Apie permainas savivaldybėje tarybos nariai sužino iš spaudos?

Trečiadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės 2015–2017 m. strateginis veiklos planas, kurį galima vadinti tam tikru iššūkiu: pernai savivaldybės asignavimai siekė 23 mln. eurų, tuo tarpu šiemet numatomas strateginio veiklos plano poreikis net 38 mln. eurų.

Viena vertus, savivaldybės vadovų galima klausti, ar nešokame aukščiau bambos, kita vertus, didelių tikslų kėlimas – pagirtina savybė.

Augs darbo užmokestis

Savivaldybės lėšų poreikis auga, nes numatyta pritraukti kiek įmanoma daugiau Europos Sąjungos paramos – dalis paraiškų šiems pinigams pritraukti į savivaldybę jau pateiktos, kitos dar bus teikiamos. Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko taip pat sakė, kad asignavimai savivaldybei turėtų didėti ir dėl 9 proc. augančio darbo užmokesčio – 2016 m. numatytas atlyginimo augimas kultūros, socialiniams darbuotojams, be to, iki 350 eurų kils minimalus darbo užmokestis.

Aiškinantis, ką reiškia žodis „planas“

Tuo tarpu opozicijos atstovams labiau nei išaugęs lėšų poreikis strateginiame plane rūpėjo kiti dalykai: vienas pasigedo konkretumo ir išsamesnio svarstymo, kitas – visuomenės reakcijos į planą, trečias – įgyvendintų pažadų. Meras Kęstutis Vaitukaitis suabejojo, ar šešis kartus darbo grupėse, komitetuose aptartas klausimas dar yra iki galo neišdiskutuotas. Edmundas Niparavičius kolegai Viktorui Valiušiui priminė, kad strateginis planas yra tik preliminarus darbų ir lėšų tiems darbams įgyvendinti numatymas, jis gali būti keičiamas, koreguojamas, tad aptakumas, apytiksliai skaičiavimai čia neišvengiami. Tarybos narys ragino netapatinti strateginio plano klausimo su biudžeto ar konkretaus projekto svarstymu.

Tarybos nariai – taip pat gyventojai

Meras, reaguodamas į Algimanto Adomaičio repliką, jog kažkas daroma ne taip, jei visuomenė nesidomi strateginiu savivaldybės planu, sakė, kad tarybos nariai – taip pat gyventojai, bet pasiūlymais ir pagrįstomis nuomonėmis šiuo klausimu taip pat netrykšta. Tad ko tikėtis iš kitų gyventojų?
Aldona Kirkliauskienė apgailestavo, kad ir toliau kultūrine programa teks gėrėtis arklidėje... Taip ji pavadino Vievio kultūros centrą, kuris yra apverktinos būklės ir kurio atnaujinimas strateginiame plane nenumatytas, nors pažadų prieš rinkimus esą buvo daug... Pasak mero, vyko ne vienas svarstymas šiuo klausimu ir būdų atnaujinti Vievio kultūros centrui ieškoma. Šiuo metu laukiama žinių iš Kultūros ministerijos – tada ir paaiškės, ar artimiausiu metu Vievio kultūros centro atnaujinimas bus įtrauktas į strateginį planą.
Po tokių vargu ar konstruktyvių diskusijų Elektrėnų savivaldybės 2015–2017 metų strateginis veiklos planas visgi buvo patvirtintas.

Ar Elektrėnai nori teisės į miškus?

Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl miško žemės sklypų perdavimo valdyti patikėjimo teise Elektrėnų savivaldybei. Paprasčiau tariant, buvo sprendžiama, ar Elektrėnų savivaldybė nori pati rūpintis miškais, esančiais Vievyje ir Elektrėnuose. Iki šiol už minimus miškus (nors, ko gero, juos tiksliau būtų vadinti krūmynais) buvo atsakinga Kaišiadorių miškų urėdija, tačiau ji tvarkėsi vangiai, tiksliau, visai nesitvarkė. Kadangi krūmynai yra Elektrėnų ir Vievio teritorijose, tai savivaldybė pati ir palaikė ten tvarką. Visgi dėl rimtesnių darbų, pavyzdžiui, medžių kirtimo, reikdavo tartis su urėdija. Kadangi, kaip sako administracijos direktorius, šie želdynai yra miesto veidas, juos būtina prižiūrėti, o patiems tai daryti be urėdijos palaiminimo bus paprasčiau.
Opozicija abejojo, ar savivaldybei reikia prisiimti sklypus, per kuriuos, pavyzdžiui, eina dujų trasa arba aukštos įtampos laidai. Visgi daugumai buvo svarbesnis estetinis miesto vaizdas, o ne kokios nors apčiuopiamos naudos paieškos. Projektas patvirtintas.
 
Opozicija nori žinoti

Po oficialios darbotvarkės daug raštiškų paklausimų savivaldybės vadovybei turėjo opozicija, atstovaujama V. Valiušio. Ji domėjosi, ar UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) darbuotojai naudoja savo asmeninį transportą darbo reikalams ir, atvirkščiai, ar tarnybiniais automobiliais naudojasi asmeninėms reikmėms. Taip pat buvo klausiama, ar kurie nors UAB EKŪ darbuotojai neatlygintinai naudojosi bendrovės dispozicijoje esančiomis patalpomis ir kt. Atsakymus į šiuos klausimus opozicija gaus raštu.
Opozicijos pareiškime buvo domimasi ir medicinos punktų uždarymu Gilučiuose bei Jagėlonyse. V. Valiušis užsiminė, kad tik iš spaudos sužinojęs apie tai, kad punktai uždaromi, klausė, kodėl nebuvo informuota taryba, kas priėmė sprendimą dėl uždarymo ir kt.

Medicinos punktų nebuvo

„Elektrėnų žinios“ susisiekė su Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), kuris ir yra atsakingas už Gilučių ir Jagėlonių vadinamųjų medicinos punktų uždarymą, vadove Edita Paberaliene. Ji patikslino, kad nė viename iš minėtų kaimų medicinos punktų nėra nuo 1998 metų, ten buvo likusios tik slaugos darbuotojos, dirbusios kelias dienas per savaitę. Slaugytojų etatui panaikinti steigėjo pritarimas nereikalingas.
Nuvykę į Gilučius ir pasikalbėję su seniūnijos darbuotojais išsiaiškinome, kad čia dirbusi slaugė nesulaukdavo daug pacientų. Gilutiškiai pasakoja, kad kai anksčiau dirbdavo ir gydytoja, tuomet žmonių netrūkdavo – vyresnio amžiaus, ligotiems žmonėms, mamoms su mažais vaikais ir visiems kitiems būdavo labai patogu pas ją lankytis, išvengiant eilių miesto poliklinikoje. Tačiau kai čia beliko dirbti tik slaugytoja, kuri galėjo nebent suleisti vaistų (ir tai tik tuo atveju, jei pacientas prisirašęs prie Elektrėnų PSPC), žmonės vėl grįžo gydytis į Žaslių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kai kas į Elektrėnus.

Giedrė Pūrienė