Tarptautinė kultūros diena ir paveldas

„Saugosime atmintyje šią dieną kaip šviesios ateities dieną, kaip dar vieną naudingų kūrybinių pasiekimų impulsą. Ši diena – balandžio 15-oji – bus ir turi būti atmintina.“
(N. Rerichas)

Balandžio 15-ąją Lietuvoje devintą kartą minime Kultūros dieną.
Kuo balandžio 15-oji siejasi su kultūra? Ogi tuo, kad 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone buvo ratifikuotas Rericho paktas. Šią sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo pasirašė JAV prezidentas F. Ruzveltas ir 20 Lotynų Amerikos šalių atstovai. Tačiau viskas prasidėjo dar prieš porą dešimtmečių. 1904 m. žymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas iškėlė mintį, jog kultūros turtus būtina apsaugoti nuo karų. Mokslininkas 1914 m. tuometinei Rusijos vyriausybei pateikė paveldo apsaugą garantuojančios sutarties projektą, tačiau per vėlai – Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukdė įgyvendinti šį projektą, bet ir sunaikino daugybę meno ir kitų kultūros vertybių. Šie įvykiai paskatino Rericho pakto dokumento bei komitetų atsiradimą. Lietuvos Rericho draugija veikia nuo 1935 m. Sovietinė valdžia jos veiklą buvo uždraudusi. 1989 m. Vilniuje Lietuvos Rericho draugiją atkūrė architektas doc. Steponas Stulginskis.

Elektrėnų krašto paveldas

Apmaudu, jog kitose šalyse taip saugomas paveldas lietuvių dažnai yra nevertinamas ir niokojamas. Dažnas savo žemėse turintis paveldo objektą ne tik juo nesididžiuoja, bet netgi nori nusikratyti atsakomybės, jį apgadina, „pradangina“ ar net sunaikina. Elektrėnų savivaldybė nėra labai turtinga kultūros paveldo objektų. Į kultūros vertybių registrą įtraukti 133 paveldo objektai, 23 iš jų – kilnojamieji (įvairūs žmogaus kūriniai – skulptūros, paveikslai, kryžiai ir kt.). Daugiausia turtų Elektrėnų krašte slepiasi po žeme – tai archeologinės vietovės, pilkapiai, piliakalniai, kapinynai.
Vertingiausios ir turisto akiai mieliausios lankytinos vietos – dvarai. Džiugu, jog ilgai iš rankų į rankas keliavusi, nykusi, gaisro nuniokota Abromiškių dvaro sodyba prieš keletą metų naujo savininko pradėta restauruoti. Tačiau apleistos ir neprižiūrėtos beveik sunyko Ausieniškių ir Panerių dvaro sodybos.
Ausieniškių dvarvietė apaugusi medžiais, išlikęs tvenkinys, ūkinis pastatas, sulaukėjęs parkas. Čia dar stovi medinis ponų namas, bet jo būklė avarinė...
Paneriuose dvaro sodyba kūrėsi jau XVI a. Išlikę XIX a. statyti klasicistiniai su baroko bruožais dvaro rūmai dabar apleisti, tačiau geruosius laikus dar primena buvęs išpuoselėtas dvaro parkas su ilga liepų alėja.
XX a. pr. sunyko (ar buvo sunaikinta žmonių?) Daugirdiškių dvaro sodyba.
Semeliškių dvarvietės vietoje įsikūrusi miestelio mokykla. 2010 m. ją remontuojant nebuvo atsižvelgta į būtinybę atlikti archeologinius tyrimus. Buvo suardyta 322 m dvarvietės kultūrinio sluoksnio. Deja, lietuviams būdingas toks iš sovietinių laikų likęs abejingumu praeičiai grįstas požiūris.
1971 m. į kultūros paminklų sąrašą buvo įtrauktas Mikaliūkščių kluonas, stovėjęs Geibonių kaime, tačiau jo vietoje dabar stovi sodo namelis, o Semeliškėse saugotas namas (Trakų g. 81) sudegęs.
N. Rerichas rašė: „Kultūra yra meilė žmogui. Kultūra yra malonus aromatas, grožio ir gyvenimo susijungimas. Kultūra yra pakilių ir subtilių pasiekimų sintezė. Kultūra yra Šviesos ginklas. Kultūra yra išsigelbėjimas. Kultūra yra variklis. Kultūra yra širdis. Jei surinksime visus kultūros apibūdinimus, mes surasime veiksmingą gerovės sintezę, švietimo židinį, kuriantį grožį.“
Gražios Pasaulio kultūros dienos!

Parengė Eglė Milkamanavičiūtė