Naujas daugiabučių renovacijos etapas: daugiau paramos gyventojams ir paskata daugiabučių skydinei renovacijai

Spalio 24-ąją Elektrėnų sav. viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Naujas daugiabučių renovacijos etapas: pokyčiai ir finansavimo galimybės“. Renginyje dalyvavo gyventojai, namų savininkų bendrijų vadovai ir aktyvistai, bei visi besidomintys namų renovacija ir energijos taupymu. Renginys – tai dalis projekto „ComActivate“, kurį Lietuvoje įgyvendina Vartotojų aljansas, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis ir Kaišiadorių r. savivaldybė.

Silvija BIELSKIENĖ

Į susirinkusiuosius kreipėsi visuomeninės organizacijos Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, kuris pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja stiprių ekspertų būrys: Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė bei Energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centro vadovė Rūta Mikalauskienė, Lietuvos energetikos agentūros projektų vadovės Eva Šimelevičiūtė bei Ramunė Augulienė, daugiabučių renovacijos ekspertas Vytautas Navickas. Taip pat akcentavo, kad ES finansinė parama Vartotojų aljanso įgyvendinamiems projektams, tokiems, kaip „ComActivate“, Save energy together, suteikia galimybę skleisti informaciją apie energijos taupymo naudą gyventojams ir organizuoti tokius seminarus.

BŪSTO MODERNIZAVIMAS: KOKIAS PERMAINAS ATNEŠ NAUJAS KVIETIMAS

Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė informavo, kad daugiabučių renovacija Lietuvoje žengia į naują etapą – jau lapkričio pradžioje planuojama skelbti naują daugiabučių renovacijos programos kvietimą, kuriame yra daug paramos naujovių. Renovacijai nustatomas naujas finansavimo modelis, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas. Bus sutelkta daugiau finansavimo šaltinių, kuriais keičiama sistema – bus atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę.

Naujajame kvietime numatoma finansuoti 643 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų (pagal kuro tipą 193 iškastinio kuro, 450 neiškastinio), apimančius 20 462 namų ūkius. Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.

Bendras 2026 m. IV ketvirčio biudžetas: apie 287 mln. Eur paramai, apie 625 mln. Eur kreditams. Paskolas teiks ARTEA bankas, kurį Europos investicijų bankas atrinko kaip finansų tarpininką, vykdant kontroliuojančiojo fondo sutartį.

Lietuvoje, pagal didžiausią renovuojamų daugiabučių skaičių pirmauja Birštonas, Palanga, Elektrėnų savivaldybė rikiuojasi 13-oje vietoje – renovuoti 75 daugiabučiai, arba 23,2 proc. renovuotų namų dalis (Lietuvoje – 15,9 proc.).

Finansuojamos veiklos

Techninė parama: investicijų planas, renovacijos pasas, energinio naudingumo sertifikatai prieš ir po, projektavimas, projekto įgyvendinimo administravimas ir statybos techninė priežiūra. Energinio efektyvumo didinimo priemonės: šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai, vėdinimo sistemos pertvarkymas, stogo ar perdangos pastogėje šiltinimas, išorinių sienų ir cokolio šiltinimas, kitų bendro naudojimo patalpų ar inžinerinių sistemų atnaujinimas. Estetika ir erdvė: langų bei balkonų durų keitimas ir balkonų lodžijų įstiklinimas, butų langų ir balkonų durų angų didinimas bei naujų balkonų įrengimas, bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas ir įėjimo laiptų atnaujinimas (pandusai). Ateities standartas: liftų atnaujinimas arba keitimas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas, dviračių saugyklų įrengimas, rūsio patalpų pritaikymas priedangai. Kitos priemonės: atsiveria galimybė pasirinkti papildomas priemones, pvz.: liftų įrengimas.

SOCIALINIO KLIMATO FONDO (SKF) INVESTICIJOS BEI KONSULTACIJŲ CENTRŲ VEIKLA

 Aplinkos projektų valdymo agentūros Energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centro vadovė Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondą, skirtą sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms, kylantį dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) išplėtimo į transporto, pastatų ir kitus sektorius, bei tikslus – mažinti pažeidžiamų namų ūkių, transporto naudotojų ir įmonių naštą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (SESD) emisijas. Įgyvendinimo laikotarpis 2026–2032 m.

Pažeidžiamiems namų ūkiams tenkanti valstybės paramos dalis bus finansuojama SKF lėšomis. Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos Socialiniame klimato plane daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų. Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, valstybės parama bus finansuojama KKP lėšomis, tam numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.

SKF parama bus skiriama ne visam daugiabučio projektui vienodu intensyvumu, o pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančiai renovacijos išlaidų daliai.

Netaršių lengvųjų keleivinių transporto priemonių naudojimo skatinimas

Tikslinė grupė: pažeidžiami transporto naudotojai (namų ūkiai), kurie gyvena kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose (išskyrus 6 didžiuosius Lietuvos miestus), patiriantys transporto galimybių nepriteklių, gaunantys mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas ir yra priklausomi nuo asmeninio automobilio turėjimo dėl šeimyninių ar sveikatos priežasčių (šeima su dviem ir daugiau vaikų, vieniši tėvai, asmenys su specialiaisiais poreikiais). Paramos intensyvumas: iki 90 proc. transporto priemonės kainos, bet ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų už naują elektromobilį, 12 tūkst. eurų už naudotą. Rodiklis: 3 650 netaršių transporto priemonių, iš jų: 2 020 naujų, 1 630 naudotų. Vienas pažeidžiamas vartotojas (namų ūkis) galės įsigyti tik vieną elektromobilį.

Privačių įkrovimo prieigų įrengimo skatinimas

Tikslinė grupė: pažeidžiami transporto naudotojai (namų ūkiai) įsigiję (naudojantys) elektromobilį iš SKF priemonės ir pažeidžiamos labai mažos įmonės, įsigijusios elektromobilį iš SKF priemonės, galės įsigyti ir įsirengti 1 įkrovimo prieigą, kuri bus kompensuojama 100 proc., bet ne daugiau kaip 1 450 eurų be PVM. Planuojama įrengti 6 880 privačių įkrovimo prieigų, iš jų – 3 650 pažeidžiamiems namų ūkiams, 3 230 pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms. Investicijų suma 9,98 mln. Eurų.

Netaršių mikrojudumo transporto priemonių naudojimo skatinimas

Investicija skirta mikromobilumo transporto priemonių naudojimo skatinimui. Numatyta įsigijusiems naujus standartinius dviračius arba motorinius dviračius be vidaus degimo variklių, įskaitant dviračius, skirtus nedideliems kroviniams vežti, šeimyninius daugiaviečius dviračius ir kt. Pareiškėjai: pažeidžiami transporto naudotojai – 1 asmuo galės pretenduoti tik į vienos transporto priemonės įsigijimą.

Specialieji reisai (mokykliniai autobusai)

Parama skiriama tik naujiems elektrinių mokyklinių autobusų (iki 19 vietų) įsigijimui. Parama – 80 proc. SKF lėšos, 20 proc. savivaldybių biudžetai. Tikslinė grupė: pažeidžiami transporto naudotojai 43 savivaldybių kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose. Atsakinga institucija – savivaldybė. Investicijų suma 8 mln. Eurų.

Viešojo transporto plėtra

Finansuojamas naujų nulinės vertės autobusų įsigijimas. Pareiškėjai: savivaldybės, biudžetinės įstaigos ar juridiniai asmenys, turintys viešųjų paslaugų teikimo sutartis keleivių vežimo veiklai vykdyti. Rodiklis: 241 nulinės taršos autobusas, apie 40 proc. lėšų skirta 30 sėdimų vietų autobusams, apie 60 proc. – iki 30 sėdimų vietų. Investicijų suma 64 mln. Eurų.

Užsakomojo transporto paslaugų plėtra (socialinis taksi)

Finansuojamos veiklos: pagal poreikį teikiamo transporto sistemų kūrimas ir diegimas (IT sprendimai, mobiliosios programėlės, skambučių centrai); nulinės taršos transporto priemonių įsigijimas; įkrovų infrastruktūros įrengimas; veiklos sąnaudų finansavimas 3 metams. Paslaugos leis gyventojams iš anksto užsisakyti keliones iš gyvenamosios vietos į svarbiausius objektus, administracinius centrus, gydymo ir švietimo įstaigas ir kt. Rodiklis: parama bus suteikta 54 savivaldybėms. Investicijų suma 58 mln. eurai.

Kelionių planavimo ir bilietų įsigijimo sistema

Ši priemonė skirta pažeidžiamiems transporto naudotojams, gyvenantiems absoliučiame skurde, palengvinant transporto išlaidų naštą ir suteikiant galimybę atlikti būtinąsias keliones. Pareiškėjai: savivaldybių administracijos, numatoma skirti apie 80 000 „Judumo piniginės“ papildymų kasmet (2029–2032 m. laikotarpiu). Investicijų suma – daugiau nei 71 mln. eurų.

Darnaus judumo transporto eismo infrastruktūros plėtra

Parama skiriama infrastruktūrai, kuri kuria ryšius tarp svarbiausių susisiekimo objektų ir yra integruota į bendrą bevariklio transporto tinklą. Prioritetas: jungčių tarp kaimo vietovių, kuriose yra pažeidžiamų eismo dalyvių koncentracija, bei miesto ribų kūrimui. Investicijų suma 110 mln. eurų. Planuojama nutiesti 282 km dviračių eismo infrastruktūros. Pareiškėjai: savivaldybės, AB „Via Lietuva“.

TARŠIŲ KATILŲ KEITIMO FINANSAVIMO GALIMYBĖS

 Projektą pristatė Lietuvos energetikos agentūros projektų vadovė Eva Šimelevičiūtė. Pasinaudoję valstybės dotacijomis taršius katilus naujais ir efektyviais jau pasikeitė 34 672 gyventojai. Didžiausia sparta pasiekta 2025 m., kai pakeisti 10 438 taršūs šildymo įrenginiai. Gyventojai visuose regionuose vietoj neefektyvių šildymo sistemų dažniausiai renkasi šilumos siurblius (net 79 proc. nuo apmokėtų naujų šildymo įrenginių). Likusius 2 proc. sudaro 5-os klasės sertifikuoti biokuro katilai. Tarp šilumos siurblių populiariausias Oras – vanduo (be boilerio) šilumos siurblys, jį renkasi net 75 proc. gyventojų, daugiausia – Vilniaus, Kauno r. savivaldybėse. Pasirenkamas naujo šildymo įrenginio galingumas priklauso nuo įrenginio tipo, todėl gyventojams rekomenduojama racionaliai įsivertinti naujo šildymo įrenginio galingumo poreikį. Mat pastebima, kad siekiant didesnės kompensacijos įsigyjamas per didelės galios naujas šildymo įrenginys, todėl gali padidėti ne įrenginio įsigijimo, bet ir eksploatavimo kaštai.

Artimiausias kvietimas teikti paraiškas taršių katilų keitimui – 2027 m. sausio 4 d. 14 val. Projektų vadovė informavo, kad labai svarbu žinoti finansavimo sąlygas. Atsakymus į kylančius klausimus ir visą informaciją rasite tel. +370 5 230 3312 (spausti 1). El. paštu katilukeitimas@ena.lt www.ena.lt.

DAUGIABUČIO NAMO ATNAUJINIMO FINANSAVIMO, GAVIMO, PANAUDOJIMO IR PASKOLOS GRĄŽINIMO PRAKTINIAI ASPEKTAI

Daugiabučių renovacijos ekspertas Vytautas Navickas pristatė daugiabučio namo atnaujinimo finansavimo, gavimo, panaudojimo ir grąžinimo praktinius aspektus – nuo paraiškos teikimo iki Projektavimo ir Rangos darbų pirkimo. Svarbiausia, kad paraiškos teikimui APVA valstybės paramai gauti pritartų daugiau nei 55 proc. gyventojų.

Naujovės: 2026–2032 m. Parama už palūkanas, viršijančias 3 proc. 5 metus nuo kredito išmokėjimo dienos bus teikiama valstybės biudžeto lėšomis. Energinį nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, kurie šildosi  neatsinaujinančia energija, pirma įmoka būtų 29,99 eurai, paskutinė įmoka 19,52 eurai. Tiems, kurie šildosi atsinaujinančia energija – pirma įmoka būtų 74,97 eurai, paskutinė 48,57 eurai. Paskolos įmokų kompensaciją gali gauti gyventojai, gaunantys šildymo kompensaciją, bei asmenys, nukentėję 1991 m. nuo SSRS agresijos. Paskolai taikomos lanksčios sąlygos: galima ją grąžinti anksčiau laiko, sumokėti atidėtų palūkanų likutį, ar sukauptas palūkanas nuo paskutinio palūkanų mokėjimo, grąžinti paskolos likutį konkrečiai dienai. Paskola perleidžiama – parduodant butą, dovanojant, paveldint turtą.

IŠVADA: KODĖL VERTA MODERNIZUOTI DAUGIABUTĮ NAMĄ?

Prailginamas daugiabučio namo eksploatavimo laikotarpis

Laiku atlikta modernizacija gerokai prailgina pastato tarnavimo laiką. Sutvarkytos konstrukcijos, atnaujinta bendro naudojimo inžinerinė sistema padeda išvengti avarijų bei rimtų pažeidimų, kurie gali kainuoti kur kas daugiau, nei atnaujinimas.

Sumažinamos šildymo išlaidos

Vienas iš svarbiausių renovacijos privalumų – sumažėjusios išlaidos šildymui. Atlikus sienų, stogo, cokolio, pamato, rūsio perdangos šiltinimą, pakeitus langus, duris, daugiabutis namas tampa sandarus, energija naudojama efektyviau ir išlaidos mažėja. Taip pat subalansuojama šildymo sistema, todėl išvengiama netolygaus šilumos pasiskirstymo, kai vieni butai perkaista, o kituose nepasiekiama reikiama temperatūra.

Pagerinamos komforto sąlygos

Modernizuotas daugiabutis reiškia ne tik mažesnes išlaidas šildymui, bet ir didesnį komfortą – žiemą šilta, vasarą ne per karšta, sumažėja triukšmas iš lauko, daugiabutis atrodo estetiškiau. Tai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę bei žmonių emocinę būklę.

Išauga būsto rinkos vertė

Atnaujintas daugiabutis – patrauklesnis nekilnojamojo turto rinkoje. Toks būstas dažnai parduodamas greičiau ir už aukštesnę kainą nei nerenovuotame name. Investicija į modernizaciją – tai puiki investicija į turto vertę ateityje.

Sumažėja būsto draudimo įmokos

Draudžiant nekilnojamąjį turtą draudimo bendrovės vertina visas galimas rizikas. Kai daugiabutis namas yra modernizuotas, rizika dėl avarijų, sistemų gedimų ar kitų nelaimių mažėja, todėl galima tikėtis ir mažesnių draudimo įmokų.

Mažinama klimato kaita

Pastato modernizavimas prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Pavyzdžiui, vienas renovuotas 60 kv. metrų butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei vieną toną anglies dioksido emisijos. Tai reikšmingas žingsnis tvaresnės aplinkos link.

Sumažėja nenumatytų išlaidų

Viena didžiausių senos statybos daugiabučių pastatų problemų – dažni gedimai, trūkę vamzdžiai, avarijos ir nenumatytos išlaidos remonto darbams. Atnaujinus visą bendro naudojimo inžinerinę sistemą, galima išvengti nuolatinių rūpesčių ir neplanuotų finansinių nuostolių.

Pastatai bei jų inžinerinės sistemos sensta, tad remonto ir atnaujinimo darbų išvengti nepavyks. Daugiabučių namų modernizacija – ne tik būtinas žingsnis gerinant gyvenimo kokybę, mažinant taršą ir efektyviau naudojant energiją, bet ir ilgalaikė investicija į savo nekilnojamąjį turtą.

Neatidėliokite – pasirūpinkite savo namais jau šiandien!

Užs. Nr. 305