LIETUVOS REGIONAI: plėtros perspektyvos

Tolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Kokios perspektyvos atskirų regionų laukia ateityje? Kaip plėtosis Vilniaus apskrities miestai ir gyvenvietės?

Lėšų skirta pusantro karto daugiau

Šiemet prasidėjo naujas 2014–2020 metų ES paramos laikotarpis - per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo skirta 2007-2013 metais.
Naujos finansinės perspektyvos lėšų investavimui bus naudojami ne tik jau pažįstami ir pasiteisinę instrumentai, bet ir kelios naujos iniciatyvos. Viena jų -  integruotosios teritorinės investicijos (ITI). Ši metodika leidžia per integruotas teritorijų vystymo programas kompleksiškai spręsti socialines (nedarbas, migracija, socialinė atskirtis), ekonomines (neefektyvus, nesubalansuotas ūkis), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinė tarša) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenines iniciatyvas.

7 tikslinės teritorijos didžiuosiuose mietuose

ITI metodais paremtas investavimas bus panaudotas penkių didžiųjų miestų savivaldybių tarybų atrinktose tikslinėse teritorijose - po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tipinis tokios tikslinės teritorijos dydis - apie 35 tūkst.  gyventojų. Šioms 7 tikslinėms teritorijoms vystyti 2014-2020 metais numatoma skirti 478 mln. litų.

23 tikslinės teritorijos vidutiniuose ir mažuose miestuose

Ta pati metodika bus taikoma ir mažuose bei vidutiniuose miestuose – savivaldybių centruose ir miestuose, kuriuose gyvena per 6 tūkst. gyventojų.
Šioje miestų grupėje yra atrinkti 23 miestai (tikslinės teritorijos) , kurie 2014-2020 metais sulauks 382 mln. Lt ES paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją. Lėšos miestams bus paskirstytos proporcingai gyventojų skaičiui.
„Nustatant kriterijus buvo atliktas didelis analitinis darbas. Mes įvertinom visų 54 miestų, kurie priskiriami šiai grupei, demografinius, ekonominius ir socialinius rodiklius ir pagal juos nustatėme kiekvieno miesto indeksą. Tie miestai, kurių indeksas viršija visos grupės vidutinį balą, ir yra pripažinti tikslinėmis teritorijomis.
Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje grupėje mažėjo gyventojų (2001-2014 metais), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 metais), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje“, - teigia vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Taip pat buvo nuspręsta į indeksavimą neįtraukti tų 20 miestų, kurie 2007–2013 metų laikotarpiu buvo pripažinti probleminėmis teritorijomis ir plėtotinais regioniniais centrais, nes šie miestai jau yra gavę reikšmingą paramą infrastruktūrai ir šiuo metu jiems keliami kitokie plėtros tikslai. Projektams užbaigti iš naujojo periodo Europos Sąjungos struktūrinė paramos bus papildomai skirta apie 40 mln. Lt.
Tikslinių teritorijų atrankos kriterijai buvo derinti su visomis regioninėmis plėtros tarybomis.  2013 lapkričio 19 d. jiems pritarė Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kurią sudaro regionų plėtros tarybų, ministerijų ir socialinių partnerių atstovai.
Atrankos kriterijai taip pat yra aprašyti Vyriausybės aprobuotoje 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų  veiksmų programoje. Šis dokumentas šiuo metu yra baigiamas derinti su Europos Komisija ir turėtų įsigalioti š.m. spalio 1 d.
Tikslinėms teritorijoms didžiuosiuose, vidutiniuose ir mažuosiuose miestuose rengiamos integruotos plėtros programos, apimančios tikslinę Vidaus reikalų ministerijos paramą (apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti) ir kitų ministerijų priemones.

Vilniaus apskrityje – keturios tikslinės teritorijos

Tarp 23 tikslinėmis teritorijomis įvardintų miestų – trys Vilniaus apskrities miestai. Didesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, kurią administruoja Vidaus reikalų ministerija, 2014 – 2020 metais sulauks Elektrėnai, Lentvaris, Širvintos ir Ukmergė. 
Vidaus reikalų ministerija rems projektus, kurių tikslas - pertvarkyti neišnaudotą, apleistą infrastruktūrą (viešąsias įstaigas) ir teritorijas, pritaikant jas naujai komercinei veiklai, gyvenamųjų namų statybai, socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai; pertvarkyti netradicines erdves kultūros veikloms; modernizuoti viešąsias erdves, kuriant papildomus ar naujus miesto traukos centrus ar stiprinant esamus; gerinti gyvenamąją aplinką.
Ministerija sieks, kad vietos valdžios rengiami ir vykdomi projektai būtų perspektyvūs ir nevienadieniai, skatintų plėtoti verslą, spręstų miesto išsivystymo problemas, mažintų gyvenimo mažuose miestuose ir didmiesčiuose kokybės skirtumus. Juo labiau, kad rengti ir įgyvendinti panašius projektus Elektrėnų, Trakų, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybių administracijos patirties jau turi.  2007–2013 metų laikotarpiu Elektrėnų savivaldybė vykdė 17, Trakų – 11, Širvintų – 22, Ukmergės - 16 įvairių pačių parengtų projektų pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas regioninės plėtros priemones. Tokiems projektams įgyvendinti iš ES fondų elektrėniškiams buvo skirta daugiau nei 4 mln. Lt, trakiečiams – bemaž 6 mln. Lt, širvintiškiams – bemaž 4 mln. Lt, ukmergiškiams – daugiau nei 7 mln. Lt.
Visiems 144 regioninės plėtros projektams minėtose savivaldybėse įgyvendinti 2007–2013 metais skirta apie 114 mln. Lt. ES paramos.

Miesteliams ir gyvenvietėms – 165 mln. litų investicijų

Numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Šias tikslines teritorijas išskirs regionų plėtros tarybos pagal savo nustatytus kriterijus. Jų plėtros priemonės bus įgyvendinamos pagal regionų plėtros planus.

Investavus litą grįžta du

2007-2013 metais vykdytoje regioninėje politikoje tikslinėmis teritorijomis buvo pripažinti 7 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas) ir 14 probleminių teritorijų (savivaldybių). Šiose teritorijose buvo plėtojama infrastruktūra, gerinama gyvenamoji ir investicinė aplinka, renovuojami daugiabučiai namai, plėtojamas socialinis būstas. Parama buvo skirta ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių plėtrai - poilsio, laisvalaikio, kultūros ir sporto infrastruktūrai atnaujinti.
1566 projektai jau užbaigti, jų rezultatai akivaizdūs: atnaujintos 46 viešosios erdvės, renovuoti 203 viešieji pastatai ir 88 daugiabučiai gyvenamieji namai (262 atnaujinami),  rekonstruota arba nutiesta 238 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių. 120-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų suremontuotos patalpos, atnaujinti baldai ir įranga. 106-se kaimo vietovėse bei miesteliuose sutvarkytos viešosios erdvės (aikštės, skverai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, gatvės ir pan.). Dėl ES investicijų tikslinėse teritorijose sukurta ar išsaugota 12-15 tūkst. darbo vietų, sutvarkytuose turistiniuose objektuose jau apsilankė 1,2 mln. turistų. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 825 regioniniai projektai.
Specialistų atliktas ES struktūrinės paramos poveikio vietinei ir urbanistinei plėtrai vertinimas rodo, kad minėtos priemonės 1,8 proc.  padidino Lietuvos bendrą vidaus produktą (BVP) ir 1,5 proc. sumažino šalyje nedarbo lygį. Tikslinėse teritorijose minėtas efektas yra apie 15-20 procentų didesnis. Makroekonominio modeliavimo rezultatai byloja, kad į vietos ekonomiką investuotas 1 litas per BVP grąžina beveik 2 litus.

Vidaus reikalų ministerijos
Viešųjų ryšių skyrius