Kietaviškių parapijos istorijos puslapiai. Minint 510 metų Kietaviškių jubiliejų (tęsinys)

Kietaviškių bažnyčios gyvenimas visais laikais priklausė nuo šalies politinės situacijos. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu į Kietaviškes atvyko kun. Silvestras Gimžauskas – aktyvus veikėjas prieš Rusijos vykdomą tautinę ir religinę priespaudą. Tai buvo parapijos atgimimo metai, nes kunigas S. Gimžauskas aktyviai mokė parapijiečius lietuviškų poterių ir katekizmo. Draudžiamos spaudos iš Tilžės parnešdavo knygnešys Motiejus Grybauskas.

1884 metais į Kietaviškes atvykęs kunigas D. Valavičius pradėjo ruoštis statyti naują bažnyčią, nes senoji buvo jau sukrypusi. 1905 m. buvo patvirtintas inžinieriaus A. Sonino naujos bažnyčios projektas. 1910 m. į Kietaviškes atvyko kunigas K. Čapanas. Abu kunigai – D. Valavičius ir K. Čapanas – kartu su parapijiečiais pastatydino naują mūrinę bažnyčią, kuri Kietaviškėse stovi ligi šių dienų.
Kietaviškių valsčius gyvavo nuo 1918 metų iki 1935 metų. Pagal išlikusį 1930 m. Kietaviškių valsčiaus savivaldybės sąrašą viršaitis buvo Ignas Janavičius, sekretorius Juozas Saikevičius, raštininkas Juozas Laimutis. Iš viso savivaldybės valsčiaus sąraše buvo 16 narių. Tarybą sudarė 7 nariai  iš aplinkinių kaimų.
1932 metais Kietaviškėse pastatyta nauja mokykla, anksčiau patalpos buvo nuomojamos.Vyresni žmonės atsimena mokytojus Vladas Kablį, Aleksą Šeštoką, Vincą Gudonavičių. Mokykloje buvo skautų, ūkininkų būreliai. Tikybos mokė kunigai Rapolas Juknys ir Adolfas Stoševičius. Mokyklą prisimena Juozas Markauskas: „Rengėmės prastai, apie uniformą ir negirdėjom. Ėjom su klumpėm, mokykloje turėjom nusiauti ir ant kojinių vaikščioti, nes ant klumpių padų, kad jos ilgiau nenusinešiotų, prikaldavo tarką, tai mokytojai ir neleisdavo po grindis vaikščioti. Knygas nešiodavom tarbose, kai kas medines skrynutes turėjo“.
Vaizdžiai apie prieškario Kietaviškes pasakoja Jadvyga Gudelytė-Puidokienė:
„Dar atsimenu, kad Kietaviškėse buvo mediniai šaligatviai, o parduotuvė buvo ten, kur dabar Genės Cibulskienės namas. Ten gyveno Juozas Cibulskas. Smuklė buvo ten, kur Janavičienė gyvena. Smuklėje buvo įrengtas traktyrius išgerti, o kitam skyriuje buvo galima nusipirkti prekių.
Namas sudegė prieš karą. Gyveno Kietaviškėse žydai Šimkai. Pas juos tėvelis pirkdavo pyrago po pusę lito, mes, vaikai, labai laukdavome to pyrago. Dar krautuvė pas Sinkevičių buvo. Iš viso Kietaviškėse net 4 krautuvės buvo smulkių daiktų.“
Dramatiški žmonių likimams buvo karo ir pokario metai. 1941 m. ištremtas Kietaviškių šviesuolis mokytojas V. Kablys mirė pakeliui į tremties vietą. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 3 gyventojai: Mykolas Gudelis, Andrius Gauba, Zigmas Gudelis. Tiesiai iš vokiečių nelaisvės Zigmas Gudelis buvo paimtas į tarybinę armiją ir kovėsi Rokosovskio divizijoje. Mūšiuose buvo sužeistas. 16-ojoje Lietuviškoje divizijoje kovojo Juozas Bliujus, kare dalyvavo Mykolas Kazlauskas. Dauguma jaunų vyrų nenorėjo tarnauti Raudonojoje kariuomenėje, todėl slapstėsi namuose įrengtose slėptuvėse. 1946–1948 m. trys partizanai žuvo kovose su enkavedistais. 1945–1950 m. įkalinti 4 gyventojai. Po karo vėl prasidėjo trėmimai. Vien iš Kietaviškių apylinkės buvo ištremti 126 žmonės. Nukamuoti bado ir ligų amžino įšalo žemėje mirė 24 žmonės. Į Lietuvą sugrįžo 89 tremtiniai. Sibire pasiliko gyventi 15 žmonių. Iš Kietaviškių kaimo 1945 m. buvo ištremti Bliujai (6 asm..), 1948 m. – Žukauskai (3 asm.), 1949 m. – Bukinai (6 asm.). Lig šiol išgyventus įvykius žmonės prisimena labai skaudžiai ir prisiminimus pasakoja su ašaromis akyse.
Kietaviškės visais laikais buvo ne šiaip gyvenvietė, o centras, nes čia buvo bažnyčia, valdžios institucija, paštas, mokykla, gydymo įstaiga, parduotuvė.
1948 m. Kietaviškėse susikūrė apylinkės tarybos vykdomasis komitetas. Pirmininku buvo išrinktas Vladas Kertenis. Vykdomojo komiteto valdžioje buvo labai nedidelė teritorija, nes tokie pat komitetai buvo Mijaugonyse, Jagėlonyse, Žikaronyse. 1949 metais Kietaviškėse, padedant partiniams aktyvistams, įkurtas kolūkis „Žalgiris“, vėliau jis buvo sustambintas ir pavadintas „Vienybe“, vėliau Melnikovo vardu. Iki 1955 m. Kietaviškės ir aplinkinės vietovės priklausė Žiežmarių rajonui. Kietaviškėse jau 1941 m. įkurta pirkia-skaitykla. Pirkios-skaityklos tarybą sudarė A. Vorobjovaitė, K. Puškovas, J. Laimutis.
1948 m. Mickevičienės namuose įkurta biblioteka, jai vadovavo Domicelė Šiškauskaitė.
1949 m. senojoje klebonijoje įkurtas felčerių-akušerių punktas. Nuo 1955 iki 1963 metų Kietaviškės priklausė Vievio rajonui. 1963 metais Kietaviškių apylinkė perduota Kaišiadorių rajonui. Nuo 1959 metų Kietaviškių apylinkei 34 metus vadovavo Antanas Vankevičius. 1963 metais susikūrė Kietaviškių kolūkis, jo pirmininkas Vincas Puidokas. Kolūkis turėjo net 5 brigadas. 1975 metais įkurtas Kietaviškių žuvininkystės ūkis. Buvo įruošti tvenkiniai ir auginami karpiai, veikla vykdoma iki šių dienų. Žuvininkystės ūkis tapo UAB „Bartžuvė“. 1986 metais įkurtas šiltnamių kombinatas, vėliau pavadintas AB „Kietaviškių gausa“. 1992 metais įsikūrė medienos įmonė „Dominga mill“, šiuo metu įmonė vadinasi UAB „BOEN LIETUVA“. Ir kas galėjo pagalvoti, kad žemdirbyste besiverčiančios Kietaviškės taps pramoniniu rajonu, kur viena po kitos kaip didmiestyje zuja mašinos, kad UAB „BOEN LIETUVA“ taps viena didžiausių kompanijų Lietuvoje ir Europoje, užsiimančių kietmedžio apdirbimu, kad įmonėje dirbs daugiau 1000 žmonių.
1995 metais Kietaviškių viršaitija pavadinta Kietaviškių seniūnija. Seniūnijai nuo 1995 m. iki 2003 m. vadovavo Henrikas Petrauskas. 2000 metais Kietaviškės perduotos naujai susikūrusiai savivaldybei. Nuo 2003 m. seniūnijai vadovauja Dovilija Cibulskienė. 2002 m. LR Prezidento dekretu patvirtintas Kietaviškių herbas. 2004 metais Kietaviškės iškilmingai šventė 500-ųjų metų jubiliejų.

1991 m. vietoj buvusio senojo kryžiaus prie seniūnijos pastato pastatytas ir pašventintas kryžius.
1993 m. Kareivonyse pastatytas ir pašventintas koplytstulpis išeivijos rašytojui Juozui Kralikauskui.
Alfredo Rukštos iniciatyva bažnyčios šventoriuje 1998 m. pastatytas koplytstulpis 1940–1990 m. okupacijų metais žuvusiems parapijiečiams atminti.
2004 m. birželio 6 d. buvo švenčiamas Kietaviškių 500 metų jubiliejus. Ta proga prie kultūros klubo pastatytas koplytstulpis.
Šiuo metu 510 metų sukaktį pasitinkančios Kietaviškės neatpažįstamai išgražėjusios, išaugo daug naujų pastatų, išsiplėtė įmonės, naujai renovuota mokykla, kultūros klubas, biblioteka, parapijos namai, seniūnija, paštas, gydytojo kabinetas. Miestelis turi asfaltuotas, apšviestas, pavadinimus turinčias gatves. Gyvenvietėje gyvena beveik 500 gyventojų.
Plačiai ir įdomiai Kietaviškių istorija nušviesta 1998 m. leidinyje „Kietaviškės“ ir 2006 m. išleistame leidinyje „Elektrėnai“, kur nemažai puslapių skirta Kietaviškėms. Daugumos straipsnių autorė – mokytoja, kraštotyrininkė Danutė Gudelienė.

Straipsnį parengė Janina Černiauskienė



<- Grįžti į atgal