Žolinės Beižionyse

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa bendruomenė. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas.

Beižioniškiai turtingi nuveiktų darbų, bendravimo, o per įvairias šventes – ir vaišių. Beižionių seniūnija, kultūros ir sporto organizatoriai, Beižionių bibliotekininkė suorganizavo Žolinės šventę pagal visas tradicijas: valgėme ant laužo virtą kopūstienę (už ją dėkojame UAB „Gintarinė jūra“ direktorei Jūratei Ramanauskienei), gėrėme naminę girą, džiaugėmės koncertu (dėkojame vokaliniam ansambliui „Regina ir Jonas“, pynėme vainiką (šįmet – 29 metrų). Už gėles vainikui dėkojame Onutei Kozėllienei. Vėliau juo puošėme savo istorinį kryžių (ačiū klebonui Gediminui Mieldažiui už drąsą pradėti puošti, nes po jo Juozas Gudeliūnas daug drąsiau lipo į nemažą aukštį). Dar daug visko buvo: sportinių žaidimų, šokių, bibliotekos knygų paroda ir svarbiausia – malonus bendravimas. Kas neatėjo, tegul gailisi. O kas dalyvavo, nuoširdžiai ačiū. Ačiū ir pagalbininkams, ypač Algiui Steponavičiui.

Beižionių kultūros namų informacija