Vievyje koncertavo Vilniaus „Ąžuoliuko“ choras

Balandžio 19 d. Vievio Šv. Onos bažnyčioje pirmą kartą koncertavo Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos Jaunučių choras ir jaunieji dainininkai (mokytojos Edita Narmontienė ir Rita Nenėnaitė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė). Koncerte „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytojas metodininkas dr. Robertas Budrys pristatė Leonido Abario natų leidinį „Giesmynas“.
Ta proga pakalbinau dr. Robertą Budrį, kuris Vievio bažnyčioje pristatė Leonido Abario natų leidinį „Giesmynas“.
Dr. Robertas Budrys, solfedžio mokytojas, Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje pamokas berniukams veda jau virš 16 metų. Šiuo metu dirba su pirmos ir antros klasės berniukais, taip pat turi penktokų grupę, kurią moko muzikinio kompiuterinio raštingumo (natų rašymo kompiuteriu). R. Budrys baigė muzikologijos magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir menotyros doktorantūrą Kauno technologijos universitete. Be muzikos pedagogikos, jam teko domėtis kognityvine muzikos psichologija, statistikos taikymu muzikos tyrimuose. Taip pat dirba laisvai samdomu notografu, yra spaudai parengęs ne vieną dešimtį stambesnių ir smulkesnių natų leidinių.
Balandžio 19 d. Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos Jaunučių choras ir jaunieji dainininkai koncertavo Vievio Šv. Onos bažnyčioje. Renginio metu Jūs pristatėte Leonido Abario natų leidinį „Giesmynas“, gal papasakokite kiek plačiau apie šį leidinį ir „Elektrėnų žinių“ skaitytojams, kurie nedalyvavo koncerte Vievyje.
Pristatant „Giesmyną“ visų pirma reikėtų pradėti nuo žmogaus, dėl kurio „kaltės“ ir atsirado šis leidinys. Leonidas Abaris yra Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinomas chorvedys bei muzikos autorius (pats Leonidas prašo jo nevadinti kompozitoriumi, nes tuometėje Valstybinėje konservatorijoje baigė chorvedybos, o ne kompozicijos studijas). 1997–2019 m. L. Abaris buvo Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir savo įkurto jaunimo mišraus choro „Krantas“ vadovas. Be šio choro, jam teko vadovauti dar trims chorams. Vadovavimas chorams buvo savotiška kūrybinė laboratorija, kurioje autorius turėjo galimybę ir laimę išgirsti bei pasitikrinti savo muzikinius bandymus. O choras „Krantas“ savo vadovo kūrybą dažnai atlikdavo per Šv. Mišias Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, kitose sostinės ir Lietuvos miestų bei miestelių šventovėse, yra giedojęs užsienio valstybių – Austrijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos – maldos namuose. L. Abario giesmes, mišių ciklus gieda daugelio Lietuvos bažnyčių, JAV, Kanados lietuvių chorai. Autoriaus kūryba sulaukė įvertinimo ir Juozo Naujalio religinės muzikos kūrinių chorams konkursuose (rengtuose 1994–2005 m.). L. Abaris yra parašęs virš 500 dainų, giesmių, mišių ir kitų kūrinių.
„Giesmyno“ atsiradimo istorija yra kiek neįprasta. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2021 m. rudenį nusprendžiau įgyvendinti natų leidybinį projektą savo jėgomis nuo nulio. Paprastai kokia nors įstaiga, užsiimanti natų leidyba, mane samdo atlikti tik notografijos darbus – parengti natų rankraštį pagal šiuolaikinius notacijos standartus, sumaketuoti galutinį kiekvieno natų puslapio vaizdą – o visus likusius klausimus sprendžia ir darbus atlieka kiti žmonės. Taigi, noras sukurti leidinį buvo, tačiau nežinojau, kokias čia natas išleidus. Ir tada prisiminiau, kad „Ąžuoliuko“ kolegė ir gera draugė Rita man yra minėjusi apie būtinybę išleisti Leonido giesmes ir mišias, mat šie kūriniai dažnai skamba ir Vilniaus arkikatedroje, ir kitose bažnyčiose, bet dažniausiai iš rankraščių arba tiesiog „iš klausos“. Taip Rita supažindino mane su L. Abariu ir prasidėjo natų tvarkymo darbai. Leonidas vis siuntė naujas natas, aš jas tvarkiau, dėliojau puslapis po puslapio, kad gautųsi „tvarkingi vertimai“ (muzikantai žino, ką reiškia nepatogūs puslapių vertimai). Iš to atsirado trijų dalių leidinys: 25 giesmės eiliniam liturginiam laikui, 20 giesmių advento, Kalėdų, gavėnios ir Velykų liturginiam laikui bei 10 mišių ciklų (iš viso beveik 150 p. natų). Parenkant giesmes ir mišias bei derinant kitus muzikinius klausimus, prisidėjo „Ąžuoliuko“ kolegos Eglė ir Linas, o pratarmę leidiniui parašė L. Abario dukra bei taipogi „Ąžuoliuko“ kolegė Ona. Leidinio viršeliui buvo parinktas L. Abario žmonos, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pradinių klasių mokytojos, Ritos karpinys. Galutinius maketavimo darbus perdaviau pažįstamai dizainerei Vaivai, kuri pasistengė, kad leidinys atrodytų išties meniškai ir profesionaliai. Taip 2022 m. rugsėjį atsirado bendras draugų, kolegų ir šeimos narių darbas – L. Abario „Giesmynas“.
Kuo ypatingas šis leidinys?
Na, visų pirma tai yra pirmasis autorinis L. Abario religinės muzikos leidinys. Antra, pagaliau bent dalis Leonido giesmių ir mišių buvo sutvarkytos, sudėtos į vieną rinkinį ir išleistos, tad dabar visi norintys gali šią muziką atlikti taip, kaip autorius ją sumanė. Šiaip L. Abario giesmes ir mišias žino bei mėgsta giedoti bažnyčių chorai, o šiame leidinyje pateiktos būtent lengvesnės vieno dviejų balsų kompozicijos, „įkandamos“ ir vaikų bei mažiau prityrusių giedotojų chorams. Trečia, leidinys yra skaitmeninis ir nemokamas, taigi atlikėjai gali atsispausdinti tik tuos kūrinius, kuriuos nori atlikti, jiems nereikia nešiotis viso pakankamai storo „Giesmyno“, o išmaniųjų įrenginių savininkai gali groti ir giedoti tiesiai iš ekranų. Ir visa tai jiems nieko nekainuoja (pats Leonidas nusprendė, kad savo kūryba jis dalinsis tik nemokamai). Nors „Giesmynas“ egzistuoja tik skaitmeninėje erdvėje ir yra nemokamas, tačiau jis yra pats tikriausias leidinys, registruotas LIBIS portale iBiblioteka.lt, bei turintis tarptautinį ISMN numerį. Čia norėčiau padėkoti daugeliui gerų žmonių, kurie man padėjo įveikti įvairius biurokratinius formalumus registruojant leidinį, gauti finansavimą leidybai (leidinį finansavo Lietuvos kultūros taryba) bei paskleisti „Giesmyną“ internete (leidinį galite atsisiųsti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos portalo iBiblioteka.lt, Vilniaus Arkikatedros, Naujojo vargonų forumo, Kauno sakralinės muzikos mokyklos, M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvių meno ansamblio „Dainava“, Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijos, Prelato Edmundo Putrimo Sielovados tinklapių).
Kodėl renginys vadinasi „Viešpaties žingsniai“?
Leidinio pristatymą ir koncertą pavadinome pagal vieną iš koncerte skambėjusių giesmių. Beje, taip pavadinta ir pirmoji leidinio dalis, o ši giesmė leidinyje yra pirmoji. Tai buvo pirmasis į galvą šovęs renginio pavadinimas (t. y. pavadinti pagal kažkurią iš koncerte giedamų giesmių), bet, matyt, tai nebuvo tiesiog atsitiktinumas...
Ar šios sudėties chorui ir jauniesiems dainininkams tai pirma išvyka į mūsų savivaldybę? Gal teko ir kitur koncertuoti?
Tai yra pirmos klasės Jaunučių choras, kuriam – tai antroji išvyka už Vilniaus ribų (pirmoji buvo sausio 6 d. Trakų pilyje). Jaunieji dainininkai – tai mokytojų Editos ir Ritos ketvirtokų bei penktokų grupė, daugeliui jų tai jau ne pirma kelionė. Su savo chorais jie yra keliavę po daugelį Lietuvos vietų, nors, mano žiniomis, Vievyje neteko jiems koncertuoti.
Kokie ateities planai, kur dalyvausite artimiausiu metu?
Pirmokų laukia tradiciniai renginiai Vilniuje: gegužės 7 d. – koncertas „Tau, Mamyte“ filharmonijoje; birželio 4 d. – koncertas, skirtas Tėvo dienai, Mokytojų namų kiemelyje; kiti mokyklos renginiai. Šiais metais daug renginių, skirtų H. Perelšteino 100 gimimo metinėms, taip pat rudenį minėsime choro 65-metį ir muzikos mokyklos 45-metį. Šiuose renginiuose dalyvaus visų klasių chorai.
Ko palinkėtumėte visiems Elektrėnų savivaldybės, o ypač Vievio miestelio, gyventojams?
Visiems, o ypač Vievio miestelio, gyventojams linkiu sveikatos, meilės ir taikos. Ir, žinoma, Dievo palaimos.
Nuoširdžiai dėkoju už tokį išsamų ir turiningą pokalbį.
Kalbino Silvija BIELSKIENĖ
Koncerto išvakarėse paprašiau „Ąžuoliuko“ choro meno vadovo prof. Vytauto Miškinio papasakoti apie choro ateities planus, artėjančius renginius.
„Sveiki, Vievio, Elektrėnų žiūrovai, klausytojai.
Mes džiaugiamės, galėdami koncertuoti jūsų kraštuose, nes dažnai „Ąžuoliuko“ klausia – o kaip jus prisikvietus? Kvieskite ir mes atvažiuosime. Dėl to aš džiaugiuosi, kad mūsų mažieji atsiliepė į jūsų kvietimą.
Šie metai mums yra paženklinti ypatinga data – minime „Ąžuoliuko“ įkūrėjo Hermano Perelšteino (1923–1998) gimimo 100-metį (25-ųjų mirties metinių paminėjimas vyko sausio 11 d. prie jam skirtos memorialinės lentos). Ir visi „Ąžuoliuko“ atlikėjai, mes turime 8 chorus, kiekvieną koncertą dedikuoja šiam choro įkūrėjui, kaip mes vadiname – mūsų Tėveliui. Šie metai paženklinti ne tik vienu koncertu, ne tik jo atminimui lūpose žyme, mes organizuojame keletą renginių, į kuriuos ir jus visus nuoširdžiai kviečiame.
Balandžio 26 d. kviečiame į Vilniaus Kongresų rūmus, kur vyks Tarptautinė mokslinė konferencija „Berniukų chorinio dainavimo raida Baltijos šalyse ir Ukrainoje“, paskaitas skaitys lektoriai: dr. Laima Budzinauskienė (Lietuva), prof. Hirvo Surva (Estija), doc. Ruben Tolmachov (Ukraina), prof. Romans Vanags (Latvija), o tos pačios dienos vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks Respublikinis Hermano Perelšteino jaunųjų dirigentų konkursas.
Birželio 7-ąją, tikrąją H. Perelšteino gimimo dieną, – Gedimino kalno papėdėje jo garbei pasodinto ąžuoliuko vainikavimas, medį papuošime gėlėmis, Mokytojų kiemelyje pašlovinsime Tėvelį. Po to daugelis atostogauja, bet koncertinis choras dirbs stovykloje, kurią kasmet organizuojame. Rugpjūčio 27 dienos antroje pusėje mūsų choras jau pakviestas į Pažaislio festivalį, kur dalyvausime Pažaislio muzikos festivalio uždarymo K. Szymanowski „Karalius Rogeris“ koncerte. Vadinasi, mes jau dabar turime tiems koncertams ruoštis, net dar neprasidėjus vasaros sezonui. Tad tokie išskirtiniai dalykai laukia „Ąžuoliuko“.
Bet birželio 7-osios vakarą „Ąžuolų“ klubo vyrų choras savo koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje dedikuos Hermanui Perelšteinui būtent jo 100-mečio gimtadieniui. O pagrindinis akcentas – rugsėjo 17 d. Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje (Pilaitėje) koncertas „Gyvenimo šviesa“ – tai stambios formos E. Elgaro oratorija „The light of life“ atlikimas. Dalyvaus: „Ąžuoliuko“ berniukų ir jaunuolių choras, „Ąžuolų“ klubo vyrų choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas Gintaras Rinkevičius), solistai: V. Miškūnaitė, I. Prudnikovaitė, E. Bavikinas, G. Bergorulko, diriguos Vytautas Miškinis.
Vakaras „Atsiminimai“, skirtas H. Perelšteino 100-mečio paminėjimui bei liudininkams, kurie bendravo su juo, vyks Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 15 d. Gal tame renginyje pavyks pristatyti naują proginę euromonetą, kurioje bus iškaldintas Hermano Perelšteino bareljefas, monetą kaldina Lietuvos monetų kalykla. Bus išleista ir knyga, kurios leidyba buvo sustojusi per COVID-19 laikotarpį. Tai atsiminimai – tiek apie „Ąžuoliuką“, tiek apie liudininkų gyvenimo metus, praleistus „Ąžuoliuke“. Tai nebus istorija apie visus kolektyvo koncertus, nes „Ąžuoliuko“ istorija yra begalinė, koncertai skaičiuojami virš tūkstančio, kasmet koncertuojama skirtingos muzikos ir savo apimtimi dešimtimis koncertų, tiek su orkestrais, tiek A capella, tiek pritariant vargonams, pritariant popžvaigždėms, tiek su labai rimtais atlikėjais, taip kad „Ąžuoliukas“ yra įvairiaveidis, įvairialypis. Tad mūsų atžalos, kurios koncertuoja jūsų krašte, neatsiejama koncertų dalis, kur koncertuojama labai rimta muzika.
Dar labai svarbus momentas – retas kolektyvas, kuris žmogaus atminimui pasodino gyvą medį, dar pačioje širdyje – Vilniaus centre. Taigi, Gedimino kalno papėdėje (Naujojo arsenalo aikštėje) mes turime pasodintą ąžuolą, skirtą Hermano Perelšteino atminimui, prie kurio jo atminimo proga mes įteiksime „Ąžuoliuko“ Garbės ženklelius ypatingai nusipelniusiems „Ąžuoliuko“ kolektyvo dainininkams. Tokia yra tradicija, kurią organizuojame kas penkerius metus, bet šiemet – išskirtiniai metai, nes jie dedikuojami Perelšteinui. Ir tą ąžuolą, kai rodau kokiems užsienio ekspertams, svečiams, jie savo akimis netiki, kad medis, prie kurio pritvirtinta net penkiomis kalbomis išgraviruota lentelė, pasodintas gyvo žmogaus atminimui. Lietuvos širdy, Gedimino kalno papėdėje, prie Arkikatedros – tai yra unikalu ir visi tiesiog džiaugiasi. Kviečiame aplankyti šį medelį (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Tad kviečiame į mūsų koncertus, pasirodymus, įvairius renginius.“
|
<- Grįžti į atgal