Prikeliantys naujam gyvenimui

Šiemet 15 metų jubiliejų švenčia ne viena Elektrėnų savivaldybės įstaiga. Rugsėjo 28 d. šią sukaktį minėjo Elektrėnų socialinių paslaugų centras.

Nebuvo iš ko mokytis

Centro vadovė Dalytė Kutyrevienė priminė, jog 2000 m. gegužės 31 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas Elektrėnų savivaldybės slaugos ir socialinių paslaugų centras. Sprendimas buvo priimtas, tačiau, pasak vadovės, laukė didžiuliai darbai – juk tokių nestacionarias mišrias paslaugas įvairioms gyventojų grupėms teikiančių centrų Lietuvoje buvo vienetai. Tad nelabai buvo iš ko pasisemti patirties. Ir apskritai Lietuvoje tuomet tebuvo tik socialinio darbo užuomazgų.

Vedė entuziazmas ir noras padėti

Jau pirmą dieną, kai buvo galima darbinti žmones, buvo priimti 33 darbuotojai. Dalis iš jų buvo perkelti iš Kaišiadorių rajono, dalis iš Trakų, kiti buvo priimti naujai. Kaip prisimena D. Kutyrevienė, didžiulė atsakomybė ir darbo krūvis teko pirmiesiems darbuotojams: „Daugelis iš mūsų turėjome nedaug patirties, tačiau buvo didžiulis entuziazmas ir ryžtas suteikti pagalbą kiekvienam, kuriam jos reikėjo.“

Gera komanda

Direktorė pasidžiaugė, kad per tą 15 m. laikotarpį teko dirbti su aktyviais, kūrybingais, protingais, smalsiais ir drąsiais žmonėmis. Anot jos, tik su tokia komanda buvo galima kurti naujas idėjas arba priimti siūlomas, rengti projektus, ieškoti naujų darbo metodų ir su didžiuliu entuziazmu kelti naujam gyvenimui pavargusius, paslydusius, vienišus ir kitokių sunkumų ištiktus žmones.

Sveikintojai

Pasveikinti Elektrėnų socialinių paslaugų centro kolektyvo atvyko Elektrėnų savivaldybės valdžia – meras Kęstutis Vaitukaitis, mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas, taip pat Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė, Elektrėnų savivaldybės socialinių paslaugų ir kitų įstaigų vadovai, Vilkaviškio, Šakių socialinių paslaugų centrų direktorės, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kt.

Apdovanoti darbuotojai

D. Kutyrevienė įteikė padėkas centro padaliniams. Meras K. Vaitukaitis apdovanojo 15 metų įstaigoje išdirbusius darbuotojus. Renginyje dainavo Elektrėnų socialinių paslaugų centro slaugytoja Asta Šimonienė su dukra Auguste, vėliau vyko Elektrėnų meno mokyklos auklėtinių koncertas. Bendravimas buvo pratęstas prie vaišių stalo.
Socialinių paslaugų tarnybos vadovė Ieva Chmeliauskienė paskaitė ištraukas iš laiškų, kuriuos švenčių proga socialiniams darbuotojams parašė klientai.
Rasa rašo: „Kai atvykau į Elektrėnus, buvau besiblaškanti gyvenime asmenybė. Rizikos šeima! Man tai buvo košmaras. Kai susipažinau su socialiniu darbuotoju, buvau tiesiog stebėtoja. Stebėjau su nepasitikėjimu viską, kas vyksta aplink mane. Dabar tai kelia šypseną. Praėjus kiek laiko, man pasidarė lengviau priimti tokį gyvenimą, kokį jį kūriau su kitų žmonių pagalba. Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad bendravimas su Jumis pagrįstas pagarba ir pasitikėjimu.“
Janina rašo: „Paskutinis socialinio darbuotojo bandymas mane atvesti į doros kelią, manau, pavyko puikiai, nors man tai buvo pats sunkiausias išbandymas, tačiau ne bevaisis. Dabar esu blaivi, turiu puikų darbą, apie kokį anksčiau tik pasvajodavau, turiu nuostabų draugą, kuris ir mane, ir mano vaikus gerbia, myli, persikėlėm gyventi į Vilnių, nauja aplinka, nauji žmonės ir galų gale ramybė, kurios, matyt, ir reikėjo, kad susivokčiau, ką reiškia normalus gyvenimas be kompanijų ir alkoholio.“
Vilija rašo: „Turbūt kaip visada pirmieji žingsniai būna nedrąsūs, pirmi kartai peržengti Jūsų kabineto slenkstį tokie baikštūs, bet kaskart jie drąsėja. Kol galop tampate tais žmonėmis, apie kuriuos pagalvojame pirmiausia, kai nerandame atsakymų. Ironiška, bet neretai esate tie, kurie vieninteliai tikite, kad mums gali pasisekti. Džiaugiatės nors ir mažais mūsų pasiekimais ir taip nuoširdžiai susikremtat dėl mūsų nesėkmių. Ironiška ir tai, kad esate vieni iš nedaugelio, kurie tikrai nuoširdžiai klausiate, kaip sekasi. Todėl net nežinau, ar pirmiau Jums pasakyti nuoširdžiai ačiū, ar pirmiau palinkėti dar didesnės kantrybės, tokio paties įžvalgumo, taip reikalingo nuoširdumo ir žmogiškumo. Ir visų svarbiausia – dar daugiau tikėjimo mumis.“
Varvara: „Dėkoju Jums už ilgametį, sąžiningą ir kruopštų darbą su mano šeima. Už pasiaukojimą ir gerą žodį. Dėkoju už kantrybę ir meilę savo darbui. Už stiprią moralinę paramą.“
Laura: „Man asmeniškai tik šie žmonės padėjo atsistoti ant kojų, kai jau buvau nusiritusi labai žemai. Tik jų dėka vėl tapau normaliu žmogumi, galiu prasmingai gyventi, dirbti, auginti vaikučius, į viską žvelgti blaiviomis akimis.“

Parengė Giedrė Pūrienė



<- Grįžti į atgal