Medžiai ir paukščiai paaukoti ant progreso laužo

Praėjusią savaitę Vievis jau nebe pirmą kartą respublikinėje spaudoje pasižymėjo kaip miestas, kuriame nėra vietos medžiams.

Atgarsio sulaukė kadaise iškirsdintos keliasdešimt liepų Vievio parke, vėliau – šimtamečiai medžiai bažnyčios šventoriuje, dabar – su visais inkilais nukirsti medžiai prie daugiabučių.

Iniciatyvos ėmėsi gyventojai

Tiek respublikinės, tiek regiono spaudos dėmesį atkreipė vietos gyventojai, kurie pasipiktino medžių genėjimu prie Semeliškių g. 37 namo. Esą medžiai buvo genimi neprofesionaliai, o svarbiausia – šakos krito kartu su ant jų pritvirtintais inkilais (kaip paaiškėjo vėliau, medžiai buvo genėti prieš kirtimą). Gyventojų darytose nuotraukose netgi užfiksuoti iš inkilų iškritę varnėnų kiaušiniai. Žmonės pasmerkė tokius, pasak jų, gyvybę nuvertinančius veiksmus, rodančius, kad mažai kam šiais laikais terūpi medžiai, paukščiai.
Aišku, negalima teigti, kad taip mano visi – ir tarp skaitančių šį straipsnį neabejotinai bus tokių, kurie nesupras, kokių problemų ieškome, kaip sakoma, lygioje vietoje...
Beje, šiuo metu medžiai jau visiškai išpjauti.

Medžiai nupjauti dėl renovacijos

Kaip redakcijai aiškino Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, šių medžių, konkrečiau – trijų kaštonų, likimas buvo nulemtas Vievio miesto centralizuotos šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos projekte, kurį vykdo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ). Anot seniūno, tam, kad vykdant šilumos vamzdynų renovacijos darbus daugiabučių kiemuose nereikėtų gadinti asfalto, buvo nuspręsta tranšėją kasti žalioje vejoje. Čia augę kaštonai, pasak pašnekovo, jau buvo ligoti (Lietuvoje kaštonus kankina kaštoninė keršakandė), be to, gyventojai esą jau ne kartą prašė seniūno juos išpjauti.
Gavusi UAB EKŪ prašymą išpjauti medžius, seniūnija kreipėsi į savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją, kuri įvertinusi situaciją leido imtis genėjimo, o vėliau ir kirtimo darbų. Vienintelė problema, kurią linkęs įvardyti seniūnas, yra UAB EKŪ darbuotojų, genėjusių medžius, darbo kultūra. Inkilai medžiuose, anot seniūno, buvo seni, sutrešę, tačiau prieš pjaunant šakas juos buvo galima iškelti.

Gyventojų ir miesto labui...

Z. Pukėnas tikino, kad Vievyje medžių kirtimo/nekirtimo klausimą siekiama spręsti demokratiškai, t. y. pasitariant su gyventojais. Esą jei gyventojas pareiškia norą nukirsti medį šalia daugiabučio, kuriame gyvena, jis turi gauti daugumos gyventojų sutikimą. Pašnekovas teigia, kad į seniūniją kreipiasi ir privačių namų savininkai, kurie prieš keletą dešimtmečių savo kiemuose pasodintų medžių jau nepajėgia patys nei nugenėti, nei nukirsti. Pasak Z. Pukėno, sudėtingesniais atvejais, kai medis turi estetinę, istorinę ar kt. vertę, galimybę jį kirsti vertina Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Kai kyla grėsmė žmonių saugumui, kai medžiai auga po elektros laidais, trukdo kitiems miesto infrastruktūros įrengimams, tuomet medžius būtina pašalinti.

Labiau sekasi kirsti, nei sodinti

Paklaustas, kiek medžių Vievyje paskutiniu metu buvo atsodinta, Z. Pukėnas teigia, jog kol kas nespėjama pjauti senų, o nauji dažniausiai sodinami kritusio vertingo medžio vietoje – tokių atvejų pastaruoju metu nebuvo. Seniūnas prisiminė ir liūdną patirtį, kai paežerėje buvo pasodinta 30 liepaičių, tačiau jų neliko nė vienos – visos buvo nuniokotos vandalų. Tad naujus medelius, pasak Z. Pukėno, Vievyje stengiamasi sodinti aptvertoje teritorijoje (mokyklų ir kt. įstaigų kiemuose), kur jie būtų bent šiek tiek prižiūrimi.

Pagal valstybės nustatytą tvarką

Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, vyriausiasis savivaldybės ekologas Audrius Balnys patvirtino, kad Vievyje medžiai išpjauti teisėtai. Specialistas tik svarsto, kad galbūt juos reikėjo kirsti anksčiau, kol dar nebuvo sužaliavę ir juose negyveno paukščiai. Be to, gyventojai turėjo būti iš anksto perspėti apie vykdomus darbus.
Paklaustas, kokiais kriterijais komisija vadovaujasi, spręsdama vieno ar kito medžio likimą mieste, ekologas nurodė valstybės nustatytą kriterijų sąrašą (2008 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 206).

Kalta biurokratija?

UAB EKŪ vadovas Ričardas Leckas taip pat ramino, kad nieko baisaus neatsitiko – darbuotojai inkilus jau pritvirtino netoliese augančiuose medžiuose. Paklaustas, ar nebuvo galima suplanuotus darbus atlikti anksčiau, jis teigė, jog tai padaryti sutrukdė biurokratizmas – esą vien leidimo kirsti medžius teko laukti dvi savaites.

Miesto medžių likimas

Kol atsakingi asmenys tarsi karštą bulvę vienas kitam permetinėja atsakomybę dėl negrabiai genėtų ir iškirstų medžių, pateikiame Lietuvos arboristikos centro direktoriaus Algio Davenio, kurį taip pat pasiekė žinia apie situaciją Vievyje, nuomonę. Arboristika – tai savaime augančių ar introdukuotų sumedėjusių antropogeninio kraštovaizdžio augalų (medžių, krūmų, palmių, lianų) ir jų aplinkos (augaviečių, buveinių) priežiūra, globa.
A. Davenis apgailestauja, kad Lietuvos politika, kuri vykdoma ir savivaldybėse, miesto medžių atžvilgiu yra dar labai žemo lygio. Čia į medį daugeliu atveju žvelgiama tik kaip į malkas, o pirmenybė visuomet teikiama pastatams arba kaip šiuo atveju – kiemo asfaltui.
Jei ne dėl estetikos ar gyvų padarų, kurie randa prieglobstį medžiuose, tai bent dėl to, kad žalioji augmenija yra vienintelė valanti užterštą mūsų miestų orą, turėtume jai rodyti daugiau pagarbos, ypač medžiams, kuriems užaugti reikia tiek daug laiko.
A. Davenis teigia, jog medžių genėjimui taip pat skiriama per mažai dėmesio – dažniausiai šis darbas atliekamas neprofesionaliai ir medis pasmerkiamas lėtai žūčiai. Aišku, viskas susiveda į pinigus, kurių skirti žaliajai aplinkai gailima, tačiau anksčiau ar vėliau patys nuo to kenčiame. Juk nė vienas gydytojas sergančiam žmogui nepataria kvėpuoti išmetamosiomis automobilių dujomis, persikelti gyventi arčiau chemijos gamyklų ar daugiau laiko praleisti miesto smoge. Visi ragina atsisukti į gamtą, tačiau tuoj nebus kur suktis, nes viską išnaikinsime...

Beje...

Kaštonų, užsikrėtusių kaštonine keršakande, specialistai nepataria naikinti. Nuolat ieškoma naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjais, o šiuo metu efektyviausiu pripažįstamas kaštonų lapų grėbimas ir deginimas. Yra manančių, kad liga laikui bėgant išnyks ir, kad ji tėra vienas iš daugelio natūralių gamtoje vykstančių procesų.

Giedrė Pūrienė