Sekmadienį įvedamas žiemos laikas

Jau šią naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžio rodyklės sukamos viena valanda atgal. Tai reiškia, kad miegosime valanda ilgiau, rytais daugiau džiaugsimės šviesa, tačiau greičiau tems.

Žiemos laiku gyvensime daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio kovo sekmadienio, kai laikrodžių rodykles reikės pasukti vieną valandą į priekį.
Idėja persukti laikrodžių rodykles buvo iškelta dar 18 amžiuje. Tuomet amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas teigė, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų sutaupoma viena šviesi vakaro valanda. Vėliau, užklupus ekonominėms krizėms, dalis europiečių vasaros laiką įsivedė siekdami taupyti elektros energiją. Dabar laikrodžių rodyklės persukamos atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Parlamento bei Tarybos direktyvą.
Visgi, psichologų nuomone, tokie laiko pokyčiai sutrikdo normalią žmogaus elgseną ir miegą, turi įtakos darbingumui. Labiausiai dėl žiemos laiko įvedimo kenčia žmonės, kurie keliasi vėliau, nes jų diena dar labiau sutrumpėja. Tikėtina, kad kai kurie žmonės gali patirti stresą, nemigą, gali padidėti jautrumas aplinkos įvykiams. Prisitaikyti prie naujo laiko užtrunka nuo kelių dienų iki poros savaičių. Taip pat pastebima, kad pasikeitus laikui daugėja depresinių susirgimų ir savižudybių, o pailgėjus tamsiajam paros metui padidėja nusikalstamumas ir nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Parengė G. Pūrienė