Atstatyta istorinė tiesa

Rugsėjo 19 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius artimiesiems asmenų, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti ir Pasaulio tautų teisuoliai, Zabarijos kaimo (Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.) gyventojai Zofija Karpovičienė (1895–1970) ir Ignacijus Karpovičius (1900–1991), kurie palaidoti Kazokiškių kapinaitėse. Apdovanojimą atsiėmė anūkai – Zofija Kazlauskienė, Stanislava Keko, Lukas Jančiauskas.

Karpovičių istoriją „Elektrėnų žiniose“ minėjome 2024-aisiais, kuomet savivaldybės mero patarėjas Gintaras Jančiauskas pasidalijo savo žmonos Danutės Karpovič-Jančiauskienės senelių Ignaco ir Zofijos istorija. Jie gyveno ir žydus slėpė tuometiniame Zabarijos kaime Trakų rajone, prieš mirtį kurį laiką gyveno Grabijolų kaime, palaidoti Kazokiškių kapinėse. Nuo 2000-ųjų tai – Elektrėnų savivaldybės teritorija. Sovietiniais laikais patys išgelbėtieji žydai kreipėsi į tuometinę valdžią dėl Karpovičių pripažinimo, bet tokios tvarkos Lietuvoje dar nebuvo. Tuomet išgelbėtieji per Izraelio ambasadą kreipėsi į Lenkiją, kadangi Karpovičiai buvo lenkų tautybės, jie ir buvo priskirti prie Lenkijos žydų gelbėtojų. Danutės ir Gintaro šeimos pastangomis atstatyta istorinė tiesa – Zofija ir Ignacas Karpovičiai įtraukti į Lietuvos žydų gelbėtojų sąrašą, kuris saugomas Vilniaus Gaono žydų muziejuje, ir priskirti prie Elektrėnų savivaldybės.

Dabar galime konstatuoti, kad Elektrėnų savivaldybėje Holokausto laikotarpiu buvo ne 23, o 25 žydų gelbėtojai, 12 iš jų – Pasaulio tautų teisuoliai, 15 – apdovanoti Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi. Prie žydų gelbėtojų pelnytai pridedame Zofiją ir Ignacą Karpovičius, o prie išgelbėtojų pridedame dar keturis asmenis: Wolfą ir Rachelę Godrovus bei Chają ir Katrielį Szapirus. Tad 25 žydų gelbėtojai Elektrėnų savivaldybėje išgelbėjo 23 žydų tautybės piliečius.

Prisiminimais apie senelius pasidalijo anūkė Danutė Jančiauskienė: Kiek atsimenu iš savo tėčio Aleksandro ir tetos Stanislavos pasakojimų, kad seneliai buvo nepasiturintys ūkininkai. Augino daržoves ir prižiūrėjo nedidelį gyvulių ūkį. Iš to ir gyveno. Senelis turėjo ir labai mėgo klausytis radijo imtuvo ir vis svajodavo įsigyt geresnį. Žydus slėpė prie namų Zabarijos kaime iškastame bunkeryje. Nors patys gyveno ir nepasiturinčiai, bet buvo geros širdies ir labai stengėsi, kad globojamiems žydams netrūktų maisto, labai jais rūpindavosi. Nakties metu, kai buvo saugu, žydus išleisdavo iš bunkerio pasivaikščioti po netoliese esantį mišką. Karpovič šeimos vaikai niekam nepasakojo, kad namuose slepia žydus, nors buvo daug besiteiraujančių. Vieną kartą senelių namuose lankėsi ir stribai, matomai iš kažkur gavę informacijos dėl slapstomų žydų, bet viskas baigėsi laimingai. Po karo seneliai iš Zabarijos persikėlė gyventi kitapus Neries upės į Grabijolų kaimą, kuris yra Vilniaus rajono teritorijoje, ir gyveno iki savo dienų pabaigos. Iki šiol išliko tik namo fragmentai. Pirmoji mirė senelė, o apie tai sužinoję išgelbėtieji žydai atvyko į laidotuves ir jos karstą iki kapų nešė ant rankų. Pasaulio Tautų teisuolio medalį atvežė ir jau tik gyvam seneliui esant įteikė patys žydai. Tai įvyko iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dar Lietuvai esant Sovietų sąjungos sudėtyje. Medalis dabar iš rankų į rankas keliauja per Karpovič giminaičius. Kiekvienas norime prisiliesti prie šios istorijos ir labai didžiuojamės savo seneliais.

Beje, mūsų sūnus Lukas Jančiauskas, besimokydamas Vievio gimnazijoje, su kitais Elektrėnų savivaldybės moksleiviais keliavo po Izraelį. Kelionė buvo organizuota tuomečio mero Kęstučio Vaitukaičio ir Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje dėka. Būdamas Izraelyje lankė žydų tautos atminties memorialinį muziejų, kur Pasaulio Tautų teisuolių atminimo alėjoje matė akmenyje iškaltus savo prosenelių Zofijos ir Ignaco vardus ir pavardes. Tai iki šiol paliko didžiulį pėdsaką ir pasididžiavimą jo širdyje.

***

Rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga bylojo: „Tūkstančių Lietuvos žydų gelbėtojų apsisprendimas išsaugoti žmoniškumą, jų pasiryžimas ginti savo bendrapiliečių gyvybes ir orumą paliudijo, kad net žiauriausiomis aplinkybėmis žmogus gali rinktis gėrį ir tiesą. Lietuvos žydų gelbėtojai tapo pavyzdžiu ir vilties šaltiniu visai žmonijai – išgelbėję vieną gyvybę, jie išgelbėjo visą pasaulį.“ Pasak Prezidento, šiandien kaip niekad svarbu prisiminti ir pagerbti žmones, kurie savo kilniais poelgiais, atėjus lemtingo apsisprendimo akimirkai, pasirinko žmoniškumą. Jų pavyzdys stiprina mūsų dvasią. Stiprina mūsų tikėjimą gėrio pergale šiandienos iššūkių akivaizdoje.

„Brangūs apdovanojamųjų artimieji – vaikai, anūkai ir proanūkiai! Lietuvos Respublikos vardu įteikdamas Jums apdovanojimą, liudijantį Jūsų tėvų, senelių ar prosenelių kilnų poelgį, kviečiu saugoti jų atminimą ir išlaikyti jų dvasią. Žydų gelbėtojų mums visiems paliktą priesaką – visada rinktis žmoniškumą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas padėkojo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotojams ir visiems, kurie saugo Holokausto aukų bei jų gelbėtojų atminimą Lietuvoje ir kurie deda visas pastangas jaunosios kartos švietimui apie skaudžią praeitį.

Prezidento dekretu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais buvo apdovanoti 36 asmenys, visi po mirties. Tėvų, senelių ar prosenelių vardu apdovanojimus atsiėmė didvyrių artimieji.

Silvija BIELSKIENĖ