Beižionių mažasis sakralinės muzikos ir poezijos festivalis „Giesmė ir žodis Tau“

Jau kurį laiką kirbėjo mintis Šv. Cecilijos dieną surengti šventę giesmininkams, bet... po pokalbių su vargonininke Janeta Ališauskiene, taip ir likdavo – „kada nors“. Šįmet Janeta pasiūlė: „Na, darom ką nors. Juk kuo daugiau žmonių švęstų, tuo smagiau būtų.“ Todėl neabejojome, kad pavyks sukviesti kolegas iš aplinkinių parapijų, prijungiant mūsų savivaldybės poetus.

Turbūt visi giedotojai ir dvasingų žodžių skleidėjai žino, kad lapkričio 22 diena – Šv. Cecilijos mirties diena – laikoma muzikantų ir poetų diena. Dėl didelio užimtumo tomis dienomis, šventę kiek paankstinome. Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja. Lietuvoje ši šventė nebuvo liaudyje labai populiari. Tik Suvalkijoje sakyta, – jei vyrai nori gauti dainininkę žmoną, turi Šv. Cecilijos dieną sukalbėti devynerius poterius. Tai liudija mūsų žmones mėgus dainą ir vertinus gerą dainininką. Trumpa Šv. Cecilijos istorija: Šventoji Cecilija gimė apie 200 m. Romoje. Tėvai ją ištekino už pagonio Valeriano, kurį ji įtikino priimti krikščionybę. Mirė nukankinta krikščionybės persekiotojų. Pasakojama, kad per savo vestuves Cecilija pati grojo vargonais ir giedojo „Padaryk, Viešpatie, mano širdį ir mano kūną švarų, kad aš būčiau verta“ (ši frazė buvo vartojama pirmojoje Eucharistijos maldoje).

Nepaprastai džiaugiamės, kad mūsų klebonas Gediminas Mieldažis ir seniūnas Mindaugas Makūnas pritarė idėjai surengti šį festivalį, kuriame dalyvavo:  ansamblis „Giesmių tarnai“ iš Vilniaus (vadovas, lituanistas Valdemaras Dadėla); kantičkinių giesmių edukacijų vedėjas, giesmininkas Juozas Sindaras (Kaišiadorys); Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios choras (varg. Asta Šimonienė); Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios choras (varg. Gabrielė Dzencevičiūtė); jungtinis Semeliškių Šv. Lauryno ir Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčių choras (varg. Janeta Ališauskienė); Kietaviškių Švč. Trejybės parapijos atstovai (varg. Gražina Žalienė atvykti negalėjo). Taip pat POETAI: Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos, Respublikinės asociacijos „Kūrėjų menė“ narė, Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ vadovė Vilija Dobrovolskienė; Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos ir Literatų klubo „Strėva“ narė Vladislava Kursevičienė; Respublikinės asociacijos „Kūrėjų menė“ ir Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narys Arvydas Vyšniauskas; Literatų klubo „Strėva“ narė Nijolė Ustilienė; Kaimo rašytojų sąjungos ir Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narė Onutė Kulbokienė; Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narė Svetlana Kunauskienė; Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos, Respublikinės asociacijos „Kūrėjų menė“ narė Aušra Jovarauskienė (Garliava); Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narė Elena Vidrinskienė.

Renginio pradžioje visus dalyvius sveikino klebonas Gediminas Mieldažis ir  Beižionių seniūnijos seniūnas Mindaugas Makūnas. Kiekvienam festivalio dalyviui įteikė po sveikinimą-padėką: „ Sveikiname su Šv. Cecilijos diena ir dėkojame už dalyvavimą Beižionių  mažajame sakralinės muzikos ir poezijos  festivalyje „Giesmė ir žodis Tau“. Auginkite meilę bažnytinei muzikai, giedojimo bendrystę. Auginkite meilę poezijai. Lai Jūsų balsai, Jūsų eilėraščiai ilgai šlovins dangiškąją globėją ir džiugins žmones.  Linkime Jums sveikatos, kantrybės, saulės akyse ir nuolat žydinčių pavasarių aplinkui, Šv. Cecilijos užtarimo, Dievo palaimos, dvasios ir kūno stiprybės. Gyvuokite, muzikuokite, skleiskite džiaugsmą, kurkite. Just. Marcinkevičius sakė – „Jei žmonės nebūtų saulėmis, ką reikštų viena saulė aukštai danguje.“

⠀Kas jau kas, o muzika, neabejotinai, yra nuolatinė poezijos palydovė. O kad poezija ir muzika taip artimai bendradarbiauja, tai giedojimą keitė eilėraščiai. Renginys tikrai nebuvo trumpas. Tačiau jokio šurmulio, begalinė kantrybė ir dėmesys buvo visą festivalį. Ir didžiulė pagarba. Pripažinkime – susirinko neeiliniai žmonės. Į bažnyčios chorą giedoti ateina visų pirma tie žmonės, kurie  jaučia atsakomybę ir didelį įsipareigojimą. Jie pasišventę šiai veiklai. Prieš choristus reikia žemai nulenkti galvą. Choristų darbas – visiška tarnystė, savanorystė. Kiekvieną sekmadienį, kiekvieną šventę jie atideda šeimos reikalus, namų ruošą, viską meta ir ateina giedoti, nes puikiai supranta, kad be giedojimo bažnyčioje šventės nebus. Tai pasiaukojantys žmonės ir, be jokios abejonės, stiprūs tikintieji. Dar Smetonos laikais būdavo didžiausia garbė giedoti bažnyčios chore. Ypač vyrui tai būdavęs ypatingos pagarbos ženklas. O ypač širdį ir sielą pakylėja liaudiškos giesmės. Liaudiškais motyvais perteikiamas Dievo žodis, lyg perpasakojamos psalmės, padeda žmogui geriau tą žodį suprasti, išjausti ir įsijausti. Tuo įsitikinome pabendravę su giesmininku Juozu Sindaru, kuris trumpai supažindino su senosiomis giesmėmis (lietuviškomis kantičkomis), jų giedojimo tradicijomis ir ypatumais, bei kantičkinių giesmių rinkėju, puoselėtoju, giedotoju Valdemaru Dadėla.

„Kiekvienas pašaukimas yra Dievo dovana: ar kunigo, ar gydytojo, ar inžinieriaus. Svarbiausia dirbti sąžiningai, iš širdies“, teigė buvęs ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas ir dėstytojas, prelatas prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Festivalio dalyviai visi labai ypatingi. Sako, kad kiekvieno žmogaus širdis yra  pilna neparašytų eilėraščių. Tačiau festivalyje dalyvavusių poetų kasdienybė tikrai visa prisodrinta poezijos. Sakoma, kad poezija – tai muzika sielai. O gal tai sielos muzika? „Ten, kur baigiasi žodžiai, prasideda muzika“, – sakė Heinrichas Heine. Bet juk ten, kur prasideda muzika, žodžiai ne visuomet baigiasi. Kai muzika ir žodžiai susijungia, gimsta meno kūrinys, komunikuojantis dvejopai: jausmus perteikiančiais muzikos garsais ir poetine minčių raiška. „Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašaromis ir ašaros be ašarų... Viskas, kas žmogiška“, – sakė poetas Paulius Širvys. Poezija ir Sakralinė Muzika  šiame renginyje susitiko realiam dvasiniam grožiui, dėl ko verta gyventi ir sielotis. Tai gyvenimui taip pat būtina, kaip dienai saulė, ar nakčiai žvaigždės. Festivalį baigėme bendra giesme „Būk išaukštintas“, kurią sukūrė lenkų kompozitorius Piotras Palka. Giesmę šiam festivaliui išvertė vargonininkė Janeta Ališauskienė.

 Mielieji, gyvuokite, dainuokite, kurkite! Lai sėkmė kloja kelią ir tesaugo, tegloboja jus, jūsų artimuosius Dievas bei Šv. Cecilija, mūsų globėja. Nesakau sudie, tariu – iki pasimatymo kitais metais. Tikiu, kad šis Festivalis taps tradicine kasmetine mūsų dvasine švente, apvainikuojančia metų darbus.

 Nuoširdžiai dėkoju visiems Festivalio dalyviams. Ypatingą „Ačiū“ sakau renginio pritarėjams, rėmėjams – klebonui Gediminui Mieldažiui ir seniūnui Mindaugui Makūnui. Nuoširdžiai tariu ačiū Janetai Ališauskienei – bendraorganizatorei, pagalbininkei ir nuostabaus didžiulio festivalio torto – dovanos festivalio dalyviams, kepėjai. Begaliniai ačiū Jūratei Ramanauskienei už nuolatinę paramą ir tokio gausaus vaišių stalo paruošimą. Labai ačiū Jadvygai Zachažauskienei už pagalbą ruošiant renginį. Lenkiu galvą prieš Janytę Žebrauskaitę – kultūrinio gyvenimo fiksuotoją, nerealią, nepailstančią menininkę.

Audra GUDELIŪNIENĖ,

Beižionių kultūrinių renginių organizatorė

Janytės Žebrauskaitės nuotraukos