Kartais užtenka vieno saulės spindulio...

Kartais užtenka vieno saulės spindulio.
Malonaus žodžio. Pasisveikinimo. Glamonės.
Šypsenos.
Tiek mažai, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų laimingi.
Bruno Ferrero

Nuėjusi pas Joaną Vaiciukevičienę papasakojau apie paskelbtą gerumo akciją „Spalvotas pavasaris“, kurios metu svetimam skausmui neabejingi žmonės raginami onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams dovanoti kepuraites. Pakviečiau ją dalyvauti, tikėdama, kad ši moteris, garsėjanti savo rankdarbiais, neatsisakys padėti. Atviraširdė Joana labai apsidžiaugė, kad nors taip galės pagelbėti bėdon patekusiems žmonėms. Gyvenimo nelepinta, bet niekada nenuleidusi rankų, ji visada aktyviai dalyvauja socialinėse akcijose, suprasdama, kad žmogaus nelaimėje negalima palikti vieno. Net šimtas jos megztų kepuraičių papuoš ligoniukų galvytes ir primins, kad kovoje su liga jie ne vieni.
Moters rankos švelniai paglosto tik ką prasikalusį daigelį, po to ji rūpestingai pataiso skarelės kampus ir atsidususi lėtai nueina namų link. Metų našta. Bet širdis vis dar nerimsta. O rankos nori kurti ką nors gražaus ir patikimo. Tai, kas atvertų sielą, primintų, kad žmogus sutvertas gėriui, kuris palieka pėdsakus šioje žemėje.
Prie kiekvienos kepuraitės prisegėme šiltus ir nuoširdžius linkėjimus pasveikti. Juos parašė Ona Mozūraitienė, mūsų kaimo šviesuolė, savo eilėse atskleidžianti žmogaus svajas, polėkį, dvasios stiprybę.
Nuoširdžiausiai dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios akcijos.
Gera, kai pajunti, jog bendruomenėje gyvuoja gėris, kad šiltas žodis ir supratimas randa kelią į kiekvieno širdį.

Gilučių bibliotekininkė Veronika Tamošiūnienė