Naujasis Darbo kodeksas gyvenimo nepalengvins

Šių metų pavasarį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindino visuomenę su kuriamu vadinamuoju socialiniu modeliu, kuris darbo santykius esą turėtų padaryti lankstesnius ir skatintų verslininkus kurti daugiau naujų darbo vietų. Ministerija net paskaičiavo, jog ilgalaikėje perspektyvoje būtų sukurta 85 tūkstančiai naujų darbo vietų!

Tačiau profesinės sąjungos abejoja tokia šviesia ateitimi ir perspėja, kad naujieji Darbo kodekso (DK) pakeitimai dar labiau apsunkins darbuotojų dalią ir skatins emigraciją. Apie naująjį socialinį modelį kalbamės su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoju, Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Rimtautu Ramanausku.

Didesnė nauda darbdaviui

Ministerija tikina, kad lankstesnių darbo santykių kūrimas neišvengiamas ir naudingas. Štai Estija, nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, jau 2014 m. sumažino nedarbo lygį iki 7,4 proc. (Lietuvoje tuo tarpu nedarbo lygis siekė kiek daugiau nei 11 proc.), latviai pernai irgi ėmėsi kurti lankstesnius darbo santykius. Dabartinis Darbo kodeksas esą yra nepatrauklus investuotojams, jiems, savaime suprantama, labiau patiktų paprastesnė žmonių darbinimo ir atleidimo tvarka nei esanti šiuo metu. Ministerija pažymi, kad naujasis Darbo kodeksas bus naudingas ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojams. Esą lankstesnė darbo santykių ir darbo grafiko sistema leis lengviau suderinti šeimą ir karjerą ir netgi labiau apsaugos žmones, netenkančius darbo.
Reikia pripažinti, kad tokie argumentai skamba gražiai, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba... R. Ramanauskas sako, jog visgi didžioji dalis pakeitimų yra naudinga darbdaviui. Vykusiose Trišalės tarybos derybose kiekviena pusė – profsąjungų, darbdavių konfederacijos ir Vyriausybės atstovai – bandė tempti antklodę į savo pusę. Dėl 33 naujojo Darbo kodekso straipsnių neprieita vieningos nuomonės, jie tebesvarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Rimtos priežasties atleidimui iš darbo nereikės

Iš atliktų apklausų matyti, kad žmonės labiausiai baiminasi dėl supaprastintos atleidimo iš darbo tvarkos. Pagal naują įstatymo projektą darbdavys be jokios rimtos priežasties turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jį įspėjęs prieš tris dienas. Tokiu būdu atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.
Galima neabejoti, kad ši tvarka bus naudinga politinėms partijoms, kurios be didelių problemų galės atleisti nuo kitos partijos valdymo laikų užsilikusius valdininkus, tačiau į darbuotojų gyvenimą ši pataisa įneš tik nestabilumo ir nesaugumo jausmą. Anot R. Ramanausko, naujajame DK buvo ir punktas, pagal kurį žmogų galima atleisti iš darbo už tai, kad šis „nepateisino lūkesčių“. Vadinasi, jei vadovas turėjo lūkesčių, kad naujoji sekretorė, be savo tiesioginių pareigų, dar ir masažą jam kasdien atliks, o šis lūkestis liko nepatenkintas – darbuotoją galima teisėtai atleisti?
Visgi ši absurdiška formuluotė buvo išbraukta iš Darbo kodekso.

Kas mokės išeitines?

Anot pašnekovo, Danijoje žmonės nesibaimina netekti darbo, nes ten metus laiko jiems mokama 80 proc. buvusio atlyginimo dydžio kompensacija. Tuo tarpu lietuviai įvairiose apklausose nurodo, kad darbo netekimas jiems – viena didžiausių problemų. Taip tautiečiai sakė iki šiol, kuomet darbuotojai galėjo gauti iki šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, – naujajame DK projekte šią išmoką siekiama sumažinti iki vieno mėnesio dydžio (jeigu darbuotojas išdirbęs mažiau nei metus – iki pusės mėnesio) išeitinės išmokos... Taip pat ketinama atskirti išeitinės išmokos dydį nuo darbo stažo, nes esą taip diskriminuojami jaunesni darbuotojai.
Esminis pasikeitimas būtų toks, kad išeitines kompensacijas mokėtų ne darbdavys, o valstybės mastu tam sukurtas fondas. Tačiau R. Ramanauskas sako, jog kol kas tokio fondo kūrimas stringa, o be jo naujasis DK negalės įsigalioti, nes nebus kam mokėti išeitinių: darbdaviai bus įstatymiškai atleisti nuo šios atsakomybės, o fondas neveiklus.

Viešintis nenori

R. Ramanauskas sako, kad Trišalėje taryboje didelės diskusijos vyko dėl profsąjungų siūlomos pataisos, jog darbdaviai kartą per metus viešai skelbtų pareigybių darbo užmokesčio vidurkius savo įmonėse. Viešumas reikalingas norint kovoti su pernelyg dideliu atotrūkiu tarp žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų užmokesčio. Europoje šis atotrūkis siekia 6 kartus, pas mus – kaip Venesueloje – 10-12 kartų... Aišku, darbdaviai prieštarauja šiai pataisai.
R. Ramanauskas ironiškai vertina ir ministerijos pareiškimus, jog liberalizuoti darbo santykiai leis lengviau suderinti šeimą ir karjerą. Viena iš tokių lengvinančių aplinkybių turėtų būti 27 straipsnis „Darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas“, kuris nustato, jog „darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“. R. Ramanauskas pateikia gyvenimišką pavyzdį: tarkime, dirbanti mama rugsėjo 1-ą dieną prašo kelių laisvų valandų palydėti vaiką į mokyklą. Darbdavys jai raštu motyvuotai atsako, kad moteriai nepasirodžius darbe sumažės gamybinis įmonės pajėgumas, tad prašymas atmetamas. Taigi tiek tos pagarbos šeiminiams įsipareigojimams...

Darbo sutarčių įvairovė

Dar vienas derybų objektas Trišalėje taryboje buvo darbo sutarties rūšių sąrašas, pasipildęs nenustatytos darbo apimties, darbo vietos dalijimosi sutartimis. Pastaroji, pasak pašnekovo, leidžia darbdaviui išvengti atsakomybės kontroliuoti darbuotojus. Mat atleidus vieną darbuotoją, darbdaviui įstatymiškai suteikiamos patogios sąlygos atleisti ir antrąjį. Tad jei susidarytų tokia situacija, kad vienas iš dviejų pagal tą pačią darbo sutartį dirbančių asmenų būtų mažiau pareigingas, kitas asmuo būtų suinteresuotas pirmąjį kontroliuoti, šalinti jo darbo broką.
R. Ramanauskas teigia, kad dar labiau ginčytina nenustatytos darbo apimties sutartis. Ji reiškia, kad žmogus gyvena budėjimo režimu, mat gali būti iškviestas į darbą bet kuriuo metu. Tai gali būti ir vos vieną kartą per mėnesį – įstatymo projekte nurodyta, jog išdirbta turi būti ne mažiau nei 8 val. per mėnesį. Ši sutartis sudaro galimybes klestėti šešėliui, o darbuotojas lieka neapdraustas, nes teoriškai turi darbo sutartį.
 
Nuo sausio 1 d. neįsigalios

Pasak R. Ramanausko, naujasis Darbo kodeksas nepadės kurti realių darbo vietų, nebent tik mažės formalūs bedarbių sąrašai darbo biržoje. Pašnekovas mano, kad reiktų eiti kitu keliu – pirmiausia būtinas nuolatinis socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų, siekiant sukurti vienodai geras sąlygas visiems.
Tiek R. Ramanauskas, tiek šalies spaudoje savo nuomonę išsakiusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė teigia, kad nuo sausio 1 d. naujasis DK neįsigalios: dar ne visais klausimais prieita vieninga nuomonė, nesukurtas minėtas fondas. Visgi nuo kitų metų vidurio jau galime sulaukti kai kurių nuostatų įsigaliojimo.

Giedrė Pūrienė