstų spalio 5 dienos rytą Žemiškąją kelionę baigė ir į Tėvo namus iškeliavo Juozas JANONIS (1934 07 09–2020 10 05) – Lietuvos Kultūros šviesulys, aktyvus visuomenininkas, politikas, savaitraščio „Elektrėnų žinios“ steigėjas, leidėjas, pirmasis redaktorius, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupių Vievyje, Elektrėnuose, Trakuose vienas steigėjų, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. Spalvinga, turininga asmenybė, kurio gyvenimą aprašyti neužtektų keliolikos knygų. 

Juozas Janonis palaidotas Daugų kapinaitėse, Alytaus rajone.

Dalijamės Juozo GYVENIMO KELIONĖS akimirkomis ir žengiame jo pėdomis, giliai įspaustomis Lietuvos istorijoje.

Juozas Janonis gimė 1934 m. liepos 9 d. Alytaus mieste. Į Elektrėnus atvyko, kai gyvenvietė dar neturėjo miesto pavadinimo. Jį pasitiko keli namai ir neišbrendama klampynė. Ta vieta vadinosi Lietuvos VRE. Paskui Juozą atvyko ir žmona Julija su dviem sūnumis. Trečio sūnelio šeima susilaukė gyvendama Elektrėnuose.

Nuo 1961 m. Juozas dirbo statomoje Lietuvos elektrinėje, 1963–1967 m. – Elektrėnų kultūros rūmuose, 1967–1990 m. – Vievio paukštyne.

Baigė Kauno statistikos technikumą ir Lietuvos valstybinę konservatoriją (įgijo režisieriaus specialybę).

Aktyvus kultūros puoselėtojas

1947–1950 – Nedzingės progimnazijos mokinių – partizanų rėmėjų (skautų) – pogrindinio būrelio vadovas.

Vienas agitmeninių brigadų pradininkų (LMTE).

1962–1988 – Vievio ir Trakų agitmeninių brigadų, kurios ne kartą laimėjo respublikiniuose konkursuose, vadovas.

1962–1987 – Trakų kapelos „Galvė“ koncertų vedėjas ir režisierius. Koncertuota ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitur.

1965–1994 – Respublikinių dainų švenčių „Dainų dienos“ vienas režisierių.

1970–1988 – Respublikinių poilsio vakarų organizatorių konkursų prizininkas.

1975 – Visasąjunginio masinių kultūros renginių organizatorių konkurso Saratove laureatas.

1977–1988 – Žirgų lenktynių ant Sartų ežero meninių programų autorius ir vedėjas.

1977 – Pirmojo visasąjunginio meno saviveiklos festivalio laureatas.

1978–1988 – Amatų švenčių (puodžių, audėjų, kalvių, medžio meistrų ir kt.) Vilniuje, Šiauliuose, Plateliuose, Panevėžyje, Skuode, Anykščiuose, Druskininkuose vedėjas ir režisierius.

1981 – Visasąjunginio kultūros renginių organizatorių konkurso Gelendžike (Krasnodaro kraštas) diplomantas.

1982 – Visasąjunginio teatralizuotų švenčių festivalio laureatas.

Visuomeninė veikla

1988 – Elektrėnų Katalikų parapijos įkūrimo vienas organizatorių.

1989 – Elektrėnų Romos katalikų bažnyčios 25 žmonių religinės bendruomenės steigiamojo komiteto narys, Elektrėnų parapijos pastoracinės tarybos narys.

Vasario 16-osios minėjimo Vievyje ir Elektrėnuose organizatorius. Pastatytas kryžius Vievio bažnyčios šventoriuje.

Trakų r. „Baltijos kelio“ organizatorius.

1995–1996 – Lietuvos kultūros fondo direktorius.

2002 – Elektrėnų bažnyčios vargonų paramos fondo direktorius.

Lietuvos Persitvarkymo (LP) Sąjūdžio laikotarpio veikla

Nemažai sąjūdiečių savo pasirinkimą įsitraukti į Sąjūdžio judėjimą grindė šeimos įdiegtomis vertybėmis bei skleistomis idėjomis apie nepriklausomą Lietuvą, talkinimu partizanams, klausymusi Vakarų radijo stočių. Trakų rajone kurti Sąjūdį Juozą Janonį paskatino aktyvi veikla, prasidėjusi nuo mokykloje atsitiktinai rasto leidinio ,,Skautų aidas”, paskatinusį jį kurti skautų būrelį. Nemažos įtakos turėjo bendravimas su autoritetais – kunigu Povilu Bakšiu bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataru, kunigu Vladu Mironu, kuriam J. Janonis patarnaudavo per šv. Mišias bažnyčioje. Žuvus prezidentui Antanui Smetonai dalyvavo dvasininko surengtame mitinge, kuriame pasakota apie A. Smetoną, Lietuvą. Vėliau J. Janoniui teko bendrauti su keliais partizanais. Su keliais progimnazijos draugais įkūrė būrelį ir platino partizanų proklamacijas bei kitą pogrindinę spaudą; už supjaustytą Stalino portretą visos klasės akivaizdoje, teko nuo 1953 m. spalio 22 d. iki 1955 m. rugpjūčio 6 d. praleisti tremtyje, Komijos lageriuose.

Nuo 1988 m. „Žinijos“ draugijos organizuoto diskusijų klubo pradžios aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Liepos 9 d. dalyvavo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotame mitinge Vilniuje, Vingio parke. 1988 m. liepos 11 d. – Vievio paukštyne Steigiamojo susirinkimo, kurio metu išrinkta 25 narių Sąjūdžio rėmimo grupė (pirmoji oficiali grupė Trakų rajone, trečioji Lietuvoje), organizatorius. LP Sąjūdžio grupių daugelyje Lietuvos paukštynų ir įmonių kolektyvų kūrimosi iniciatorius. Ekologinės veiklos – žmonių siekio švarinti šalį propaguotojas. 1988 m. rugsėjo 8 d. Elektrėnų aikštėje prie Kultūros namų buvo vienas organizatorių pirmojo LP Sąjūdžio mitingo.

1988 m. spalio 6 d. Trakuose pirmojo LP Sąjūdžio Trakų rajono įgaliotinių susirinkime išrinktas Vievio delegatu į LP Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą (spalio 22–23 d.). Buvo LP Sąjūdžio tarybos koordinatorius, Trakų r. tarybos narys. 1988–1989 m. – V. Landsbergio rinkimų į LTSR AT Vievio rinkimų apygardoje organizatorius. Sąjūdžio Trakų r. taryba aktyviai dirbo lenkų tarpe ir išvengė autonomijos Trakų rajone paskelbimo. 1989 m. Rinkimuose į SSRS AT kandidato Juliaus Juzeliūno patikėtinis. Sąjūdžio remiamas kandidatas į LTSR AT Lentvario rinkimų apygardoje. Kūrė darbininkų sąjungos grupes Trakų rajono gamyklose, šalies paukštynuose, Lietuvos darbininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime išrinktas vicepirmininku. Kartu su Kazimieru Uoka dalyvavo Lenkijos Solidarumo suvažiavime Gdanske.

1990 m. buvo išrinktas Lietuvos Sąjūdžio tarybos sekretoriaus pavaduotoju, Sąjūdžio II suvažiavime išrinktas Sąjūdžio tarybos nariu. Kaip Darbininkų sąjungos atstovas dalyvavo pasitarimuose su Vyriausybe, tarppartinėse konferencijose. Palaikė Sąjūdžio ryšius su Lenkijos „Solidarumu“ ir Punsko lietuviais. LP Sąjūdžio įgaliotas ryšiams su Lietuvos vyskupais.

Gegužės 1–4 d. Vengrijos laisvųjų demokratinių profsąjungų lygos (FSZDL) ir Jaunųjų demokratų sąjungos (FIDESZ) kvietimu lankėsi Budapešte. Kartu su JAV, Austrijos, Belgijos ir Čekoslovakijos profsąjungų atstovais Liaudies parke pasodino ąžuoliuką. Gegužės 2–3 d. svečio teisėmis dalyvavo pirmajame Vengrijos demokratiškai išrinkto parlamento (po 1947 m.) darbe, kuriame buvo priimta rezoliucija, remianti Lietuvos žmonių apsisprendimą siekti nepriklausomybės. Gegužės 2 d. dalyvavo eisenoje Budapešto gatvėmis, su lietuviškomis trispalvėmis, iki sovietų atstovybės. Pareiškė reikalavimą pripažinti Lietuvą nepriklausoma valstybe. Organizavo FIDESZ ir Vengrijos lietuviai. Gegužės 13–15 d. su vyriausybine delegacija, kaip Darbininkų sąjungos atstovas, dalyvavo derybose Kogalyme dėl naftos tiekimo Lietuvai.

Rugpjūčio 23 d. – Akcija „Europos kelias“. Rengiant akciją, Sąjūdžio vardu vedė derybas su sovietiniu pasienio vadu Vilniuje ir Lenkijos pasienio vadu pulkininku Balstogėje bei „Solidarumo“ Suvalkų vaivadijos atstovais. Buvo Sąjūdžio atstovas Lenkijoje.

1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavedimu visuose šalies miestuose ir rajonuose organizavo pasipriešinimo grupes galimos okupacijos atveju. Sausio įvykių dienomis budėjo Sąjūdžio būstinėje, palaikė ryšius su kitomis Sąjūdžio struktūromis bei užsienio spaudos atstovais. Birželio 4–5 d. organizavo Lietuvos maldininkų susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II Lomžoje.

Politinė veikla

1990–1992 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Jungtinės Sąjūdžio frakcijos referentas. Nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. balandžio 14 d. – LR Seimo narys (išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą). Dirbo Nacionalinio saugumo komitete, vadovavo energetinių problemų komisijai, ruošė Energetikos, Savanoriškos krašto apsaugos įstatymų projektus. 1995–1997 – Trakų rajono savivaldybės tarybos narys. 2007 – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Elektrėnų koordinacinio centro sekretorius.

Žurnalistinė veikla

J. Janonis buvo Elektrėnų parapijos laikraščio „Elektrėnų žinios“ (1994–2000), žurnalų „Viltys“ ir „Viltis“ bei jų priedo „Susitikimai“ (1997–2001) redaktorius. Buvo išleista: laikraščių – 42 numeriai, parapijos priedų – 2 laikraštiniai numeriai, priedų-žurnalų „Viltis“ ir „Viltys“ – 12 numerių 22 p. 1 000 egz. tiražu (šie žurnalai skaitytojus džiugino nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2001 m. spalio mėn.).

Pirmoji parapijos laikraščio redakcija buvo bute, kuris buvo skirtas gyventi Elektrėnų bažnyčios klebonui, kol dar nebuvo pastatyta klebonija. Tačiau iš laikraščio beveik negaunant pajamų ir artėjant šildymo sezonui, redakcija buvo perkelta į Janonių butą – taip buvę taupiau. Laikraštis gyvavo ir džiugino skaitytojus iki 2000 m. balandžio mėnesio. Ir nors neturėjo išeiginių (dirbdavo net naktimis), ir vis ieškojo paramos laikraščio leidybai – entuziazmas neblėso. Iš parapijos laikraščio išaugo Elektrėnų savivaldybės savaitraštis „Elektrėnų žinios“, kurio redaktoriumi J. Janonis dirbo 2000–2007 m. 2000 m. buvo vienas iš keturių UAB „Elektrėnų žinios“ steigėjų.

Įvertinimai

2004 – Elektrėnų savivaldybės Metų žmonių apdovanojimuose – nominacija „Metų žurnalistas“.

Elektrėnų savivaldybės mero padėka ir dovana už aktyvią veiklą ir nuopelnus Elektrėnų savivaldybei.

2006-08-27 – Elektrėnų Švč. M. Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios 10-ies metų konsekravimo jubiliejaus proga JE Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Matulaičio padėka už spaudoje puoselėjamas krikščioniškas vertybes.

2006 m. gruodžio mėn. – Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas.

2010-01-08 – Vilniaus apskrities viršininko Padėkos raštas „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“.

2010-12-22 – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas – Sausio 13-osios atminimo medalis. Tomis dienomis Juozas Janonis, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos (1989–1992) narys, dirbęs Lietuvos Sąjūdžio atsakingo sekretoriaus pavaduotoju, 1991 m. Lietuvos Sąjūdžio tarybos pavedimu organizavo visuose šalies miestuose pasipriešinimo galimai okupacijai grupes. Sausio įvykių metu ištisas paras budėjo Lietuvos Sąjūdžio būstinėje (Gedimino pr. 1), palaikė nuolatinį ryšį su Aukščiausiąja Taryba, tvirtino barikadas Trakų rajone buvusių įmonių sunkiomis mašinomis, vežė maisto produktus Parlamento bei Kauno Juragių televizijos bokšto ir Sitkūnų radijo stoties gynėjams.

***

Žmogaus gyvenimas prasmingas gėriu, džiugesiu ir meile, atiduota artimam ir šalia esančiam. Įspaustas pėdsakas ne tik į žemę, bet ir į žmonių širdis. Atjauta dovanojama ištroškusiems, meilės kupinas žvilgsnis – nuraminimas išalkusiems. Visa tai sklido iš barchatinio balso tembro, poezijos pliūpsniais privertusio suklusti, ašarą nubraukti, žmogaus. Skvarbaus ir teisingo, dvasios persmelktais žodžiais nuramindavusio, pradžiugindavusio skaitytojus. Iš parapijos laikraščio, savaitraščio „Elektrėnų žinios“, žurnalo „Viltys“ puslapių į skaitytoją nukreiptų žodžiais ir nepaleisdavusiais nė vieno, kurie tik paimdavo į rankas šią spaudą.

Ėjęs ne tik žemės keliais, stengėsi aukštyn kilti ir dvasia, suvokdamas, kad tai reikalauja ne tik visiško atsidavimo, bet ir Dievo malonės. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais – daugelį patraukdavo nuoširdus jo bendravimas, aristokratiška laikysena, aiškiai jaučiama pagarba vietai, žmonėms, domėjimasis jų vidiniu, dvasiniu gyvenimu. Iki sielos gelmių mylėjęs Kalbą, Lietuvą, Nepriklausomybę, Laisvę.

JUOZAS JANONIS. Legenda. Tikime, Aukštybėse bus sutiktas Angelų giesmėmis.

***

Apkabinu ir džiaugiuosi už Jus, Julija, kad 64-erius metus turėjote gyvenimo Bendrakeleivį, apie kurį liudijote, kad ne tik Jo gyvenimas buvo įdomus, bet ir su Juo gyvenimas buvo be galo įdomus...

Su pagarba – redaktorė Silvija Bielskienė

Keletas žodžių apie bendražygį Juozą Janonį

Juozą Janonį artimiau pažinau Sąjūdžio steigimo metu. Juozas buvo Lietuvos patriotas tikrąja to žodžio prasme. Jo nereikėjo agituoti, prašyti. Jis pats ieškojo būdų, kaip galėtų prisidėti prie Lietuvos idėjos.

Jo komunikaciniai sugebėjimai leido greitai užmegzti ryšį su žmonėmis. Sąjūdis kilo kaip ant mielių. Tiek Elektrėnuose, tiek Trakų rajone. Jis aktyviai dalyvavo ko gero pirmoje Sąjūdžio vykdytoje rinkimų kampanijoje Lietuvoje. Buvo Vytauto Landsbergio patikėtiniu rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją tarybą Vievio apygardoje. Toliau aktyvi veikla Sąjūdyje, Seime, Trakų taryboje. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Daug energijos atiduota steigiant Elektrėnų katalikišką parapiją. Man kiek netikėtas jo posūkis į žurnalistiką. Pirmojo Elektrėnų laikraščio steigimas. Ilgametis „Elektrėnų žinių redaktorius“. Tokių žmonių Lietuvai visada reikėjo ir reikės. Deja, laikas negailestingas. Ilsėkis ramybėje , mielas bendražygi.

Viktoras Valiušis

Užuojautos

Netekome aktyvaus bendruomenės nario, žurnalisto, vieno iš Elektrėnų ir Trakų Sąjūdžio steigėjų, 1992–1993 m. Seimo nario, 1995–1997 m. kadencijos Trakų rajono savivaldybės tarybos nario Juozo JANONIO.

Nuoširdi užuojauta žmonai Julijai ir artimiesiems.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Elektrėnų skyriaus nariai

Nuoširdžiai užjaučiu a. a. Juozo JANONIO šeimą ir artimuosius skaudžią netekties valandą. Praradome bendražygį, su kuriuo negailėdami jėgų kūrėme Nepriklausomos valstybės pamatus. Praėjęs tremties sunkumus, velionis buvo pilietiškumo ir meilės savo Tėvynei pavyzdys.

Andrius Kubilius