Nuo Semeliškių iki Jerevano scenos: muzika neturi sienų

Spalio 16-ąją viso pasaulio klausytojų širdys plakė vienu ritmu. Gala koncertas Jerevano operos teatre tapo liudininku akimirkos, kuri jau dabar įrašyta į pasaulio muzikos istoriją.

Garsiojo armėnų tenoro Gehamo Grigoriano (1951–2016) 75-ojo gimtadienio minėjime vienoje scenoje susitiko dvi skirtingų kartų legendos – operos grandas Plácido Domingo ir pasaulinio garso sopranas Asmik Grigorian.

Šis koncertas buvo gilus emocinis Asmik sugrįžimas namo, atiduodant pagarbą šviesaus atminimo Tėvui. Šio didingo triumfo liudininke Jerevane tapo Asmik mama – Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė. Būtent jos ir G. Grigoriano legendinė meilės istorija, kadaise užgimusi po Milano „La Scala“ teatro skliautais, padovanojo pasauliui neaprėpiamą Asmik talentą.

Jautriausia vakaro akimirka Jerevane, privertusi salę sulaikyti kvėpavimą, užgimė bendro dueto metu. Asmik Grigorian ir daugiau nei pusę amžiaus scenoje karaliaujantis maestro Plácido Domingo pasidalijo nepaprastai šiltu, tėvišku momentu. Maestro P. Domingo, kuris scenoje kadaise dainavo kartu su pačiu Gehamu Grigorianu, savo tėvišku jautrumu tarsi apkabino talentingąją Jo dukrą. O salėje esančios Irenos Milkevičiūtės akys liudijo didžiausią motinos ir kūrėjos gyvenimo pilnatvę – matyti, kaip jos dukra tęsia tėvų kelią greta pačių didžiausių planetos titanų.

Šis Jerevane nuaidėjęs triumfas mums dar kartą primena, kokia gili ir paslaptinga yra muzikos tėkmė, sujungianti tolimiausias pasaulio scenas ir mažus Lietuvos miestelius.

Klausydama koncerto, mintimis sugrįžau į tą šviesų 2024-ųjų rugpjūčio 13-osios vakarą Semeliškėse, kur įvyko jautrus susitikimas su viena ryškiausių Lietuvos muzikos kultūros asmenybių, pasaulinį pripažinimą pelniusia operos soliste Irena Milkevičiūte. Šis susitikimas nebuvo tik vieno vakaro muzikinė šventė – tai buvo gyvas prisilietimas prie tos pačios šventos muzikinės kelionės ugnies, kai nuo I. Milkevičiūtės sodraus ir šilto balso Šv. Lauryno bažnyčios skliautai atrodė pilni neaprėpiamos ramybės ir didybės.

Už šią neįkainojamą dovaną ir galimybę prisiliesti prie didžiosios muzikos istorijos Semeliškėse, dar kartą nuoširdžiai tariu ačiū dirigentui, Semeliškių festivalių, Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2026 ambasadoriui maestro Vytautui Lukočiui. Būtent jo pastangų ir atsidavimo kultūrai dėka primadona Irena Milkevičiūtė apsilankė mūsų krašte. Šiandien mes, Semeliškių gyventojai, pagrįstai galime didžiuotis: didžioji operos istorija, virpinanti tūkstantines užsienio sales, savo tylų, bet gilų, pėdsaką ir įžiebtą šviesą yra palikusi ir mūsų namuose. Muzika neturi sienų, o jos sukurta bendrystė lieka gyva širdyse amžinai.

Su gilia pagarba ir dėkingumu – Silvija Bielskienė