Neprognozuojama infekcija, nuo kurios skiepų Lietuvoje nėra

Prieš dvi savaites Pabradėje nuo meningokokinės infekcijos mirė dvi mergaitės, o šią savaitę visa Lietuva seka, kaip klostosi dvimetės, susirgusios ta pačia liga ir gulinčios Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriuje, likimas.

Pastaroji istorija garsiai nuskambėjo ne tik dėl to, kad vaikas susirgo itin pavojinga meningokokine infekcija, bet ir dėl to, jog mergaitei greitąją pagalbą teko kviesti net tris kartus, kol galiausiai liga buvo nustatyta ir pradėta gydyti.

Sergamumas nedidėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje diagnozuoti 26 susirgimai meningokokine infekcija, keturi iš susirgusiųjų mirė (vaikai nuo 8 mėn. iki 7 metų).
Kadangi sunkūs ir mirtimi pasibaigę atvejai dažniausiai paviešinami žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, jog užsikrėtusių šia liga kasmet daugėja. Tačiau statistika rodo, kad nei sergamumas meningokokine infekcija, nei mirštamumas nuo jos Lietuvoje nedidėja: 2010 m. – 50 atvejų (7 mirtys); 2011 m. – 80 (7); 2012 m. – 83 (9); 2013 m. – 89 (11); 2014 m. – 71 (5); 2015 m. – 74 (7).
Tad kalbėti apie meningokokinės infekcijos protrūkį būtų neteisinga, ši liga mėgsta šaltus, permainingus orus, todėl šiuo metu ir fiksuojama daugiau susirgimų.

Rizikos grupė – vaikai

Nepaisant to, žmonių nerimas dėl šios ligos vis didėja, ypač tėvų, auginančių vaikus. Kaip rodo statistika, daugiausia serga kūdikiai, vaikai iki 5 metų ir paaugliai. Pirmieji neatsparūs šiai ligai iš dalies dėl to, kad dar nėra visiškai susiformavusi imuninė sistema, tuo tarpu paauglių sergamumas siejamas su elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiais (pavyzdžiui, dažno lankymosi masinio žmonių susibūrimo vietose).

Daug kintamųjų

Panašu, kad mokslas apie šią ligą ir jos priežastis žino nedaug. Paprastai sakoma, kad ligos puola žmones, kurių imunitetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusilpęs, tačiau meningokokine infekcija neretai suserga ir iki tol buvę sveiki, stiprūs, apskritai retai sergantys asmenys, kurių organizmas pernelyg audringai sureaguoja į užkratą. Situaciją komplikuoja dar ir tai, kad infekcijos simptomai dažnai būna nespecifiniai, primenantys gripo požymius, tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sudėtinga anksti nustatyti diagnozę. Mat klasikiniu laikomas simptomas – nedidelis violetinio atspalvio bėrimas nebūtinai išryškėja iškart. Panašu, kad taip nutiko ir minėtosios mergaitės, gydomos Klaipėdoje, atveju.
Neabejotinai vienas svarbiausių, o gal ir pats svarbiausias faktorius susirgus – laikas: svarbu kuo skubiau diagnozuoti ir pradėti gydyti ligą. Tačiau ir tai dar negarantuoja laimingos pabaigos – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 10 proc. užsikrėtusiųjų meningokokine infekcija miršta net ir tada, kai liga diagnozuojama ir pradedama gydyti laiku. Net ir pasveikus, gali kilti komplikacijų, galimas galūnių netekimas, smegenų pažeidimas ir kt.

Skiepai neįperkami?

Meningokokinę infekciją, galinčią sukelti tragiškas pasekmes, jau imta lyginti su kitomis mirtinomis ir tik skiepais suvaldytomis ligomis kaip, pavyzdžiui, tymai. Naujojo sveikatos ministro Juro Požėlos nuomone, anksčiau ar vėliau skiepai nuo meningokokinės infekcijos netgi bus įtraukti į privalomųjų sąrašą ir kompensuojami valstybės. Tačiau kol kas skiepas nuo Lietuvoje labiausiai paplitusios B tipo meningokokinės infekcijos, šalyje praktikuojamas tik nuo 2014 metų, yra mokamas. Galima teigti, kad vakcinacija nuo šios ligos yra brangus malonumas – vieno skiepo kaina svyruoja nuo 100 iki 130 eurų, priklausomai nuo vaiko amžiaus, skiepyti reikia 2 arba 3 kartus. Jei šeimoje auga du vaikai, vakcinacija atsieis apie 800 eurų – tiek sau leisti gali toli gražu ne kiekviena šeima.

Kol kas skiepų nėra

Dar vienas įdomus faktas – dabar, net ir turėdami užtektinai pinigų, paskiepyti savo vaiką nuo meningokokinės infekcijos vis tiek negalėsite – Lietuvoje jos tiesiog nebeliko.
2014 m. nuo meningokokinės B infekcijos šalyje paskiepyti 338 vaikai, 2015 m. – 1045 vaikai. Vakcinos poreikis auga ir toliau, o staigios vaikų mirtys pastaraisiais mėnesiais galutinai ištuštino jos atsargas net ir privačiose gydyklose. Europoje yra tik vienas šios vakcinos gamintojas, kuris Lietuvos rinkai tiekimą atnaujins balandžio mėnesį.

Abejonės...

Nors viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta nuomonė, kad skiepai yra geriausia ir bene vienintelė prevencija nuo meningokokinės infekcijos, kritiškai mąstantiems abejonių vis tiek kyla. Aptariamoji vakcina apsaugo tik nuo B tipo infekcijos, kuri Lietuvoje yra vyraujanti. Kita vertus, susirgimus sukelia ir kitų tipų meningokokai.
Vakcina atsiradusi visai neseniai (užregistruota 2013-aisiais), tad natūraliai kyla abejonių dėl jos ilgalaikio poveikio. Norom nenorom pagalvoji ir apie tai, ar nuolatinės kalbos apie šią ligą ir vienintelę apsaugą nuo jos – skiepus yra tik bandymas apsaugoti žmones ar kažkam finansiškai naudingas planas...
Ko gero, įvertinę visus „už“ ir „prieš“ nuomonę apie šiuos skiepus turime susidaryti kiekvienas asmeniškai.

Saugotis kaip ir peršalimo ligų

O kol kas viskas, ką galite padaryti, norėdami save ir savo vaikus apsaugoti nuo meningokokinės infekcijos, yra higienos, švaros laikymasis. Ligos sukėlėjas yra labai neatsparus – greitai žūna aplinkoje nuo išdžiūvimo, šalčio, aukštos temperatūros. Vėdinkite kambarius, valykite paviršius drėgnu būdu, nes būtent sausas, dulkių persmelktas oras mažina kvėpavimo gleivinės atsparumą užkratui. Reguliariai plaukite rankas, laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint būtina prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas išmesti į šiukšliadėžę), nes užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančio arba sveiko bakterijų nešiotojo.
Svarbu, pastebėjus peršalimo simptomus, būti budriems, stebėti ligonio sveikatą ir, kilus įtarimams dėl meningokokinės infekcijos, kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kviesti pagalbą nedelsiant

VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centro vadovas Kristijonas Kameneckas sako, kad sudėtinga ir neetiška būtų komentuoti tai, ką galbūt neteisingai padarė medikai Klaipėdoje, kai tik iš trečio karto mamos atkaklumo dėka jos vaikas buvo paguldytas į ligoninę ir nustatyta meningokokinės infekcijos diagnozė. Visgi K. Kameneckas ragina tėvus, kuriems kyla įtarimas, kad jų vaikas galimai užsikrėtė meningokokine infekcija, neabejoti ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Pašnekovas neabejoja, kad kiekvienas medikas stengiasi savo darbą atlikti kuo geriau, tačiau ši liga klastinga ir ne visada viskas susiklosto pagal geriausią scenarijų.

Išgelbėti gali budrumas

VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Edita Paberalienė sako, kad kol kas Elektrėnuose neteko susidurti su šia liga, skiepų poreikio iki šiol taip pat nebuvo. Gydytoja akcentuoja, kad tėvų vaidmuo, diagnozuojant ligą kuo skubiau, taip pat svarbus – juk jie geriausiai pažįsta savo vaiką, žino, kaip jo organizmas reaguoja į vienokius ar kitokius negalavimus, pavyzdžiui, aukštą temperatūrą, kuri peršalimo atveju gali būti pakeliama visai nesunkiai. Tuo tarpu meningokokine infekcija užsikrėtusiam vaikui aukšta temperatūra gali sukelti neįprastą vangumą, stingimą. Situacija kartais kinta žaibiškai, todėl labai svarbu, kad tėvai būtų budrūs, sektų būklę ir kreiptųsi į medikus, jei tik kyla įtarimų. E. Paberalienė sako, jog Klaipėdos atveju galėjo būti taip, kad apžiūrėdami vaiką medikai išties nieko įtartino nepastebėjo, o specifiniai ligos simptomai išryškėjo vėliau. Visgi stacionarizuoti kiekvieną karščiuojantį vaiką, pasak E. Paberalienės, ligoninės neturi galimybių.

Garantijų nėra

Taigi, kaip matote, kalbant apie meningokokinę infekciją, jokių garantijų, deja, nėra – verta domėtis šia liga, įsiminti jos požymius – informacijos internete gausu ir tiesiog išlikti budriems.
Simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

Giedrė Pūrienė