Liudas Mažylis kvietė susitikti Elektrėnuose: pristatė laiškų iš tremties parodą

Sausio 30 d. Elektrėnų sav. Viešosios bibliotekos Renginių salėje Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatė tremtinių laiškų parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“.
Jaukus renginys, kurio epicentre buvo ant sienų iškabinta tremtinių laiškų paroda, skirta masinėms sovietmečiu vykusiems trėmimams iš Lietuvos atminti, sukvietė arti šimto klausytojų, džiugu, kad dauguma iš jų – moksleiviai. Prof. Liudas Mažylis pristatė parodą – laiškų, siųstų iš tremties Mažylių šeimai į Kauną, kopijas. „Didžioji dalis jų yra Juozo Siručio – mano močiutės sūnėno. Jo į Lietuvą rašyti laiškai yra kaip tik adresuoti mano močiutei Antaninai Mažylienei“, – kalbėjo prof. L. Mažylis. Juozas Sirutis, kilęs iš didelės šeimos Marijampolės apskrityje, į Sibiro lagerį buvo ištremtas 1941 m. birželio 14-osios naktį. Pirmieji jo laiškai atėjo tik 1945 metais. Laiškai rašyti rusų kalba ir buvo tikrinami cenzūros. Juozas anksčiau rusų kalbos nebuvo mokęsis, todėl rašė su klaidomis. Lageryje trūko popieriaus, laiškai buvo rašomi ant visokių atliekų, už kurias irgi teko brangiai mokėti. Rašyta juodu rašalu, metaline plunksna... Pirmasis jo lageris buvo Sverdlovsko srityje, Gario rajone, už Uralo kalnų, antrasis jo lageris, į kurį jis buvo perkeltas 1947 metų vasarį, buvo arčiau geležinkelio stotelės Sosva, Serovo rajone.
Jonas Sirutis, Juozo brolis, irgi 1941 metų birželio 14 d. ištremtas su šeima: žmona Ona ir mažamečiu sūneliu Jonu. Šeima buvo išskirta. Jonas Sirutis žuvo lageryje. Prie Laptevų jūros mirė ir mažametis Jonukas. Ona išgyveno, grįžo į Lietuvą, sulaukė Atgimimo...
Parodoje taip pat eksponuojami L. Mažylio močiutei siųsti jos dukterėčios Petronėlės Sirutytės-Lastienės, Onos Sirutienės ir Onos Matulaitytės-Stulginskienės laiškai. Jų turinyje atsispindi skausmo, bado ir šalčio istorijos, sunkūs išgyvenimai toli nuo tėvynės ir artimųjų, tremtyje gyvenusių likimai. „Trėmimų siaubas mūsų kolektyvinėje patirtyje gyvas visuomet. Lietuvių ir kitos kaimyninės tautos patyrė sovietų bandymą jas sunaikinti, kai buvo sugriauti šimtai tūkstančių likimų. Privalome nuolat prisiminti savo istoriją, dalintis savo tautos tragiškais išgyvenimais. Tai stiprina mus pačius, padeda kovoti su pasėta baime ir skatina ryžtingai veikti šiandien“, – teigė aktyviai su istorinės atminties išsaugojimu ir sklaida dirbantis L. Mažylis.
Pirmasis masinis trėmimas įvyko 1941 m. birželio 14 d., kuomet iš Lietuvos buvo ištremta apie 18 tūkst. gyventojų. Žmonės vežti į Altajaus, Komijos, Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko ir Kazachijos sritis. Trėmimais siekta numalšinti pasipriešinimą sovietizacijai, slopinti rezistencijos veiklą. 1944–1945 m. SSRS kariuomenei vėl okupavus Lietuvą, prasidėjo nauja represijų banga. Trėmimai vyko iki pat 1952 metų. 1956 metais daugumai lietuvių leista grįžti į Lietuvą. Iš viso ištremta daugiau kaip 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Sunku protu suvokti, bet ši žiauri istorija mūsų dienomis atsikartoja Ukrainoje. Netrukus minėsime vieną skaudžiausių mūsų epochos datų – vasario 24-ąją sukaks metai totalinio Rusijos karo prieš Ukrainą. Šis laikotarpis pažymėtas Rusijos karo nusikaltimais, žudymais, sprogdinimais, agresorės žiaurumu prieš niekuo dėtus ukrainiečius. O kartu Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, trėmimus. Į Rusijos teritoriją jau ištremta daugiau nei pusantro milijono taikių šalies gyventojų…“ – šiuo metu Rusijos vykdomą ukrainiečių deportaciją aptarė L. Mažylis.
Paroda kviečia kartu prisiminti skaudžią mūsų tautos išgyventą tremčių patirtį. Tai ypač svarbu ir geopolitinių iššūkių kontekste, kai vidury Europos vyksta karas, kai laisvos Ukrainos žmonės kovoja už savo laisvę. Todėl mes kaip niekada anksčiau turime siekti išsaugoti mūsų istorinę atmintį. Gi agresorės Rusijos veikimo būdai tokie pat tiek anuomet, tiek šiandien.
Renginio pabaigoje L. Mažylis nuoširdžiai atsakė į užduotus dalyvių klausimus.
Prof. Liudas Mažylis Elektrėnų bibliotekos direktoriui Rokui Gulbinui įteikė savo knygą apie pirmuosius veiklos metus Europos Parlamente „Fuksai Europoje“ bei 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto kopiją.
Parodą Elektrėnų viešojoje bibliotekoje galite pažiūrėti iki vasario pabaigos.
„Elektrėnų žinių“ informacija
|
<- Grįžti į atgal