Elektrėnų sav. bibliotekoje pristatyta Semeliškių tapybos plenerų dalyvių darbų paroda

Balandžio 12-osios popietę Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka kvietė į Semeliškių festivalių „Nuo Lauryno iki Roko“ tapybos plenerų (2018–2023) dalyvių darbų parodos pristatymą.  Renginių salės 28 paveikslų apsuptyje plenerų dalyviai: Adelė Kasputienė, Aldona Ragelskienė, Karina Bagdonavičiūtė ir Romas Žmuidzinavičius dalijosi savo mintimis apie kūrybą, plenerus, kuo skiriasi Semeliškių plenerai nuo kitų, kuriuose jie dalyvauja, ir kuo užsiima dabar. Renginį moderavo bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vida Baranauskienė.

Tapyba ir muzika neatsiejamos seserys, tad į pristatymą visus susirinkusiuosius įvedė Elektrėnų meno mokyklos mokytoja Laima Mažuolytė su savo mokinėmis, kurios dovanojo liaudies dainas, mokytojai pritariant kanklėmis.

Aldona Ragelskienė, dalyvavusi pirmajame (2018) ir šeštajame (2023) pleneruose bylojo, kad jai tokie plenerai yra labai svarbūs, ji džiaugiasi bendravimu, „tarp dailininkų susidarė toks šiltas bendravimas, mes ne tik pasižiūrime, kaip dirbame, bet dalijamės savo atradimais, kaip pasiekti tam tikro efekto savo paveiksle, kaip panaudoti spalvas, kaip panaudoti gruntą. Žodžiu, sužinome tokių subtilybių, kurių nesužinosi iš jokių vadovėlių. Tai yra gyvas, šiltas bendravimas, ir visa tai vyksta tokioje sakralinėje erdvėje, šalia – Semeliškių bažnyčia, kurioje vyksta festivalio renginiai, į kurią užsukame ne tik pasėdėti, bet ir įsigerti tos dvasios. Niekur nemačiau Lietuvoje tokio gausaus kiekio Semeliškių  saulučių, tiek formų įvairove – tai man atradimas. Džiaugiuosi, kad man teko dalyvauti pleneruose ir linkiu šiam plenerui ir toliau gyvuoti. Jeigu Adelė mus kuruoja, tai žinokite, kad visada tai yra sėkmė“.

Karina Bagdonavičiūtė, dalyvavusi plenere 2021 m., pritarė dailininkei A. Ragelskienei dėl bendravimo, kuris jai irgi paliko neišdildomą įspūdį, „ir juokai, ir rimti dalykai, žinoma, noriu padėkoti savo mokytojai Adelei Kasputienei, kuri mane pakvietė į šį plenerą, buvo tikrai šaunu, šauniai praleidau laiką, kartu gavau daug patirties. Ypač iš Romo (Žmuidzinavičiaus) su jo patarimais, pokštais. Semeliškės – nuostabus miestelis, kviečiu visus į šį renginį, plenerą ir šiemet“.

Romas Žmuidzinavičius, dalyvavęs 2020–2023 metų pleneruose, išreiškė viltį, „jei atvažiuosiu šiemet į plenerą, nors į rūsius (bažnyčios) mane įleiskite, tapiau paveikslą, kuris vadinasi „Bažnyčios rūsiai“, tačiau tapiau juos iš Silvijos atsiųstos nuotraukos. Šiandien pažiūrėjau į tapyto paveikslo spalvas, ir jos tokios sakralinės, manau, požeminiai ten reikalai... Taip, kad labai laukiu šiemetinio plenero“.

Adelė Kasputienė, atsakinga už visų plenerų dailininkų parinkimą, jų dalyvavimą pleneruose, liudijo: „Labai džiaugiuosi plenerų dalyvių darbais, mums svarbu, kad nebūtų gėda, eksponuojant mūsų darbus visoje Lietuvoje. Nesakau, kad viską tapome, kas tobula, yra pastatų, kurie jau griūnantys, nykstantys, tarkime aš – ilgą laiką žiūrėjau į vieno namo langinę, ją nutapiau, dabar jį jau vėjas nunešė, arba žydų namas – žiūrėjau į jį, žiūrėjau ir nutapiau, o jis dabar jau sunykęs. Tad kodėl nenutapyti, neįamžinti kokio pastato arba jo detalės?.. Semeliškių pleneras skiriasi nuo kitų, jis turi vieną dalyką – visi tapo Semeliškes. Kituose pleneruose nėra tokio prisirišimo prie vienos vietovės. Semeliškių gamta yra graži, kiekvienas atvažiavęs nustembame, tas neišsemiamumas, kiekvienais metais dalyvavau, bet tų motyvų dar turiu į priekį ilgiems metams. Gilintis į istoriją, gilintis į architektūrą, štai, Romas į požemius gilinasi... Žinoma, mes norėtume, kad vietiniai gyventojai dar mums atvertų kažkokių ypatingų dalykų...“ Ir Adelė pristatė visų 28 paveikslų tapytojus, jų paveikslus, istorijas, tematiką.

Atsidėkodami dailininkams už dalyvavimą, nuo bibliotekos ir Semeliškių seniūnės Loretos Karalevičienės įteikėme rožių.

Semeliškių plenerų istorija

Rašytojas Tomas Manas teigė: „Menas – pats žavingiausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus proto žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę.“

Aš esu be galo laiminga, kad meną Semeliškėse skleidžiame nuo 2000-ųjų, kuomet pradėjome organizuoti visą savaitę besitęsiantį Semeliškių festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“. 2018 metais į mūsų festivalį įsiterpė Tapybos pleneras, kuris mūsų savaitės renginius kilstelėjo į aukštesnį meno lygmenį.

Tais metais Adelės Kasputienės pakviesta lankiausi Vievio plenere ir pamačiusi plenero procesą pamaniau, jog jis galėtų vykti ir Semeliškėse festivalio metu. Tad pasidalinau savo idėja su Adele...

Juk pleneras, atsiradęs prieš 200 metų, – tai tapymas atvirame ore, po atviru dangumi, gamtoje iš natūros, kuomet vaizduojami matomi vaizdai ir perteikiamos natūralios gamtos spalvos, saulės šviesa, šešėlių įspūdis. O ar gali būti dėkingesnė plenerams vieta nei Semeliškės, kurios tarsi ir sukurtos perteikti visa tai, susiliejant su gamta?

Tad 2018-ųjų rugpjūtį visą savaitę Semeliškių parapijos namuose ir apsigyveno pirmieji 7 plenero dailininkai: Adelė Kasputienė (Vievis), Augenis Kasputis (Vievis), Asta Radimonienė (Lentvaris), Irene Panaskova (Vilnius), Ojaras Mašidlauskas (Vilnius, Trakų Vokė), Jolita Šlepetienė (Ukmergė), Aldona Ragelskienė  (Širvintos). Kiekvienų plenerų metu Adelė pakviečia vis naujų dailininkų, tad mūsų tapytojų sąraše per 6-erius metus – 18-a; be jau minėtų I plenero dalyvių, kituose pleneruose dalyvavo: Deivis Dapkus (Kaunas), Jonas Lenkutis (Vilnius), Lorita Tamulevičiūtė (Vilnius), Saulius Kruopis (Vilnius), Skaidrė Butnoriūtė (Vilnius), Karina Bagdonavičiūtė (Elektrėnai), Bogdan Brinskij (Ukraina), Volodimir Kravčuk (Ukraina), Juozas Pranckevičius (Vilnius), Ramūnas Krupauskas (Vilnius), Anatolijus Ščiogolevas (Vilnius).

Dailininkus aprūpiname nakvyne, maitinimu, drobėmis, dažais, jie tapo tik Semeliškių vaizdus, ir plenerui pasibaigus kiekvienas jų mums palieka po vieną paveikslą.

Festivalių metu tapytojų darbai eksponuojami bendruomenės „Strėva“ namuose, jų prieigose, prie Parapijos namų. Viešos tapytojų darbų parodos eksponuotos Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Elektrėnų kultūros centre, Kietaviškių kultūros namuose, Elektrėnų savivaldybės administracijos patalpose, Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijoje, Vievio Lazdynų Pelėdos viešojoje bibliotekoje, Semeliškių bibliotekoje, nuolat eksponuojamos Semeliškių seniūnijos patalpose. Į Elektrėnų sav. viešąją biblioteką paroda sugrįžo po penkerių metų pertraukos. Liepos mėnesį paroda bus eksponuojama LR Seime, paroda kuruojama Seimo nario Kęstučio Vilkausko.

Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje paroda eksponuojama iki balandžio 26 dienos.

Semeliškių tapybos plenerų koordinatorė Silvija BIELSKIENĖ

 



<- Grįžti į atgal

Daugiau nuotraukų