Saulės smūgio pakirsti žmonės krenta ir Elektrėnuose

Pastaruoju metu visą Lietuvą užplūdę tropiniai karščiai ne tik džiugina, bet ir grasina didelėmis nelaimėmis.

Savomis akimis teko įsitikinti, kad medikų perspėjimai pasisaugoti įsismarkavusios vasaros – ne iš piršto laužti.

Klastingas rugpjūtis

Nors šių metų liepa buvo viena vėsiausių per pastaruosius dešimtmečius, kai termometrų stulpeliai vos tesiekdavo 20 laipsnių šilumos, prasidėjęs rugpjūtis nusprendė nejuokauti ir Lietuvai „padovanojo“ tropinius karščius, o su jais ir vieną rimčiausių perkaitimo komplikacijų – saulės arba šilumos smūgį. Tai būklė, kai prakaituodamas organizmas nespėja išgarinti šilumos, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Be aukštos kūno temperatūros, pagrindiniai perkaitimo požymiai – tai karšta ir sausa oda, tvinkčiojantis galvos skausmas, tankus pulsas, mieguistumas, pykinimas, nesusivokimas aplinkoje, sąmonės pritemimas ar visiškas netekimas. Didžiausią tikimybę perkaisti turi vaikai iki ketverių metų amžiaus ir pagyvenę žmonės, taip pat žmonės, kurie atviroje erdvėje dirba sunkų fizinį darbą, svaiginasi alkoholiniais gėrimais, serga širdies ir kraujotakos ligomis.
Nors specialistai rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių, maždaug nuo 12 val. iki 16 val. būti namie ar kitose vėsiose patalpose, o prieš išeinant į miestą nepamiršti skrybėlės ar kitokio galvos apdangalo, lėčiau judėti, vilkėti lengvais šviesiais drabužiais, daugelis šių rekomendacijų nepaiso.

Krito kaip lapai

Antai rugpjūčio 6 dieną apie 15 val. nuo Elektrėnų savivaldybės (Rungos g. 5) ėjusi pagyvenusi moteris nieko blogo nejautė, tačiau lipdama savivaldybės aikštės laiptais trumpam neteko sąmonės ir kūlvirsčiais krito nuo tų laiptų. Kritimo pasekmės – sukruvintos alkūnės, nubrozdintos blauzdos, ištinęs kairiosios rankos riešas (galbūt lūžęs). Pakelta ir lėtai vedama į netoliese esantį pavėsį moteris dievagojosi, kad nieko neprisimena. „Nežinau, kaip viskas nutiko, – pasakojo karščio auka, – priėjau laiptus, o tada akyse tapo juoda, neprisimenu, kaip kritau.“
Moteriai buvo paduota šalta skardinė, kurią galėtų priglausti prie kaktos. Skubiai iškviestas greitosios pagalbos automobilis pasirodė maždaug po trijų minučių, tačiau pasuko ne ten, kur buvo nurodyta. Įvykį mačiusio liudytojo žiniomis, kitoje gatvės pusėje, netoli miesto stadiono, beveik tuo pačiu metu sukniubo vyriškis.
Dar po poros minučių pasirodė ir mūsų kviestasis automobilis. Moteriai buvo suteikta pirmoji pagalba, apžiūrima ji sulaukė ir priekaištų, kad tokiu pavojingu metu vaikšto be galvos apdangalo. Pasiteiravus, ar pastaruoju metu daug panašių skambučių sulaukia, medicininę pagalbą nukentėjusiajai suteikusi specialistė sakė, kad greitoji vos spėja važinėti, nes žmonės griūva ir griūva.

Pirmoji pagalba perkaitus

Jei nukentėjusysis yra sąmoningas, specialistai pataria nuvesti jį į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva ar pasodinti, kaktą vilgyti šaltu kompresu, vėduoti, duoti atsigerti vandens, jei pykina, pasiūlyti ko nors rūgštaus. Jeigu žmogus neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite, nieko neduokite gerti. Atsipeikėjusiam žmogui negalima leisti iš karto stotis. Po keleto minučių padėkite jam atsisėsti, o eiti leiskite tik tuomet, kai žmogus pasijus visiškai gerai. Jei šie veiksmai nepadeda, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Jeigu šilumos smūgį patyręs asmuo greitai atsigavo, jaučiasi gerai ir jokių perkaitimo požymių daugiau nejaučia, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, vis dėlto būtų pravartu kreiptis į šeimos gydytoją.

Aivaras Veiknys