Semeliškėse pagerbti Elektrėnų savivaldybės žydų gelbėtojai

Kovo 15-ąją Semeliškių gimnazijoje vyko Padėkos renginys, skirtas Lietuvos žydų gelbėtojams pagerbti. Šalyje jau antrus metus iš eilės šia atmintina diena siekiama prisiminti Lietuvos piliečių – žydų gelbėtojų, indėlį į žmogiškumo istoriją, taip pagerbiant juos bei jų žygdarbius.

Kovo 15 diena pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną (1966 m.) Pasaulio tautų teisuolių vardas buvo suteiktas pirmajai lietuvei Onai Šimaitei.

Silvija BIELSKIENĖ

Šiemet minime 130-ąsias Onos Šimaitės, Vilniaus universiteto bibliotekininkės, pedagogės, publicistės, gimimo metines (gimė Akmenėje). Mirė 1970 m. sausio 17 d. Prancūzijoje, Cormeiles-en-Parisis senelių namuose prie Paryžiaus. Ko gero, gražiausi ir taikliausi žodžiai apie O. Šimaitę priklauso rašytojo Icchoko Mero plunksnai: „<...> ji visą save išdalino žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui, jokių aukštų paminklų, išskyrus nuovargį ir kančią, gyvai esant, įskaitant ir kančias hitleriniuose konclageriuose. Ir todėl jos nuopelnas yra tik vienas, didelis nuopelnas – begalinė meilė žmogui, atsidavusi, pasiaukojanti meilė iki paskutinės gyvenimo minutės ir net po jos.“

Semeliškėse koncertavo Rafailas Karpis ir Vytautas Lukočius

Kovo 15-ąją, tokią prasmingą ir iškilią dieną, padėkos Lietuvos žydų gelbėtojams renginyje Semeliškių gimnazijos Renginių salėje koncertavo Rafailas Karpis (tenoras), akompanavo Semeliškių festivalių „Nuo Lauryno iki Roko“ ambasadorius Vytautas Lukočius. Pilnutėlė salė susirinkusiųjų akademinę valandą pasijuto neįtikėtiname muzikos pasaulyje, kuomet vienas žymiausių Lietuvos tenorų Rafailas Karpis dovanojo dešimt kūrinių Jidiš kalba, prieš tai juos pristatydamas lietuviškai. Jidiš kalbą, pasak R. Karpio, drąsiai galima vadinti vokiečių kalbos dialektu, kadangi didelė žydų bendruomenė gyveno Vokietijoje viduramžiais, ir ji vėliau pasklido po visą Europą ir taip pat tą kalbą atnešė į Lietuvą. Nenusakomo grožio kūriniai palietė ne vieno sielą, graudino ir savo jautrumu nepaliko abejingų. Paskutinį kūrinį „Atsisveikinimo malda“, skirtą visiems Išėjusiems, Rafailas Karpis atliko aramėjų kalba – Kristaus kalba, kurią jis paveldėjo iš savo motinos Marijos. Aramėjų kalba datuojama VIII a. prieš Kristų. Tai liudija Juozas Elijas (Elijošius) – poliglotas, biblijinių kalbų tyrinėtojas ir mokytojas, studijavęs biblijines kalbas ir semitų lingvistiką. Visą gyvenimą studijavęs hebrajų ir aramėjų kalbas, šį savo pašaukimą įprasminęs knygoje „Gyvieji Kristaus žodžiai aramėjų kalba“. Šio leidinio tikslas yra suteikti galimybę skaitytojui, kuris gerai nežino aramėjų ar senovės sirų kalbų, išgirsti Kristaus gimtosios aramėjų kalbos žodžius, ir tuo pat metu patirti jo žodžių gydančią galią... kuri priminė apie tuos žmones, kuriuos reikėjo gelbėti.

Įgarsinome 23 Elektrėnų savivaldybės žydų gelbėtojus

Tą dieną 15 val. Vilniaus Valstybinio Universiteto Daukanto kiemelyje buvo skaitomi visų 2 588 Lietuvos žydų gelbėtojų vardai. Palaikydami šią tradiciją Elektrėnų savivaldybėje gyvenusių 23 gelbėtojų vardus Semeliškėse vykusiame renginyje perskaitė Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius.

Elektrėnų savivaldybėje Holokausto laikotarpiu buvo 23 žydų gelbėtojai, 10 iš jų – Pasaulio tautų teisuoliai, 13 – apdovanoti Žūvančiųjų Gelbėjimo Kryžiumi. Jie išgelbėjo 19 žydų tautybės Lietuvos piliečių.

PASAULIO TAUTŲ TEISUOLIAI

Grybauskas Andrius g. 1909 m., Kloniniai Mijaugonys (Kietaviškių sen.)

Lučiūnas Cezaris (1880–1945), Mataučizna (Matukiškės?) (Vievio sen.)

Luciūnaitė-Kazakauskienė Mikalina g. 1930 m., Mataučizna (Vievio sen.)

Luciūnaitė-Martinkėnienė Elena (1926–2015), Mataučizna (Vievio sen.)

Luciūnas Antanas (1923–2007), Mataučizna (Matukiškės?) (Vievio sen.)

Luciūnas Jonas (1924–2001), Mataučizna (Matukiškės?) (Vievio sen.)

Naginė Vytautas (1921–2001), Semeliškės

Naginienė Stasė (1921–2000), Semeliškės

Steponavičienė Michalina (1903–1965), Lapiakalnis (Vievio sen.)

Steponavičius Jonas (1902–1996), Lapiakalnis (Vievio sen.)

 

APDOVANOTI ŽŪVANČIŲJŲ GELBĖJIMO KRYŽIUMI

Grybauskienė Juoganna (1908–1999), Kloniniai Mijaugonys (Kietaviškių sen.)

Lickūnaitė-Gumbienė Michalina (1904–1998), Grabijolai (Kazokiškių sen.)

Luciūnaitė Veronika g. 1935, Mataučizna (Matukiškės?) (Vievio sen.)

Mikalauskienė Agota (1887–1955), Šeiriškės (Pastrėvio sen.)

Mikalauskaitė Ona (1922–2005), Šeiriškės (Pastrėvio sen.)

Mikalauskaitė Genė (1931–2006), Šeiriškės (Pastrėvio sen.)

Mikalauskas Kazimieras (1921–1971), Šeiriškės (Pastrėvio sen.)

Radzevičienė Elena (1908–1997),  Stelmošiškės (Beižionių sen.)

Radzevičius Pranas (1906–1968), Stelmošiškės (Beižionių sen.)

Sadauskas Jonas (1906–1946), Lajus (Semeliškių sen.)

Sadauskienė Elena (1908–1986), Lajus (Semeliškių sen.)

Steponavičiūtė-Pliopienė Leonarda g. 1930, Lapiakalnis (Vievio sen.)

Steponavičiūtė-Ožekauskienė Irena (1931–2022), Lapiakalnis (Vievio sen.)

Renginyje dalyvavo

Šiame ypatingame renginyje dalyvavo, atlikėjams Rafailui Karpiui ir Vytautui Lukočiui dėkojo ir gėles teikė meras Gediminas Ratkevičius, vicemerė Inga Kartenienė, Semeliškių seniūnė Loreta Karalevičienė, seniūnijos darbuotojos, Tarybos veiklos administravimo skyriaus vedėja Vaida Davidavičienė, mero patarėjas Gintaras Jančiauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys, šio Skyriaus vyr. specialistė Ramutė Strebeikienė, gimnazijos direktorė Asta Dzikevičienė. Atlikėjams plojimais dėkojo Semeliškių gimnazijos pedagogai, mokiniai, miestelio gyventojai.

Lietuvoje 2 588 žydų gelbėtojai

Lietuvoje žydų gelbėtojų istorijos vis dar atrandamos, tyrinėjamos ir paskelbiamos, o detalesnė pažintis su jų pasipriešinimu atskleidžia labai prasmingą kovą prieš blogį. Daliai Lietuvos žydų gelbėtojų Jad Vashem suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą, kuris skiriamas tiems, kurie Holokausto metu, nebūdami žydai ir nesiekdami pelno, padėjo žydams ir juos gelbėjo. Skaičiuojant procentais, Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių ir gali didžiuotis, išgelbėjusi  924 žydus. Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu 1 663 Lietuvos piliečiai, gelbėję žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, jau yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 925 asmenys Yad Vashem (Izraelis) pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, o kiek dar yra gelbėjusių, kurių vardų nežinome...

Lietuvos žydų gelbėtojų minėjimo iniciatyva

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ir Lietuvos žydų gelbėtojų ainių atstovė, pasaulio tautų teisuolės Stefanijos Ladigienės anūkė Liudvika Pociūnienė kvietė ir ragino prisidėti prie tų drąsių žmonių atminimo išsaugojimo, prisiminti ir mūsų – Elektrėnų savivaldybėje gyvenusių gelbėtojų ir jų palikuonių. Pasak jų, labai svarbu papasakoti apie juos jaunajai kartai, kurios akyse šiandien kyla nauja antisemitizmo ir smurto kurstymo banga. Būtent todėl taip svarbu prisiminti tuos, kurie sugebėjo tokiai bangai pasipriešinti anuomet, net rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis.

***

O aš, savo ruožtu, noriu padėkoti Elektrėnų savivaldybės administracijos vadovams, kurie pasitikėjo Semeliškių miestelio kultūros puoselėtojais ir leido atverti vartus į šį neįkainojamą renginį – pagerbti Lietuvos žydų gelbėtojus būtent Semeliškėse, kuriose žydų istorija yra giliai įspaudusi pėdą. Semeliškės – vienintelis savivaldybės miestelis, kur yra masinė žydų žudynių kapavietė (iš 200 esančių Lietuvoje), kurioje 1941 m. spalio 6 d. nužudyti ir užkasti 962 Semeliškių, Vievio, Žaslių žydų tautybės Lietuvos piliečiai. Semeliškėse organizuojame Atminties maršus; prisijungiame prie pilietinių iniciatyvų – #MesAtsimename, VARDAI. ŽMOGUS NĖRA SKAIČIUS; organizuojame parodas.

Tikimės, kad kovo 15-oji taps tradicine Semeliškių miestelio kultūrinių renginių data ir kasmet vis naujomis spalvomis atvers ir papildys Lietuvos žydų gelbėtojų istoriją.

 

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų