Taikos sąlygomis prarastas budrumas gali brangiai kainuoti

Taigi lietuviai jau išsirinko, kas atstovaus jų interesams savivaldybių tarybose. Dėl merų galutinai apsisprendė dar ne visi – daugiau nei 50 proc. balsų surinko 20 kandidatų. Mūsų savivaldybėje – vienoje iš keturiasdešimties – bus rengiamas antras turas: kovo 15 d. rinksimės iš dviejų kandidatų – liberalo Kęstučio Vaitukaičio ir socialdemokrato Arvydo Vyšniausko.

Elektrėnų savivaldybės pasirinkimas

Elektrėnų savivaldybėje rinkimų laimėtojais galime laikyti jėgas suvienijusias liberalus – taryboje dirbs 8 Liberalų sąjūdžio atstovai. Socialdemokratai iškovojo 6 mandatus, Darbo partija – 3, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 2, po vieną mandatą teko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, visuomeniniam rinkimų komitetui „Mūsų kraštas“ ir Lietuvos centro partijai.
Didžiausio gyventojų palaikymo mero rinkimuose sulaukė K. Vaitukaitis – 39,59 proc., antroje vietoje, surinkęs 19,89 proc., liko A. Vyšniauskas, trečioje – Vaidas Ratkevičius – 10,66 proc., ketvirtoje – Viktoras Valiušis – 8,76 proc., penktoje – Algimantas Adomaitis – 8,41 proc., šeštoje – Vytautas Vėželis – 5,33 proc., septintoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė Evelina Solovjova – 2,62 proc.

Balsų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo

Peržvelgus partijų rezultatus pagal apylinkes, galima teigti, kad Elektrėnų gyventojai taryboje labiausiai norėtų matyti liberalų, socdemų ir konservatorių atstovus. Ketvirta vieta mieste pagal populiarumą atitektų „tvarkiečiams“. Dalyje kaimiškų vietovių pirmaujančias pozicijas liberalai užleido socdemams ir „darbiečiams“. Palyginti su praeitais savivaldybių tarybų rinkimais, mažiau pasisekė „valstiečiams“ – nors tiek prieš ketverius metus, tiek dabar partija surinko apie 6 proc. rinkėjų balsų, šįkart jiems koją pakišo didesnis rinkėjų aktyvumas. Be to, panašu, kad dalį kaimuose surenkamų balsų iš „valstiečių“ perėmė Darbo partija.

Kaip atitinkame šalies tendencijas

Mūsų savivaldybės rinkimų rezultatai daugmaž atitinka bendras Lietuvos tendencijas: liberalų proveržis jaučiamas visoje šalyje, o socdemai, kaip valdančioji partija, surinko daugiausiai balsų per visas savivaldybes. Neatitikimu galėtume laikyti nebent „darbiečių“ pasirodymą – jų rezultatai šalies mastu gerokai suprastėjo, o pas mus ši partija, atvirkščiai, surinko 2 proc. daugiau balsų nei prieš ketverius metus.
Konservatorių atstovai pagal gautų balsų skaičių Lietuvoje užima antrą vietą, o pas mus yra ketvirti. Kaip ir prieš tai buvusiuose rinkimuose, taip ir dabar konservatoriai lipo ant kulnų „darbiečiams“ – tąkart juos teskyrė 0,5 proc., šiemet – 1 proc. Tačiau nors abi partijas palaiko panašus rinkėjų skaičius, „darbiečiai“ gauna 3 mandatus, o konservatoriai – 2. Ko gero, tai ne visai tobulos rinkimų sistemos rezultatas...

Iš pilietinės pareigos ar dėl butelio?

Spėjama, jog šie rinkimai pažeidimų gausa gali būti rekordiniai. Daugiausiai įtarimų sukėlė išankstinių rinkimų metu apylinkes apgulę į asocialius panašūs asmenys. Vargu ar šiuos balsuotojus prie urnų traukė pilietinė pareiga... Greičiau tai, kad per išankstinį balsavimą mažiau žmonių, mažiau stebėtojų, paprasčiau kažkieno pavedimu užsiimti juodais darbeliais...
Elektrėnuose buvo sulaikytas vyriškis, galimai papirkinėjęs balsus už visuomeninį rinkimų komitetą „Mūsų kraštas“. Pažvelgus į šio komiteto rinkimų rezultatus, matyti, kad kone pusę (44,64 proc.) iš gautų balsų jis surinko per išankstinį balsavimą (plg., Liberalų sąjūdis – 13,59 proc., Socialdemokratų partija – 16,47 proc., Darbo partija – 17,96 proc., Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11,45 proc.). Ką gi, išvadas pasidarykite patys...
„Elektrėnų žinių“ duomenimis, Liberalų sąjūdžio stebėtojai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir policijos komisariatą dėl vasario 25 ir 26 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos patalpose vykusio išankstinio balsavimo. Pareiškime teigiama esą patalpas užplūdo stipriu alkoholio kvapu išsiskyrę rinkėjai, kuriuos teko drausminti, rinkimų stebėtojai prisidėjo ir prie įtariamųjų rinkėjų papirkinėjimu sulaikymo bei perdavimo policijai.
Taigi mūsų savivaldybė balsų pirkimo atžvilgiu taip pat atitinka bendras šalies tendencijas – ko gero, turėsime keletą tarybos narių, kuriuos mums „padovanojo“ asocialai. Tikėkimės, kad bent pastarųjų teises išrinktieji gins...

Apie norėjusius tapti merais

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatės į merus Evelinos Solovjovos pasirodymas labiau priminė savo reitingų pasitikrinimą nei tikrą kandidatavimą. Vargu ar ji turėjo realią galimybę tapti mere, tačiau išsiaiškino, kad iš kone 10 tūkst. balsavusių jai lojalūs tik pustrečio šimto. Gal toks tikslas ir buvo – išsiaiškinti...
K. Vaitukaitis, A. Adomaitis ir V. Ratkevičius kaip kandidatai į merus sulaukė didesnio rinkėjų palaikymo nei jų atstovaujamos partijos: K. Vaitukaitis surinko beveik tūkstančiu daugiau balsų nei jo partija, A. Adomaitis – pustrečio šimto, o V. Ratkevičius – 90.
Galima patvirtinti seniai žinomą tiesą, kad konservatorių rinkėjai yra ypač drausmingi ir pavyzdingi – balsai V. Valiušiui ir jo vadovaujamai partijai pasiskirstė beveik vienodai: paklaida – 4 balsai.
A. Vyšniauskui ir V. Vėželiui šįkart nepasisekė sublizgėti kaip lyderiams, jų kandidatūros sulaukė mažesnio rinkėjų palaikymo nei atstovaujamos partijos.

Giedrė Pūrienė

Paklausėme elektrėniečių nuomonės apie šalies gynybos reikalus, planus grąžinti šauktinių kariuomenę.

Kęstas Vitkauskas, Parlamento gynėjas:
„Manau, kad šauktinių kariuomenės grąžinimas yra gera mintis: jaunuoliai turėtų mokėti elgtis su ginklu, išmanyti taktikos pradmenis. Be to, kariuomenė yra gera vyriškumo mokykla. Galbūt iš pradžių ir bus prieštaraujančių, tačiau jei valstybė paruoš tinkamą įstatyminę bazę, numatys tam tikras lengvatas tarnavusiems, viskas bus gerai. Galiausiai reikia daugiau šviesti jaunimą, puoselėti pilietiškumą švietimo įstaigose.“
Gintautas Akelis, Parlamento gynėjas, Elektrėnų 812-osios savanorių kuopos pirmasis vadas:
„Privalomosios karo tarnybos panaikinimas prieš keletą metų – didžiausia krašto apsaugos ministro Juozo Oleko klaida. Dabar netektų iš naujo svarstyti, kaip pritraukti į kariuomenę dirbančius, studijuojančius jaunuolius ir pan.
Dauguma mano draugų, pažįstamų, tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus, esant būtinybei eitų ginti Tėvynės.“
Marius Eitminavičius (19 metų):
„Mano nuomone, šauktinių kariuomenės grąžinimas yra geras dalykas. Žinoma, kažkur mintyse sukirbėjo mintis: „Aš studentas, o studentų nekvies“, bet jei dabar pašauktų eiti į mokymus – tikrai eičiau. Kiekvieno lietuvio pareiga yra ginti savo tėvynę ir šiuo metu tai yra tikrai aktualu. Nors ir pilna tokių, kurie sako, kad nėra nuo ko gintis, visgi jie turbūt pamiršo, kokį nenuspėjamą kaimyną turime. Trumpai tariant, atsarga gėdos nedaro.“
Vilius Cibulskas (16 metų):
„Aš manau, kad tai vyriškumo mokykla, bet tai neturėtų būti privaloma. Iš tėčio pasakojimų nepamenu gerų atsiliepimų: per pusę metų 3 aukos, 2 žaisdami nusišovė, trečias neišlaikęs įtampos nusišovė pats. Klausimas – ar reikia visus kviesti tarnybai, ar tik atidžiai patikrinus sveikatą ir psichinę būseną? Tarnyboje juk ne žaisliniai ginklai. Tai verčia susimąstyti.“
Norbertas Mickūnas (18 metų):
„Jei atvirai, su draugais visada juokais diskutuojame šia tema. Mano nuomonė šiuo klausimu dvejopa. Visų pirma, manau, jog reikia šauktinių, kurie gintų Lietuvą, gimtąjį kraštą, nori tu to ar ne. Taip pat kariuomenė skatina šiuolaikinius vyrus suvyriškėti. Tad tai būtų argumentas už šaukimą į kariuomenę. Bet tarnavimas kariuomenėje turi būti laisvos valios ženklas, noras ginti savąją Tėvynę. Šiais laikais daugelis vyrų yra sumoteriškėję, visi nori atsisakyti savo vadinamosios misijos. Tad išvada būtų tokia – pirmiausia turi būti priimami savanoriai, o jei trūktų savanorių, vyrai privalėtų būti šaukiami ginti Tėvynės.“
Tomas Bartušis (16 metų):
„Nuo mažens augdamas su seneliais daug girdėjau apie patriotizmą. Žinoma, tada dar nesupratau, ką šis žodis reiškia, tačiau bėgant laikui pradėjau suvokti šio žodžio svarbą. Ją priminė žinia apie šauktinių grąžinimą į Lietuvos kariuomenę. Su šia žinia susitaikiau labai ramiai, tačiau mokykloje išgirdau kalbant apie išsisukinėjimą nuo šios pareigos. Tai parodo, kokią vietą šiuolaikinio žmogaus pasaulyje užima meilė Tėvynei. Manau, viena iš priežasčių yra technologijos, kurios užima vis didesnę dalį mūsų gyvenime. Esame paskutinė karta, kuri gyvenimo mokėsi gatvėje ir kieme, o ne internete. Ir tai per daug paveikė mūsų protus ir kūnus. Tai per daug palengvino gyvenimą ir leido pamiršti apie vyriškumą. Poetas Bly rašė: „Žinome, kad mūsų visuomenė gimdo daugybę berniukų, tačiau, deja, išaugina visai mažai vyrų.“ Vyro sąvoka tapo visiškai iškreipta. Iš tiesų juk vyrą apibūdina ne jo pinigai, ne mašina ar šukuosena, o jo darbai ir veiksmai. Todėl kaip galime net pagalvoti apie išsisukinėjimą nuo tarnybos? Tai turėtų būti priimta kaip dovana turėti teisę ginti Tėvynę ištikus pavojui, kuris anksčiau ar vėliau, kaip rodo istorija, tikrai kils.“
Karolis Okuško (18 metų):
„Mano nuomone, kiekvienas pašauktasis neturėtų bijoti atsisakyti. Aišku, nesakau, kad ir aš trykštu noru eiti, tačiau yra toks dalykas kaip pareiga. Kiekvienas iš mūsų tą pareigos jausmą suvokiam ir matom kitaip, tad, manau, nereikėtų smerkti tų, kurie yra prieš visą šitą reikalą. Na, bet visgi pasilieku prie savo nuomonės, kad kiekvienas galintysis turėtų atlikti šią pareigą.“

Kalbino Rimantė Jagelavičiūtė



<- Grįžti į atgal