Patriotiškai paminėtas Abromiškių gimtadienis

Praėjusį savaitgalį Abromiškės šventė 444 metų sukaktį. Nors tikėtina, kad gyvenvietė dar senesnė, tačiau prieš 444 metus – 1571-aisiais Abromiškės pirmą kartą paminėtos rašytiniuose šaltiniuose.

Vietovę tuomet išgarsino XVI a. Abrahamo Poniatovskio čia pastatyti dvaro rūmai. Tad gyvenvietei atiteko ir iš dvaro įkūrėjo vardo kilęs pavadinimas.

Viskas prasidėjo paskaitomis

Daugiau apie dvaro istoriją visi norintys galėjo pasiklausyti šventės išvakarėse – liepos 24 dieną surengtoje paskaitoje „Abromiškių dvaro praeitis, dabartis ir perspektyvos“, kurią skaitė dabartinis dvaro šeimininkas – istorikas, verslininkas Romualdas Bakutis. Kadangi Abromiškių gimtadienio šventė jau ketvirtus metus neatsiejama nuo patriotinio žygio „Žalio velnio takais“, antroji tądien vykusi paskaita buvo apie Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininką Benediktą Trakimą-Genelį. Apie savo tėvą pasakojo ats. mjr. Gediminas Trakimas.

Apie Genelį

Pokaryje dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritorija priklausė Didžiosios Kovos apygardos (DKA) A rinktinei. Apygarda, veikusi Vilniaus, Kauno, Ukmergės apskrityse, oficialiai įkurta 1945 metais Lietuvos kariuomenės viršilos Jono Misiūno-Žalio velnio iniciatyva. Apygardą sudarė A ir B rinktinės. 1944-1945 m. apygardos partizanai surengė daug kovinių operacijų, sunaikino mažesnių miestelių sovietines įgulas ir administracines įstaigas.
B. Trakimas-Genelis į partizanų gretas įsiliejo 1944 m. gruodį ir jau 1946 m. kovą tapo DKA štabo viršininku. 1947 m. kartu su seserimi Ona (net keturios B. Trakimo-Genelio seserys buvo ryšininkės) buvo sulaikytas ir nuteistas 25 m. kalėti Intos, Vorkutos lageriuose (Komija). Buvo paleistas anksčiau – 1957 m., tačiau draudžiant gyventi Lietuvoje, apsigyveno Daugpilyje (Latvija). Į Lietuvą su šeima grįžo 1989-aisiais. B. Trakimui-Geneliui suteiktas dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis, apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. Iki mirties (1998 m.) buvo atkurtos LLKS Didžiosios Kovos apygardos vadu.

Žaliojo velnio veikla

Šeštadienį Abromiškių gimtadienio proga vykęs žygis, skirtas kito partizano – J. Misiūno-Žalio velnio atminimui. Nors jis kilęs iš Panevėžio apskrities, karinė tarnyba atvedė link mūsų kraštų – J. Misiūnas-Žalias velnias tarnavo Vievyje ir Kaišiadoryse pasienio apsaugos tarnyboje. Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelio apsaugos policininku Kaišiadoryse – Kaugonių geležinkelio stotelės apsaugos būrio vadu. Sovietams okupavus Lietuvą, suorganizavo partizanų būrį, su kuriuo nuolat keliavo iš valsčiaus į valsčių, klaidindamas priešą ir priimdamas naujus kovotojus.
Manoma, kad mūsų krašte kilęs kovotojų vardas „žaliukai“ yra susijęs su vado Žalio velnio slapyvardžiu. Beje, dabartinės Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai, praėję ypatingą parengimą, įgauna teisę nešioti „žaliuko“ antsiuvą.
Baimę priešui, o gyventojams pagarbą kėlęs J. Misiūnas buvo fiziški labai stiprus, apie 2 metrų ūgio, pasižymėjo sumanumu, reiklumu, energingumu, turėjo organizacinį talentą.

Keliauta Neries parku ir skirtingais laikmečiais

Būtent šiam iškiliam kovotojui už laisvę skirtą žygį iniciavo Abromiškėse gyvenantis Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos štabe tarnaujantis kapitonas Vytas Šareika. Šiemet žygis vyko jau ketvirtą kartą, prie jo organizavimo prisidėjo Abromiškių kaimo bendruomenė, Lietuvos Šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga Vilniaus skyrius. Žygiu siekiama prisiminti Lietuvos istoriją, ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą, plėtoti kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą.
Žygio organizatoriai, vadovaudamiesi partizano J. Misiūno-Žalio Velnio taktika, kiekvienais metais stengiasi tobulinti maršrutą, ką darydavo ir šis partizanas. Šiemet žygeiviai išbandė trasas Neries regioniniame parke, kur kiekviename kontroliniame poste buvo inscenizuota skirtinga istorinė aplinka – dalyvių laukė įvairių laikmečių, įvairių šalių kariai. Postuose buvo galima pailsėti, atsigaivinti, daugiau sužinoti apie partizanus, apžiūrėti jų daiktus.
Kaip pasakojo viena iš žygio organizatorių Gerda Šareikaitė, šįkart pasirinkta trasa turėjo mistinių elementų – eita per pilkapius, regyklas, kitus objektus, kurie senovės lietuviams turėjo didelę reikšmę. Gal ta mistika ir neatsitiktinė, juk, anot G. Šareikaitės, Žaliajam velniui mitologija, regis, irgi nebuvo svetima, mat partizanams sugalvodavo tokius slapyvardžius kaip Šmėkla, Laumė ir pan.

Istorikės įspūdžiai

Aukštadvario poste visus pasitiko žolininkė, istorikė Rita Balsevičiūtė, kurios paruošta aviečių ir gervuogių arbata susižavėjo dauguma žygeivių. Istorikė, dalyvius pasitikusi prie Padūkštų pilkapyno, pasakojo jiems apie šią IV-V a. mirusiųjų laidojimo vietą, kur aptiktas ne vienas vertingas archeologinis radinys. R. Balsevičiūtė pasakoja, kad vyriausias pro jos postą praėjęs žygeivis buvo vidutinio ilgio trasa pasirinkęs elektrėnietis, vis juokavęs, kad „velnias jį čia nešęs“. Juk iš tikrųjų – Žaliasis velnias...
Jauniausiai matytai dalyvei buvo vos daugiau nei metukai. Pasak R. Balsevičiūtės, bendraudama su žygeiviais, sužinojo, jog jie atvykę iš įvairių Lietuvos kampelių, dauguma žygiuoja savo malonumui.

Netikėtas dalyvių skaičius

Žygeiviai galėjo rinktis iš trijų trasų – 15 km pėsčiųjų, 38 km pėsčiųjų, 40 km dviračiu arba 63 km dviračiu. Kaip teigia G. Šareikaitė, šiemet nustebino dalyvių skaičius – užsiregistravo virš 600, dalyvavo 590 – tai kone dvigubai daugiau nei pernai. Nors žygis ir nebuvo plačiai reklamuojamas, žygeiviai rinkosi iš visos Lietuvos, buvo svečių ir iš Anglijos, Norvegijos. Ne pirmus metus atvyksta ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, šiemet žygeivius išleidęs į kelią, o pernai ir pats žygiavęs.
G. Šareikaitė pabrėžia, jog iš registracijos mokesčio surinktos lėšos bus nukreiptos keliomis kryptimis – Žalio velnio paminklo, esančio prie Kaugonių traukinių stoties, tvarkymo darbams, taip pat ukrainiečių karių palaikymui Lietuvoje.

Kiekvienam skoniui

Kol vieni žygiavo, kiti šventės svečiai galėjo sudalyvauti sporto varžybose – mini futbolo, krepšinio. Veikė amatininkų dirbtuvės, aitvarų dirbtuvės, Lietuvos ir NATO kariuomenės ginkluotės ekspozicija, partizanų ginkluotės ir įrankių paroda, buvo kitų pramogų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Renginio metu surengta kraujo donorystės akcija. Vakarinė dalis prasidėjo Lietuvos kariuomenės SP LDK Birutės ulonų bataliono orkestro pasirodymu. Vėliau buvo iškilmingai pakelta vėliava, vyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos pasirodymas.
Koncertinę programą, pasak G. Šareikaitės, stengiamasi derinti prie Abromiškių gyventojų poreikių. Šiemet pasirodė Elektrėnų šokių kolektyvas „Vijūnas“, liaudiškos muzikos kapela „Daumantų muzikantai“, Džeraldas, Vytautas Šustauskas, folk roko/metalo grupė „Ūkanose“.
Reikia pripažinti, kad abromiškiečiai surengė išties gražią ir prasmingą šventę ne tik sau, bet ir visiems Lietuvą mylintiems žmonėms. Regis, pamažu, Abromiškės mūsų savivaldybėje tampa patriotiškumo ugdymo židiniu.

Giedrė Pūrienė