Grybai: ką svarbu žinoti juos renkant

Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui, daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors dauguma grybautojų mano, kad pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, galinčių pridaryti daug nemalonumų.

Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Grybuose daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui. Juose randamas lecitinas neleidžia kauptis cholesteroliui. Grybuose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir maisto medžiagų įsisavinimą. Aromatinių prieskonių, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, grybuose daugiau negu daržovėse ar vaisiuose. Tai nėra lengvai virškinamas maistas, todėl nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat nerekomenduojama valgyti grybus vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai jautresni, o mažylių dar nepakankamai išsivystę, dėl to sunkiai virškina.
Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, kurių sudėtyje yra grybų, bet užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai, kurie vaišinosi kartu. Lietuvos miškuose yra apie 60 rūšių nuodingųjų grybų, kurie gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus. Miškuose yra tokių nuodingų grybų, kuriuos verdant kenksmingos medžiagos neišnyksta. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirė (žalsvoji panaši į žaliuokę). Nuodingas ir rausvasis nuosedis, rausvėjančioji plaušabūdė, rudeninė ir eglinė kūgiabūdė, kurią grybautojai dažniausiai supainioja su kelmučiais. Jų sukelti apsinuodijimai dažniausiai būna mirtini. Prie nuodingųjų grybų priskiriamos ir aršioji bei nuodingoji tauriabūdės, margoji ir gelsvoji musmirės, paturajo plaušiabūdė, stambioji gijabūdė.
ŽALSVOJI MUSMIRĖ – nuodingiausias grybas pasulyje. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų veikla, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti tokį apsinuodijusį ligonį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko įtarti negalima.
Lapuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius: paprastoji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabūdė, rašalinis mėšlagrybis, todėl einant grybauti reikia gerai žinoti, kurie grybai yra valgomi, o kurie nuodingi.
Kokius grybus reikėtų rinkti ir kaip juos apruošti
Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus. Maistinių medžiagų daugiausia yra kepurėlėje, o kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka tik virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nereikia grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose, reikėtų grybauti miškuose, kurie nutolę nuo kelių, greitkelių, geležinkelių nuo 200 iki 500 metrų. Daugiausia teršalų kaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė). Nereikėtų pamiršti, kad apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję, juose gali būti susikaupę organizmui kenksmingų medžiagų.
Pavojinga rinkti ir valgyti stipriai šalnų pakąstus.grybus, tokiuose grybuose skaidantis baltymams susidaro nuodingos medžiagos. Renkant grybus, reikia nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, išskiriančios labai nuodingą egzotoksiną.
Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Negalima pirkti turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų.
Valgant grybus negalima naudoti svaigiųjų gėrimų. Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 Cº temperatūroje. Grybų naudoti negalima, jeigu išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva.
Apsinuodijimo simptomai
Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai).

Trumpasis slaptasis laikotarpis pasireiškia tada, kai apsinuodijimo požymių atsiranda anksčiau negu po 6 val. (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabūde ir kt. nuodingais grybais).
Apsinuodijimo požymių atsiradus vėliau kaip po 6 val. (ilgasis slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).
Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę.
Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:
pykinimas ir vėmimas,
smarkus vandeningas viduriavimas,
pilvo skausmai,
mieguistumas,
galvos svaigimas,
koordinacijos sutrikimas,
ašarojimas,
gausus prakaitavimas,
haliucinacijos,
pakitęs pulsas ir kvėpavimas,
sąmonės praradimas,
traukuliai.
PIRMOJI PAGALBA
Tikslai:
palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką
pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.
Veiksmai:
jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei sąmoningas žmogus valgė grybų ką tik, galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 val.), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar žmogus kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo ir neužčiuopiamas pulsas, darykite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus per burną.
Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite medicinos pagalbą.

Visuomenės sveikatos biuras