Regioninės žiniasklaidos vizitas Briuselyje

Balandžio 12–18 dienomis beveik keturios dešimtys Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovų europarlamentaro Antano Guogos kvietimu viešėjo Europos Parlamente Briuselyje, kelionės metu apsistodami vis kitame Europos mieste.

Tad žurnalistai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie Europos Parlamentą, A. Guogos veiklą, bet ir apsilankyti Čekijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Į kelionę buvo pakviesti atstovai iš abiejų mūsų savivaldybės laikraščių.

Lietuvos ir Čekijos sąsajos

Pirmoji oficiali viešnagė – Lietuvos ambasadoje Prahoje, kur ambasadorius Edvilas Raudonikis ir antrasis sekretorius Mindaugas Stanys papasakojo apie Čekijos ir Lietuvos dvišalius santykius, Čekijoje gyvenančius lietuvius ir pan. Diplomatai taip pat priminė, kad lietuvius ir čekus sieja seni istoriniai ryšiai: Jonas Basanavičius, gyvendamas Prahoje, parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį, čia susipažino su būsima žmona Čekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl. Dar viena neginčijama sąsaja – mūsų abėcėlėje esantys diakritiniai ženklai (raidės su paukšteliais ir pan.), kuriuos J. Jablonskis pasiskolino kaip tik iš čekų.
E. Raudonikis ir M. Stanys pasakojo, kad Čekijoje gyvena ir dirba daug įvairiausių profesijų lietuvių, ir į ambasadą tautiečiai užsuka ne tik bėdai ištikus, bet ir tikėdamiesi pagalbos plėtojant verslą.

NATO priversta keisti strategiją

Prieš vykdami į Europos Parlamentą, žiniasklaidos atstovai lankėsi NATO būstinėje, kur susitiko su ambasadoriumi Vytautu Leškevičiumi, karinio atstovo pavaduotoju mjr. Dariumi Juozainiu, gynybos patarėjo pavaduotoju Andriumi Purvanecku, gynybos patarėjo pavaduotoja Aurime Bikelyte ir kitais Lietuvos atstovais NATO. Diplomatai papasakojo apie savo veiklą NATO bei organizacijos aktualijas. Kalbėta apie tai, kad ilgą laiką NATO buvo gyva idėja apie valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir galimybę apskritai nusiginkluoti. Tačiau šiuo metu, turint omeny tarp Rusijos ir Ukrainos susiklosčiusią situaciją, tendencijos kinta – norint palaikyti taiką, tenka būti pasiruošus karui. NATO didelį dėmesį skiria ir netradicinių grėsmių – branduolinių, energetinių, terorizmo, kibernetinių atakų – analizei, kontrolei. Dabartinė situacija Ukrainoje – pavyzdys, kaip paraleliai konvenciniam karui naudojami ir informacinio bei kitokio netradicinio karo elementai. Lietuvos atstovai NATO teigė, kad organizacijos šalys sąjungininkės intensyviai dalijasi žvalgybine ir kita turima informacija, dirba vieningai ir gynybos klausimais sutaria.

Ne žodžiai, o darbai...

Pasak diplomatų, NATO yra tartum draudimo polisas, kartu NATO – tai mes visi. Taigi tikėtis vien sąjungininkų palaikymo ir patiems nerodyti jokių pastangų apsiginti būtų neteisinga. Anot gynybos patarėjo pavaduotojo A. Purvanecko, keistai atrodėme daugelį metų skleisdami žinią, kad Rusija pasitikėti negalima, tačiau šalies gynybai skyrėme mažiausią procentą nuo BVP tarp visų NATO šalių. Tad dabartinė Lietuvos kariuomenės strategija – profesionalių karių skaičiaus didinimas, ginkluotės atnaujinimas ir kt. leis būti pasiruošusiems gintis ilgalaikėje perspektyvoje.
Diplomatai taip pat pabrėžė, kad informacinis karas, kurį inicijuoja Rusija, vyksta labai aktyviai, ir žodis šiais laikas kone prilygsta ginklui, tad žiniasklaidos atstovai turi būti ypač budrūs ir netapti Rusijos propagandos transliuotojais.

Įvykių centre

Apsilankymas Europos Parlamente ir susitikimas su A. Guoga bei jo padėjėjomis leido susidaryti aiškesnį vaizdą apie šios organizacijos veikimo principą, reikšmę. ES pareigūnė Rimgailė informavo, jog po teroristų išpuolių Prancūzijoje („Charlie Hebdo“ redakcijoje), Danijoje, Parlamente ypač sustiprintas saugumo lygis, tai buvo galima jausti ir NATO būstinėje. Anot pareigūnės, Europos Parlamentas – vieta norintiems būti įvykių centre, čia kiekvieną minutę vyksta kas nors svarbaus, pavyzdžiui, žurnalistų vizito dieną Parlamente lankėsi Ispanijos karalius, buvo svarstomi Laisvosios prekybos sutarties pakeitimai, parlamentarai tarėsi, kaip apriboti prekybą metalais valstybėse, kuriose nuolat vyksta kariniai veiksmai, kaip didinti atsparumą antibiotikams ir pan.
Pateikti įdomūs faktai apie pačius europarlamentarus, pavyzdžiui: Parlamente dirba 180 politinių partijų atstovai, jauniausiam – 26 metai, vyriausiam – 92 metai; Lietuvos delegacija išsiskiria tuo, kad jos sudėtyje tik viena moteris, tuo tarpu moterų Parlamente yra apie 37 proc.

Domisi daugeliu klausimų

A. Guoga papasakojo apie savo darbus Europos Parlamente. Jis priklauso Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Užimtumo ir socialinių reikalų komitetams. Svarbiais darbais, prie kurių įgyvendinimo yra prisidėjęs, A. Guoga laiko iškovotas kompensacijas labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusiems sektoriams, tarpbankinių mokesčių mažėjimą, tarptinklinių (roaming) pokalbių kainų mažėjimą. Ne mažiau reikšmingi klausimai, kurių svarstyme dalyvauja A. Guoga, yra kibernetinis saugumas – ruošiama bendra ES strategija, Europos energetinė sąjunga, e-valdžios sprendimai, leidžiantys atsisakyti nereikalingos biurokratijos, taupyti.
A. Guoga aktyviai dalyvauja ir Lietuvos gyvenime: šiuo metu jo paramos fondas daug dėmesio skiria visuomenės informavimui apie galimybę skirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei.

Idėjas paverčia kūnu

Europarlamentaras pakomentavo Lietuvoje garsiai eskaluotą klausimą dėl didelio padėjėjų skaičius. A. Guoga pripažįsta esantis naujokas politikoje, tačiau tikina turintis daug idėjų, minčių, kaip pagerinti gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tad padėjėjai, kurių išlaikymui kiekvienas europarlamentaras gauna vienodą pinigų sumą – 21 tūkst. eurų, kaip tik ir padeda įgyvendinti tas idėjas, geriau dirbti tiesioginį darbą. Pasak A. Guogos, jo komandoje dirba profesionalūs, aktyvūs žmonės, pasiruošę augti, mokytis iš produktyvios kritikos ir siekti geriausių rezultatų tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Apibendrinant...

Paskutinį vakarą Briuselyje žiniasklaidos atstovai vakarieniavo su europarlamentaru A. Guoga, kuris į kompaniją pasikvietė ir kolegą europarlamentarą Valentiną Mazuronį. Politikai rado laiko pasikalbėti su kiekvienu žurnalistu, aptarti rūpimus klausimus. Minėtos A. Guogos patarėjos, padėjusios organizuoti vakarienę, žavėjo ne tik profesionalumu, kompetencija, bet ir maloniu, šiltu bendravimu, paprastumu.

Giedrė Pūrienė