Kovo 11-osios dienos šventė Elektrėnuose

Elektrėnuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė prasidėjo Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo mons. Jonas Sabaliauskas. Po Mišių buvo padėtos gėlės prie paminklo žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse. Šventinis renginys tęsėsi Kultūros centre, kur vyko Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio regalijų įteikimo A. V. Mekui ceremonija bei Elektrėnų savivaldybės tarybos ir mero 2022 m. veiklos ataskaitos pristatymas.

Šventė Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje

Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje pasitikome ne pavasarišką – žiemišką, bet pasitikėjimo ir vilties kupiną, Kovo 11-ąją. Plazdant Lietuvos trispalvių jūrai dėmesį sutelkėme į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Trakų-Elektrėnų 804 kuopos karius savanorius, kurie, giedant Lietuvos himną, pakėlė Lietuvos valstybės vėliavą.

Savo mintimis apie laisvę ir atsakomybę pasidalijo Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, kuris grįžo į gyvenimo realijas prieš 35-erius metus: „Maždaug 1988-ieji metai, gūdūs socializmo laikai, pavasarį minėtume gegužės 1-ąją, gegužės 9-osios „pergalę“, kuri mums atnešė antrąją okupaciją, dainuotume dainas, himnus „laisvoj“ sovietų sąjungoj. Ar mes tuomet švęstume Vasario 16? Aišku, ne, švestų tiktai tie, kurie gimę vasario 16, tik niekam nesakydami, kad tai visos Lietuvos šventė. Ar per Velykas mes tikrai sakytume, kad švenčiame Kristaus Prisikėlimo šventę? Sakytume – tai kiaušinių, margučių ridenimo diena. Ar per Kalėdas iš vakaro mes galėtume susėsti prie Kūčių stalo, o iš ryto sutikti Kristaus gimimą? Ne, tai būtų eilinė darbo diena. Kovo 11 d. suteikė mums galimybę džiaugtis laisve, džiaugtis mūsų Valstybe. Ir kartais pagalvoju – šiandien gyvename tokį rinkiminį laiką, tai nėra nieko naujo, ir aš džiaugiuosi mūsų žmonėmis, bet noriu pasidalinti tokiu įspūdžiu: kas naudojasi socialiniais tinklais, pastebėjo, kad į rinkiminę apylinkę atėjo balsuotojas su vatinuku, su raudonu gvazdiku, su kauke ant veido, su šaudinių dėtuve rankoje. Aš jautriai sureagavau ir pasakiau, kad tai yra dugnas, kitas revoliucionierius sureagavo, kad viskas čia yra gerai. Brangieji, tai nėra gerai, jeigu mes ir toliau taip galvojame, tai kur mes taip toliau nueisime? Ačiū tam žmogui, kuris atėjo ir tai parodė. Bet mūsų reakcija į tokius persirengėlius neturėtų tokia būti, mes turėtume jausti, kad iš visų pusių esame pažeidžiami. Manau, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, nuo savo šeimos, ką gyvendami matėme, kaip mus auklėjo. Mano tėvas, amžiną atilsį, dalyvavo Lietuvos kariuomenėje prieš karą, praėjo frontas, kur jį paėmė į rusų armiją ir išvežė į Sibirą su japonais kariauti. Ten, tie kariai, kurie laukė būsimo karo su japonais, praktiškai ne kurie mirė iš bado, jie norėjo būti Vakarų fronte, kad galėtų pavalgyti. Vienas kareivėlis, nešdamas kibirėlį košės daliniui, pakeliui suvalgė vienas ir numirė.

Kalbėjau apie tą „vatniką“ Mano tėvas, būdamas darbininkas, niekada neužsivilko šimtasiūlės, niekada neužsivilko vatinuko, kadangi tai buvo ne mūsų, o iš rytų simbolis. Mano mama buvo giliai tikinti, bet niekada nesakė, kad kasdien reikia bėgti į bažnyčią, ji sakė – tikėti Dievu reikia širdyje. Mylėti reikia širdimi.

Prieš keletą dienų man paskambino kunigas vienuolis brolis Elijas Marija, kuris gyveno pas mus, dabar gyvena Romoje, Italijoje, gilina savo žinias. Mes ilgai kalbėjome, jis pradėjo man sakyti, kad šiandien mes turime du priešus: vieną, atvirą iš Rytų kariaujantį, su kuriuo mums reikia aiškiai paprastai kovoti, kitas priešas, demonas – ateina iš Vakarų, jis pasislėpęs, bet jis ateina šliaužiantis, kuomet mes nuvertiname šeimą, tikėjimą, pasitikėjimą vieni kitais.

Prieš 1 500 metų Jonas Auksaburnis sakė: „Pirmiausia ištirkime patys save, suskaičiuokime gerus ir blogus darbus, susitaikykime su Dievu, o tada valgykime tą Duoną ir gerkime iš tos Taurės.

Už laisvą, mylimą Lietuvą, brangieji!“

Po to, aidint audringiems plojimams, šūvį už Kovo 11 dieną – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – iš senovinės patrankos iššovė pats Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Sužvarbusius renginio dalyvius karšta arbata ir gardžia moliūgiene sušildė ir palepino Elektrėnų sveikuolių klubas. Dėl blogų oro sąlygų aikštėje turėjusios vykti kūrybinės dirbtuvės „Širdelė Lietuvai“ bei studija „Laikas sau“, sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ koncertas persikėlė į Elektrėnų kultūros centro fojė bei Freskos salę.

Renginys Kultūros centre

Kultūros centro salėje visų dėmesys buvo sutelktas į sceną, kur vyko iškilminga Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio regalijų įteikimo Algiui Viktorui Mekui ceremonija. Prieš įtekdamas regalijas garbės piliečiui meras kalbėjo: „Mielieji elektrėniečiai, bėga laikas, 23 metai prabėgo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Elektrėnų savivaldybė, tuomet iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, jis įteikė regalijas savivaldybei ir miestui – herbą ir vėliavą. Per 23 metus buvo daug įvairių įvykių, spalvingesnių, vien šiandien ta data bus ypatingai pažymėta. Per tuos 23 metus mūsų savivaldybėje buvo pagerbti patys geriausi, patys nuostabiausi žmonės, mūsų Garbės piliečiai: Pranas Noreika, Stasys Žlibinas, kun. mons. Jonas Sabaliauskas, Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis, prof. Tadas Šumskas.“

Elektrėnų savivaldybės tarybos 2023-02-22 sprendimu Nr.VI.TS-13 Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas ilgamečiam Lietuvos elektrinės darbuotojui Algiui Viktorui Mekui už svarų indėlį statant Lietuvos elektrinę ir Elektrėnų miestą bei rūpestingą jų priežiūrą. Elektrėnų savivaldybės garbės piliečio regalijas Algiui Viktorui Mekui įteikė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Garbės pilietį sveikino Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narė Silva Lengvinienė, šeimos nariai ir bendražygiai. Algis Viktoras Mekas – septintasis Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis per 23-ejų metų Elektrėnų savivaldybės gyvavimo laikotarpį.

Po regalijų įteikimo meras Kęstutis Vaitukaitis paskutinį kartą pristatė visuomenei Elektrėnų savivaldybės 2022 m. veiklos ataskaitą. Tarybos ir mero 105-ių puslapių 2022 m. veiklos ataskaitą, kaip ir visus Tarybos sprendimus ir jų projektus, rasite savivaldybės interneto svetainėje www.elektrenai.lt (Taryba, Veiklos ataskaitos), bibliotekose ir seniūnijose.

Baigiamasis mero žodis ataskaitoje

Gerbiamieji Elektrėnų savivaldybės gyventojai, Elektrėnų savivaldybė tarybos nariai, Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai!

Baigėsi VI kadencija. Kiekvienoje kadencijoje būna tam tikrų sunkumų, problemų, tačiau šios kadencijos darbą lydėjo pasauliniai iššūkiai: 2020 m. paskelbta COVID-19 pandemija, 2021 m. Baltarusijos sukelta migrantų krizė ir 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje. Tai pakeitė ir Savivaldybės darbą: pandeminiu laikotarpiu daug pastangų, žmonių ir lėšų teko sutelkti kovai su COVID-19 liga, išmokome dirbti ir bendrauti nuotoliniu būdu, kažkada tolimos buvusios migrantų krizės vakarų Europoje tapo mūsų kasdienybės dalimi, o prasidėjęs karas Ukrainoje dar kartą parodė, kad mokame būti vieningi, susitelkę ir visokeriopai padėti ukrainiečiams, kovojantiems už laisvę.

Visiems teko priimti iššūkius, vykdyti numatytus darbus, įgyvendinti projektus. Galima pasidžiaugti pastatyta saulės elektrine, kuri elektros energija aprūpina 32 Savivaldybės biudžetines įstaigas ir yra viena moderniausių šalyje. Tai leido Savivaldybei sumažinti išlaidas, prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Esame pirmi iš 60 šalies savivaldybių, kurie pasinaudojo 60 tūkstančių eurų parama rengiant energinio efektyvumo investicijų koncepcijas. Gražus sutapimas, kad Vieviui švenčiant ypatingus metus – Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022 ir Vievio vardo paminėjimo 500 m. sukaktis – iškilmingai duris atvėrė ir naujas ilgai lauktas Vievio kultūros centras ir Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka. Kiti vykdomi darbai apžvelgti ataskaitoje.

Savivaldybėje organizuotos valstybinės šventės ir įvairūs renginiai. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Savivaldybė organizavo ir jungėsi prie įvairių akcijų, palaikančių Ukrainą, jos laisvės siekius.

Dirbdami susiduriame su naujais iššūkiais, problemomis, džiaugiamės pasiektais rezultatais, laimėjimais, gražiomis akimirkomis. Geriausi rezultatai pasiekiami dirbant išvien dėl Elektrėnų savivaldybės gyventojų gerovės, ieškant kompromisų svarbiems klausimams spręsti.

Ataskaita parengta apibendrinus Savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų 2022 metų veiklos ataskaitą, kitą pateiktą informaciją.

Nuoširdžiai dėkoju visiems Savivaldybės tarybos nariams, Administracijos darbuotojams, įstaigų, organizacijų vadovams ir visai bendruomenei už darbą, už kiekvieną išsakytą nuomonę ir idėjas, už diskusijas, palaikymą ir Jūsų kiekvieno asmeninį indėlį priimant svarbius sprendimus, kurie padės įgyvendinti Elektrėnų savivaldybės strategiją. Ačiū už komandinį darbą.

Pagarbiai

Meras Kęstutis Vaitukaitis

Padėkojo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Po ataskaitos pristatymo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen padėkojo merui Kęstučiui Vaitukaičiui už reikšmingą darbą, aktyvią veiklą ir gražų bendradarbiavimą.

Iškilmingą renginį vainikavo akustinis Ievos Norkutės koncertas.

Šventės organizatoriai: Elektrėnų savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras, Elektrėnų seniūnija, Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapija.

„Elektrėnų žinių“ informacija