Šimtametė Baltijos kelio istorija

Praėjo ketvirtis amžiaus nuo iš tiesų fenomenalaus ir istorijoje analogijų neturinčio įvykio, Baltijos kelio, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai gyva rankų grandine sujungė tris valstybes, pademonstruodami pasauliui, kad jie nesitaikstys su sovietine okupacija.

Šis simbolinis gestas neliko nepastebėtas ir šiandien mes gyvename nepriklausomoje valstybėje. Vertinant iš istorinės perspektyvos, Baltijos kelio idėja neatsirado tuščioje vietoje. Trijų Pabaltijo valstybių likimas į savotišką istorinį Baltijos kelią buvo sujungtas gerokai anksčiau, nei tai padarė dešimtys tūkstančių lietuvių, latvių ir estų.
Iki XIX a. Lietuva, Latvija ir Estija ėjo skirtingais istorijos keliais. Lietuviai kelis šimtmečius turėjo savo valstybę, o latviai su estais tuo metu buvo valdomi svetimšalių – vokiečių, danų, švedų ir rusų. Ir tik prieš 200 metų trijų tautų likimus suvienijo jų prijungimas prie Rusijos imperijos. Tada ir prasidėjo neskelbta Baltijos kelio istorija. Naujas jos posūkis buvo 1918 m., kai visos trys tautos sukūrė nepriklausomas valstybes. Tuomet ėmė formuotis suvokimas, kad Lietuvą, Latviją ir Estiją sieja bendras likimas – tiek gresiantys pavojai, tiek šviesios ateities lūkesčiai. Tarpukaryje šį suvokimą trijų valstybių politikai nesėkmingai bandė įgyvendinti kurdami kolektyvinio saugumo sistemą, istorikų vadinamą Baltijos Antante. Nesėkmingos diplomatų veiklos pasekmės buvo labai skaudžios – 1940 m. visas tris Pabaltijo valstybes pagal identišką scenarijų tuo pačiu metu okupavo, o vėliau ir aneksavo Sovietų Sąjunga. Penkiasdešimt metų Baltijos kelias driekėsi juodomis komunistinės diktatūros sąlygomis. Tačiau ir tada buvo galima apčiuopti trijų tautų vienybę, kuri pasireiškė užslėptu, bet nuolat vienaip ar kitaip pasireiškusiu noru išsivaduoti iš okupacijos, nenoru taikstytis su sovietine realybe. Kitas istorinio Baltijos kelio posūkis – „perestrojkos“ metais visose trijose šalyse atsiradę judėjimai – Sąjūdis Lietuvoje ir Liaudies frontai Latvijoje bei Estijoje. Šios organizacijos suvaidino lemiamą vaidmenį trims Pabaltijo valstybėms siekiant nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos. Būtent Sąjūdžio ir Liaudies frontų iniciatyva 1989 m., minint Molotovo- Ribentropo pakto metines, buvo suorganizuota Baltijos kelio akcija. Tačiau ir jai pasibaigus istorinis trijų valstybių likimas neišsiskyrė. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai nepamiršo karčių tarpukario pamokų ir kartu ėmėsi žingsnių stiprinti trijų šalių bendradarbiavimą, kuris reiškėsi įvairiausiomis formomis. 2004 m. Pabaltijo šalys kartu, lyg laikydamos viena kitos ranką, įstojo į Europos Sąjungą bei NATO, taip pasukdamos istorinį Baltijos kelią vakarietiškos demokratijos bei integracijos į Europą link. Šiuo metu galime sakyti, kad Lietuva truputį atsilieka eidama Baltijos keliu su Latvija ir Estija – pastarosioms valstybėms jau turint bendrą europinę valiutą eurą, Lietuva jį ketina įsivesti ateinančiais metais. Tai padarius, galėsime vėl tvirtinti, kad trys Pabaltijo valstybės toliau kartu eina nematomu, bet ilgą ir dramatišką istoriją turinčiu Baltijos keliu.

Audrius Jurgelevičius

Nuotr. autorius - Leonas Stosiūnas.