Nuo 2016-ųjų neskiepytiems vaikams darželiuose ne vieta

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalios sveikatos apsaugos ministrės pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio patvirtintas įstatymas, pagal kurį nuo tymų, raudonukės ir poliomielito neskiepyti vaikai nebus priimami į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Ministerija taip pat parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymą, pagal kurį skiepai nuo minėtų trijų ligų taps privalomi.

Vakcinacija Lietuvoje

Lietuviškas skiepų kalendorius numato skiepus nuo dešimties ligų. Iki 24 gyvenimo valandos skiepijama nuo hepatito B; antrą trečią parą vaikas gauna vakciną nuo tuberkuliozės; sulaukus pirmo mėnesio vakcina nuo hepatito B kartojama. Per antrą gyvenimo mėnesį vaikas skiepijamas nuo kokliušo, difterijos, stabligės, taip pat B tipo Haemophilus influenzae infekcijos ir poliomielito. Ketvirtą ir šeštą mėnesį pastarosios vakcinos kartojamos, šeštą mėnesį taip pat kartojama hepatito B vakcina. 15-16,5 mėnesį suleidžiama bene daugiausiai diskusijų kelianti tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina (MMR). Dar nesulaukusiam dvejų metų piliečiui, t. y. 18-ą mėnesį, vėl kartojama kokliušo, difterijos, stabligės, taip pat B tipo Haemophilus influenzae infekcijos ir poliomielito vakcina. 6-7 ir 12-aisiais gyvenimo metais kartojamos ankstesnės vakcinos, o sulaukus 16 metų skiepijama vadinamąja suaugusiųjų vakcina nuo difterijos ir stabligės.

Jei skiepai bus privalomi...

Lietuvoje skiepai, nors ir rekomenduojami specialistų, atliekami tik vaikų tėvams sutikus. Nustačius privalomus skiepus, tėvams, neskiepijantiems savo vaikų, grėstų įspėjimas arba bauda iki 115 eurų. Skiepai nuo poliomielito, tymų ir raudonukės būtų privalomi visiems, išskyrus alergiškus vaikus arba medikams nustačius, jog dėl esamos vaiko sveikatos būklės vakcinacija nėra tikslinga.
Tokia griežtėjanti vaikų skiepijimo tvarka vienus tėvus džiugina, kitus, priešingai, verčia sunerimti. Pasitikintys medikų argumentais ir uoliai skiepijantys savo vaikus tėvai patenkinti, kad jų atžalų aplinkoje nebus neskiepytų vaikų, esą turinčių didesnę riziką susirgti minėtomis sunkiomis ligomis. Jų manymu, vakcinos apsaugojo žmoniją nuo įvairių epidemijų, o neskiepijant vaikų mirtinos ligos gali grįžti. Tuo tarpu skiepų priešininkai turi savų argumentų: esą skiepai turi pašalinį neigiamą poveikį, esą ligos, nuo kurių skiepai būtų privalomi, nėra pavojingiausios ir t. t.

Diskriminacijos neįžvelgia

Vienas tėvas įstatymą, pagal kurį neskiepyti vaikai nebus priimami į darželius, netgi apskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT). Anot pareiškėjo, jo vaiko sveikatai kyla potenciali grėsmė, nes privalomi skiepai turi daug šalutinių poveikių, dėl kurių vaikas gali tapti invalidu visam gyvenimui. Jis taip pat teigė, kad jo vaikas būtų diskriminuojamas dėl religijos, kadangi jis yra krikščionis, o jo vertybės ir bažnyčios moraliniai nuostatai neleidžia skiepytis vakcinomis, kuriose yra abortuotų kūdikių ląstelių. Tėvo nuomone, jo vaikas būtų diskriminuojamas ir dėl sveikatos, nes įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui neskiepytas mažylis nebeturėtų galimybių lankyti ikimokyklinės ugdymo įstaigos, taip pat dėl amžiaus, nes reikalavimas paskiepyti vaiką pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių būtų taikomas tik ikimokyklinio amžiaus vaikams, lankantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Visgi LGKT įstatyme diskriminacijos neįžvelgė, nors apie ją iš V. P. Andriukaičio sveikatos ministrės postą ir minėto įstatymo įgyvendinimą perėmusi Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių taip pat užsiminė.

Situacija Elektrėnų PSPC

Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (Elektrėnų PSPC) vadovė gydytoja Edita Paberalienė patvirtino, kad nuo ateinančių metų pradžios sveikatos pažymoje, kuri būtina ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, turi būti pažymėta, ar vaikas paskiepytas. Gydytoja pritaria naujajai tvarkai, nes, jos manymu, turime būti atsakingi ne tik už save, šiuo atveju už savo vaiką, bet ir už aplinkinius – tokios jau gyvenimo visuomenėje taisyklės.
E. Paberalienė sako, kad Elektrėnų PSPC kokios nors nepageidaujamos reakcijos į skiepus nėra fiksuotos, neskaičiuojant vietinių – paraudimo ar patinimo. Didžioji dauguma E. Paberalienės vadovaujamoje įstaigoje registruotų vaikų yra skiepyti (pagal 2014 m. statistiką – nuo 83 iki 90 proc.). Tiesa, anot gydytojos, statistiką šiek tiek iškreipia savivaldybėje registruoti, tačiau išvykę gyventi į užsienį vaikai, kurie, tikėtina, ten ir skiepijami. Pasak pašnekovės, teigti, kad Elektrėnų PSPC būtų pastebėta, jog pastaraisiais metais drastiškai didėjo neskiepytų vaikų skaičius, tikrai negalima. Šeimų, kurios atsisako skiepyti savo vaikus, visada buvo ir bus, tačiau jų nėra daug.

Giedrė Pūrienė