Mokytojai nebenori taikstytis su švietimo skurdinimu

Birželio 18 d. beveik 2000 Lietuvos pedagogų susirinko į mitingą V. Kudirkos aikštėje Vilniuje, kad viešai ir aiškiai pasakytų valdžiai, jog tolesnis švietimo sistemos skurdinimas nebebus toleruojamas.

Mitingo dalyviai su plakatais, vėliavomis, muzikos instrumentais, simbolinėmis žirklėmis, simbolizavusiomis ne kartą kritikuotas darbo užmokesčio „žirkles“ ir nesibaigiantį lėšų švietimui karpymą, pirmiausiai rinkosi Katedros aikštėje, iš kurios 12 val. Gedimino prospektu pajudėjo V. Kudirkos aikštės link. Mitingą suorganizavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, palaikyti lietuvių mokytojų atvyko Latvijos švietimo profesinių sąjungų delegacija, aukštųjų mokyklų atstovai, Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) vadovas M. Romeris.

„... grąžinkite tai, ką paėmėte“

Mitinge kalbėjusi Seimo Švietimo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, jog „šiandienos mokykla – tai ateities Lietuva“, tad visos atsakingos institucijos turi prisiimti atsakomybę už apverktiną švietimo būklę šiandien. Anot seimūnės, pernai gruodį bendromis Seimo narių ir švietimo profesinių sąjungų pastangomis pavyko pasiekti, kad sutaupytos švietimo lėšos liktų švietimui. Tačiau šiuos žodžius palydėjo žmonių nepasitenkinimo šūksniai – akivaizdu, jog šių pastangų seniai nebepakanka, kad situacija švietimo sistemoje keistųsi į gerąją pusę. Mokytojus labiausiai piktina atsainus valdžios požiūris į jų darbą, vieši pasisakymai, jog atlyginimai bus didinami atsižvelgiant į finansines galimybes. Daugeliui tokios kalbos kvepia demagogija – juk sumažintus atlyginimus panorusiems susigrąžinti politikams, teisėjams, valstybės tarnautojams finansinės šalies galimybės buvo pakankamos... Tuo tarpu per krizę sumažinti mokytojų atlyginimai vis mažėja, darbo sąlygos ir, suprantama, ugdymo kokybė prastėja toliau. Mitinge kalbėjusi LŠDPS pirmininko pavaduotoja Judyta Čejauskienė sakė tiesiai: „Mes neprašome nieko daugiau, tik grąžinkite tai, ką iš mūsų atėmėte.“ Jos žodžiai, kaip ir Seimo nario Naglio Puteikio kalba, buvo palydėti plojimais. N. Puteikis savo trumpoje kalboje tik patvirtino tai, ką dauguma mitingo dalyvių ir taip žinojo: „Neturėkit iliuzijų, kad Seime kam nors svarbu švietimo ir kultūros reikalai. Svarbu tik BVP. O juk jūs jo negaminate...“ Tačiau, anot kalbėtojo, tokią valdžios nuostatą galima ir reikia pakeisti. Seimo nariui savo kalba antrino Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas Artūras Černiauskas: „...su valdžios atstovais dažnai kalbamės kaip aklas su kurčiu...“ Tokio kalbėjimo pavyzdį pademonstravo ir mitingo dalyvių nepalankiai sutiktas švietimo ministras Dainius Pavalkis, kurio raginimą „susėsti ir susitarti“ pavadinti kitaip nei pilstymu iš tuščio į kiaurą vargu ar galima. Buvęs švietimo ministras, dabar LR Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Remigijus Motuzas teigė puikiai suprantąs mokytojų nerimą dėl švietimo būklės Lietuvoje ir palaikantis jų teisėtus reikalavimus. Jis paminėjo 2014–2020 m. ES numatytą per 30 mlrd. paramą švietimui, tačiau mitingo dalyviams tai nenuskambėjo kaip paguoda: kaip įprasta pas mus, nemaža dalis tų pinigų greičiausiai nukeliaus ne ten, kur jų labiausiai reikia...
LŠDPS Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė savo kalboje akcentavo mokytojų socialinių garantijų sistemos skurdumą Lietuvoje, saugumo trūkumą darbo vietoje, emocinę ir kt. įtampą. „Ko galima tikėtis, kai mokytojas darbe turi 7 teises ir 12 pareigų?“ – retoriškai klausė klaipėdietė. LŠPS Vilniaus susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė kėlė mokytojų diskriminavimo, darbo nepilnu krūviu problemas. Pasak jos, ir darželiuose, ir mokyklose pedagogai verčiami eiti nemokamų atostogų, motyvuojant tai lėšų taupymu. „Kur nukeliauja švietimui skirtos ir sutaupytos lėšos? Kodėl taupoma ir taip menkus uždarbius gaunančių pedagogų sąskaita?“ – klausė profesinės sąjungos atstovė.

Problemos – ne tik dėl mokinių skaičiaus

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos mokytojas Audrius Jurgelevičius sakė, jog dabartiniai švietimo strategai visas problemas linkę suversti mažėjančiam mokinių skaičiui. Tačiau mažėjantis gimstamumas – ne mokytojų, o demografinė ar emigracijos nulemta problema. „Sistema, kuri priklauso nuo besikeičiančio mokinių skaičiaus, pasmerkta žlugti“, – sakė mokytojas, profesinės sąjungos lyderis. Anot jo, valdžia teigia, kad mokinių mažėja, todėl menksta ir finansavimas, tačiau reikalavimai švietimui, mokytojo kvalifikacijai, ugdymo proceso organizavimui nuolat didėja. Jų įgyvendinimas kainuoja, o lėšos aritmetiškai braukomos vos tik sumažėjus mokinių skaičiui.

Išdėstė reikalavimus Vyriausybei

Svarbiausi mitingo dalyvių reikalavimai – užtikrinti tokį mokyklų finansavimą, kad būtų galima visiškai įvykdyti numatytus ugdymo planus; kartu su profesinėmis sąjungomis paruošti ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 m. sausio 1 d.; laipsniškai didinti švietimo finansavimą, kad 2020 m. jis siektų ne mažiau kaip 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (kaip ES šalyse).
Įsiminė viena iš daugelio mitinge nuskambėjusių sparnuotų frazių: „Kas gyvena viltimi, tas rizikuoja numirti iš bado“ (B. Franklinas). Mokytojai viltimi gyventi nesiruošia – Vyriausybei atsainiai numojus ranka į išdėstytus reikalavimus, rudenį bus rengiamos masinės protesto akcijos.

Alma Jurgelevičienė