Tik pacientai gali pradėti kovą su neteisėtomis priemokomis

Nepaisant to, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims gydymas Lietuvoje yra nemokamas, vis tik išgirstame pasakojimų iš aplinkinių apie tai, kad gydantis vienoje ar kitoje medicinos įstaigoje teko susimokėti už kokias nors medicinos pagalbos priemones, vaistus, procedūras ir pan.

Regis, niekam tai ne paslaptis, tad ar posakis Sveikata – brangiausias mūsų turtas pamažu neįgis ne tik perkeltinės, bet ir tiesioginės prasmės?

Kaip veikia sistema

Mūsų sveikatos apsaugos sistema finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Didžiąją dalį šio biudžeto sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, kurių mokėjimas, beje, yra visų piliečių konstitucinė pareiga. Lėšas, sukauptas PSDF, administruoja Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Taigi visi, apdraustieji PSD, kas mėnesį valstybei atiduodame dalį savo pinigų, kad, esant reikalui, valstybė mumis pasirūpintų – susirgę turime teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas: pirminės ambulatorinės, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos, slaugos ir kt.
Žmogus, kuris nemoka PSD ir nėra draudžiamas valstybės lėšomis (valstybė draudžia labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis), už medicinos paslaugas turi mokėti pats pagal gydymo įstaigos nustatytus paslaugų įkainius. Ir, beje, tokios gydymo išlaidos gali būti gerokai didesnės nei PSD įmokos – pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti 800 eurų ir daugiau.

Yra išimčių

Kai susirgę kreipiamės į savo medicinos įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su VLK, mums turėtų nekainuoti nei apsilankymas pas šeimos gydytoją, nei šeimos gydytojo paskirti būtini tyrimai (priskirti šeimos gydytojo kompetencijai), nei siuntimas konsultuotis pas gydytoją specialistą, nei jo paskirti tyrimai diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti, nei tyrimai pagal prevencines programas ir daugelis kitų paslaugų. Išlaidas, kurias patiria medicinos įstaiga suteikdama mums gydymą, jai vėliau kompensuoja VLK iš minėtojo PSDF biudžeto.
Visgi iš pirmo žvilgsnio paprastai veikianti sistema turi visokių „bet“ ir nemokamas gydymas gali tapti mokamas. Pavyzdžiui, jei siuntimo neturite ir pageidaujate specialisto apžiūros, tokia konsultacija jau bus mokama; paciento taip pat gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro tyrimo arba procedūros ir pageidauja paslaugą gauti skubiau. Ligoninėse už operacijai reikalingas priemones pacientui gali tekti mokėti, kai sveikatos priežiūros įstaiga yra išnaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su VLK. Tokiu atveju ligoninės matomoje vietoje turi paskelbti, kad laikinai dėl lėšų trūkumo negali teikti tam tikrų planinio gydymo paslaugų.

Specifinė sritis

Taigi tiesmukai vadovautis teiginiu, kad gydymas Lietuvoje yra nemokamas, negalima. Tačiau tikrai galime ir privalome domėtis, ar mums paskirti tyrimai, medicinos priemonės ir medikamentai yra mokami, ar vis tik kompensuojami iš PSDF biudžeto. Mat medicinos srityje kaip ir visose kitose pasitaiko nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo – ne visada ir ne visi medikai pacientams suteikia reikiamą informaciją apie mokamas ir nemokamas paslaugas. Tuo tarpu pacientai, net ir įtardami, kad reikalaujami mokesčiai yra neteisėti, toli gražu ne visada ieško teisybės. Pasikartosime, sveikata – brangiausias turtas, tuo viskas ir pasakyta: ligos atveju pasijuntame silpni ir svarbiau už pinigus tampa kuo kokybiškiau suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios, ėmus šniukštinėti ir domėtis, ŽIŪ bus suteiktos ne taip ir kokybiškai.
Ne paslaptis, jog toks požiūris visuomenėje gajus, tad nieko stebėtino, kad, Europos Komisijos duomenimis, būtent medicina yra labiausiai korumpuota sritis Lietuvoje. Nors, aišku, labiausiai prie tokio medicinos „įvertinimo“ prisidedame „vokeliais“.

Žinokime...

Pateiksime keletą atvejų, pacientams keliančių daugiausia abejonių.
• Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti šeimos gydytojo normoje, turi būti atliekami nemokamai.
• Per gydytojo specialisto konsultaciją paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į konsultacijos kainą ir apmokamos iš PSDF, taigi tyrimai (taip pat ir priemonės jiems atlikti), kuriuos paskiria gydytojas specialistas, taip pat turi būti atliekami nemokamai.
• Visi stacionare skiriami vaistai yra įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Reikalavimas įsigyti vaistus ar operacijai reikalingas priemones (arba mokestis už tokių priemonių nuomą) yra neteisėtas. Taigi jokie „sąrašiukai“ gulantis į ligoninę pacientams neturėtų būti pateikiami.
• Tačiau gydantis gydytojas gali rekomenduoti pasirinkti medicinos pagalbos priemones ar vaistus, kurie yra brangesni už apmokamus iš PSDF biudžeto. Tokiu atveju reikės sumokėti ne visą brangesniojo medicinos preparato ar priemonės kainą, o tik skirtumą tarp PSDF lėšomis kompensuojamo ir brangesniojo varianto. Jei gydytojas nemato būtinybės skirti brangesnę alternatyvą, o pacientas vis tiek jos pageidauja, visą tų paslaugų ar procedūrų kainą reikia sumokėti pačiam.
• Nemažai daliai pacientų ortopedijos technikos (OTP) priemonės yra kompensuojamos 100 proc., todėl priemoka galima tik už konkrečios priemonės technologinius ypatumus. Pasidomėkite, ar priemoka yra privaloma, ar taikoma todėl, kad siūloma pagaminti geresnę nei kompensuojama priemonė. Nepamirškite, kad visada galite pasirinkti OTP priemonės gamintoją.

Būkite budrūs

Visais atvejais, kai jums siūloma už ką nors mokėti, gydymo įstaigos darbuotojai turi paaiškinti, kaip šią paslaugą galėtumėte gauti nemokamai. Jei jums kyla neaiškumų ar abejonių dėl reikalaujamo mokesčio teisėtumo, kreipkitės į skyriaus vedėją, gydymo įstaigos administraciją. Paprastai tie, kurie išdrįsta tai padaryti, džiaugiasi teigiamais rezultatais – neretai pinigai grąžinami nė nepradėjus kontrolės procedūros. Visgi jei atsakymai jūsų netenkina, kreipkitės į teritorinę ligonių kasą. Visada domėkitės jums ketinamų atlikti procedūrų, tyrimų apmokesdinimo tvarka iš anksto. Nes tik patys gyventojai gali pradėti kovą su neteisėtomis priemokomis.

Giedrė Pūrienė