Seniūnaičiai: nors ir žemiausios pakopos, bet visgi valdžia

Šiomis savaitėmis Elektrėnų savivaldybėje renkami seniūnaičiai, o Seimas tuo tarpu svarsto Vietos savivaldos įstatymo projekto pataisas, kuriomis norima tarybai suteikti teisę seniūnaitijų išvis nesteigti.

Nors, regis, įstatymiškai seniūnaičiams nėra suteiktos didelės galios, bet galbūt kažkam jau ima trukdyti jų aktyvumas? Deja, mūsų savivaldybėje irgi galima išgirsti vieną kitą pasvarstymą, jog seniūnaičių rinkimai neva turi politinį atspalvį.

Seniūnaičių vaidmuo sustiprėjo per daug?

Minėtu projektu siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, ar steigti seniūnaitijas, ar ne. Seimo narys Algis Strelčiūnas (TS-LKD frakcijos narys), išplatinęs savo nuomonę viešai, svarsto, jog galbūt įstatymo pataisų prireikė dėl pernelyg aktyvaus seniūnaičių dalyvavimo, skiriant seniūną, tvirtos savo nuomonės išsakymo, priimant svarbius sprendimus savivaldybėje. Esą tai neleidžia kai kurioms partijoms ir interesų grupėms paskirti jiems reikalingus ir palankius žmones į atsakingas pareigas bei įgyvendinti savo interesus. Pasak politiko, pastebima tendencija, kad seniūnaičių vaidmuo stiprėja – jie pradedami girdėti savivaldybėse, veikia ir steigiasi naujos seniūnaičių asociacijos (asociacija Vilniaus seniūnaičiai, Kauno seniūnaičių asociacija ir kt.). Seimo narys A. Strelčiūnas mano, jog žmonės nori ir gali dalyvauti savivaldoje, o politikų darbas yra padėti, paskatinti ir suteikti jiems galimybes.

Yra ir politikos, ir seniūnų antipatijos

„Elektrėnų žinioms“ susisiekus su Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininke Brigita Bingelyte, ši patvirtino, kad Seimo nario žodžiuose yra tiesos. Anot jos, vos įsikūrus seniūnaičių institucijai, ne vienas seniūnas iš aukšto žiūrėjo į naujuosius „kolegas“, pašaipiai klausdavo, ar jie visai neturintys ką veikti, kad apsiima dirbti šį darbą. B. Bingelytė sako, jog aktyvūs seniūnaičiai, siūlydami naujas idėjas, veiklas, išjudina visą seniūniją ir, aišku, sukuria visiems papildomo darbo. Galiausiai tokie veiklūs seniūnaičiai ateityje gali tapti rimtais konkurentais patiems seniūnams. Tad nenuostabu, kad toli gražu ne visi seniūnai suinteresuoti seniūnaičių institucijos egzistavimu. B. Bingelytė patvirtina ir tai, jog seniūnaičių rinkimai neretai būna politizuoti. Tokia tendencija dar nebuvo pastebima pirmuose seniūnaičių rinkimuose, tačiau politikai greitai suprato, jog seniūnaitis – tai tiesioginis ryšys su rinkėjais, tad neilgai trukus imta tuo naudotis. Kaip prisimena pašnekovė, jau antruose seniūnaičių rinkimuose dalyvavo itin daug partinių arba vienai ar kitai partijai artimų žmonių.

Partija – ne dėmė

Pastarąją savaitę buvo renkami Elektrėnų seniūnijos seniūnaičiai. Skelbti rezultatus, pasak seniūno Antano Šalkausko, dar anksti, nes reikia sutikrinti visų balsavusiųjų duomenis – patvirtinti, kad jie tikrai priklauso toms seniūnaitijoms, kurioms sakė priklausą. Paklaustas, kaip apskritai sekasi sutarti su seniūnaičiais, A. Šalkauskas tvirtino, jog gerai – vyksta bendradarbiavimas, seniūnaičiai įtraukiami į įvairias komisijas, pasitarimus. Seniūnas mano, jog kalbos apie politinius interesus seniūnaičių rinkimuose yra spekuliacija: „Vargu ar seniūnaitis gali būti partijai kuo nors labai naudingas ir nežinau nė vieno, kuris tokiu būdu būtų padaręs politinę karjerą.“ Galiausiai, pasak A. Šalkausko, priklausymas kokiai nors partijai nėra dėmė – juk visų jų politinėse programose rašoma apie siekį kurti visuomenės gerovę, o ne jai kenkti. Skeptikams seniūnas siūlo galvoti logiškai: seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais, už tai negauna jokio atlygio, šiai veiklai skiria savo asmeninį laiką, kartais net darbo metu tenka dalyvauti įvairiose komisijose – tad kažin ar čia galima įžvelgti didelę asmeninę naudą. Anot seniūno, gali būti, jog visuomeniški žmonės patiria tam tikrą savirealizacijos naudą.

Tarsi tarpininkai

Kazokiškėse seniūnaičiai jau išrinkti, jais tapo Alvyra Gliaudelienė (Kazokiškių sen.), Povilas Jankūnas (Mitkiškių sen.) ir Daiva Karpavičienė (Zabarijos sen.). Kazokiškių seniūnė Vladislava Valantavičienė, kalbėdama apie seniūnaičius, pirmiausia pabrėžia, jog miesto ir kaimo vietovėse jų veikla skiriasi. Normalu, kad ten, kur didesnė žmonių koncentracija, iškyla daugiau diskutuotinų klausimų, kuriuos stengiamasi spręsti bendradarbiaujant. Seniūnaičiai, pasak V. Valantavičienės, yra tarsi tarpininkai tarp gyventojų ir vietinės valdžios. Tad aktyvūs, visuomeniški seniūnaičiai gali sėkmingai atstovauti savo seniūnaitijų žmonėms.

Įžvalgieji...

Ir visgi pabaigoje – šaukštas deguto į, regis, gražų mūsų seniūnaičių daržą: neoficialiais duomenimis, ir į šiuos rinkimus buvo atvežtas vienas kitas asocialus rinkėjas, ko gero, išreiškęs ne savo asmeninę, o kažkieno pakuždėtą nuomonę. Tad turbūt atsiranda ir tokių, kurie seniūnaičio pareigose įžvelgia ir politines galimybes, ir asmeninę naudą...

Giedrė Pūrienė