Krematoriumo statyba: ką atsakys kita pusė

Kalbos apie planus Kurkliškių kaime (Vievio sen.) statyti krematoriumą nerimsta jau kurį laiką. Bendruomenė netgi ėmėsi žygių, siekdama išvengti krematoriumo kaimynystės.

Tuo tarpu įmonės, ketinančios vykdyti šią veiklą, pozicija kol kas neišklausyta. Tad apie krematoriumo statybos planus kalbamės su UAB „Ligamis“ komercijos direktoriumi Bronislavu Polonskiu.

Ar manote, kad Lietuvoje būtina statyti dar vieną krematoriumą? O gal jis kaip tik reikalingas, kad mažėtų kremavimo paslaugų kaina?

Manau, į šį klausimą geriausiai atsakytų rinkos ekonomikos dėsniai – jei yra paklausa, reikalinga ir pasiūla. Šiandien manau, kad Lietuvoje reikia ne dar vieno, o bent kelių krematoriumų. Galime pasižiūrėti kad ir į Didžiąją Britaniją, kurioje kremuojama apie du trečdaliai mirusiųjų. Pas mus kremavimas kol kas sudaro vos kelis procentus. Tad vietos plėstis tikrai yra daug, juolab kad šis laidojimo būdas yra ir pigesnis, ir mažiau teršia aplinką nei palaikų užkasimas į žemę.
Kalbant apie paslaugų įkainius – be abejo, kuo daugiau dalyvių rinkoje, tuo žmonės turi daugiau galimybių rinktis. Tad atsiradus antram, trečiam ar dar daugiau krematoriumų, kainos turėtų koreguotis žmonių naudai. Dabar, kai šalyje veikia vienintelis krematoriumas, galima sakyti, kad šioje rinkoje yra monopolija. O monopolija naudinga tiktai jos savininkui.

Papasakokite apie krematoriumą, kurį ruošiatės statyti. Koks jis bus?

Krematoriumas įsikurs Kurkliškių kaime, tačiau ne po žmonių sodybų langais, kaip buvo bandoma sakyti, o Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje.
Pastatas bus nedidelis, 234 kv. m. ploto, 4,3 m aukščio, tad nedaug kuo skirsis nuo standartinio gyvenamojo namo. Jam bus būdinga prie kraštovaizdžio puikiai deranti minimalistinė skandinaviška architektūra.
Galiu labai atsakingai užtikrinti, kad visi darbai bus atliekami griežtai laikantis visų Lietuvoje galiojančių įstatyminių normų, taip pat šią sritį reglamentuojančių ES direktyvų. Tai yra labai griežtai reglamentuojama veiklos sritis, kurios dalyviai turi atitikti daugybę higienos, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų. Visus juos, be abejo, atitiksime ir mes.

Krematoriumai Lietuvoje kol kas vertinami prieštaringai. Tad ar nemanote, kad ruošiantis statyti tokį objektą būtina aktyvi komunikacija su vietiniais gyventojais? Ar planuojami kokie nors susitikimai su bendruomene, ar nesate įstatymiškai įpareigoti kaip nors bendradarbiauti su jais?

Nesakyčiau, kad krematoriumai Lietuvoje vertinami prieštaringai, tai galbūt labiau pavienių žmonių nuomonė. Manau, kad krematoriumai mūsų šalyje iki šiol tiesiog tebėra naujovė, kaip kiekvienai naujovei, reikia laiko, kad ji prigytų. O kad prigis, abejonių nekyla, užtenka pasižiūrėti į išsivysčiusias pasaulio šalis, kuriose gerokai daugiau nei pusė mirusiųjų palaikų yra kremuojama. Kodėl? Todėl, kad šis būdas yra ekologiškesnis, pigesnis, todėl visuomenei priimtinesnis.
Kalbant apie įstatyminį reglamentavimą, šioje stadijoje kol kas privalome vadovautis LR statybų įstatymu, reglamentuojančiu ypatingų statinių statybą. Vėliau mūsų veikla turės atitikti ir kitus teisės aktus. Jei to nedarytume, projektas nejudėtų į priekį.
Dėl bendruomenės – visų pirma norėčiau nuraminti visus Kurkliškių kaimo žmones. Mes tikrai planuojame viską daryti skaidriai, viešai ir, be abejo, bendrauti su vietos bendruomene. Jau buvo pirmas priešprojektinių pasiūlymų svarstymo susitikimas. Šiuo metu svarstome jame išgirstas mintis bei pasiūlymus ir, viską įvertinę, tikėtina, paskelbsime ir organizuosime dar vieną priešprojektinių pasiūlymų svarstymo susitikimą. Po to organizuosime susitikimus atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Tikrai nebūsime atsitvėrę tylos siena.
Kol kas, jei žmonės turi konkrečių su mūsų planais susijusių klausimų, kviečiu rašyti elektroniniu paštu biuras@ligamis.eu – visiems atsakysime.

Vietiniai mano, kad krematoriumui pasirinkta netinkama vieta – netoliese kaimo turizmo sodybos, žemė šaltiniuota, be to, vaikai esą kasdien matys katafalkus. Kokie būtų Jūsų argumentai?

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad krematoriumas bus statomas Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje, t. y. šalia kapinių, o ne šalia kaimo turizmo sodybų.
Šaltiniams mūsų veikla turės tik teigiamos įtakos. Būtent vanduo gali užsiteršti nuo žemėje laidojamų palaikų, jų irimo ir kitų procesų. Tad jei kapinėse bus mažiau laidojama, vanduo bus kaip tik švaresnis.
Dėl autokatafalkų vaizdų galiu pasakyti, kad laidotuvių procesijos į krematoriumą dažniausiai nevažiuoja, mirusysis atvežamas spec. transportu (mikroautobusu).
Dar kartą noriu nuraminti vietos žmones – mes tikrai nedarome nieko nelegalaus, neužteršime nei vandens, nei oro, nei vaizdo. Manau, kad visa ši neigiama informacija pasklido dėl nežinojimo, kas ir kaip bus, nes juk visada gąsdina tai, ko nepažįstam ir nežinom. Todėl kviečiu atvykti į būsimus susitikimus, rašyti el. paštu ir iš tiesų susipažinti, įsigilinti į medžiagą, informuojančią apie numatomą krematoriumą, ir pasistengti nesivadovauti emocijomis. Beje, kažkada žmonės protestuodavo ir prieš automobilius, kai buvo įpratę prie arklių traukiamų vežimų.

Ką atsakytumėte žmonėms, nuogąstaujantiems, jog dėl krematoriumo veiklos padidės oro tarša, aplinkinių gyventojų sergamumas. Kokie aplinkosauginiai reikalavimai taikomi krematoriumui?

Noriu labai aiškiai pasakyti, kad dėl krematoriumo padidėjusi oro tarša tėra mitas. Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad kremuojant išsiskiria 7 kartus mažiau žalingų medžiagų nei gamybiniu būdu apdorojant maistą. Didžiojoje Britanijoje, kurioje kremuojami du trečdaliai mirusiųjų, buvo tiriamas dirvožemis toje teritorijoje, kurioje 40 metų veikė krematoriumas. Per šį laikotarpį buvo atlikta 112 tūkst. kremavimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dirva neužteršta.
Toliau pasižiūrėkime į praktinius pavyzdžius, t. y. kur veikia krematoriumai didžiuosiuose pasaulio miestuose. Berlyne krematoriumas veikia viduryje tankiai apgyvendinto kvartalo. Ciūriche (Šveicarijoje) du krematoriumai veikia miesto centre, tos pačios šalies Liucernos mieste krematoriumas taip pat įsikūręs pačiame centre. Atkreipkite dėmesį – kalbame apie turtingiausias pasaulio valstybes. Ar jos leistų statyti miestų centruose krematoriumus, jei šie kaip nors kenktų aplinkai?
Tačiau grįžkime prie Lietuvos. Mūsų šalyje krematoriumams galioja vieni griežčiausių reikalavimų Europos Sąjungoje. Pagrindinis aplinkosauginius kriterijus reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos higienos norma HN 91-2:2008 „Visuomenės sveikatos saugos reikalavimai kremavimo įmonėms“. Su juo galima viešai susipažinti ir mūsų objektas, be abejo, atitiks visus ten numatytus kriterijus.
Dėl oro taršos padidėjimo vėlgi noriu pasakyti labai aiškiai – ji nepadidės. Palyginimui: anglimi kūrenamų krosnių išmetamų kietųjų dalelių skaičius gali iki 100 kartų viršyti krematoriumų taršą. Kalbant visiškai paprastai – krematoriumas orą teršia mažiau nei malkomis kūrenamos krosnys, nes krematoriume bus įdiegti valymo įrenginiai, atitinkantys visas Europos Sąjungas normas. Manau, tai yra labai iškalbingas faktas.

Kokiame etape šiandien yra krematoriumo statyba? Kaip žinia, bendruomenė aktyviai priešinasi ir netgi kreipėsi į teismą dėl to, kad meras esą viršijo savo įgaliojimus, pakeisdamas žemės sklypo, kuriame galimai būtų statomas krematoriumas, paskirtį. Ar tai koreguoja ir jūsų planus?

Darbai kol kas vyksta pagal numatytą planą, nėra koreguojami. Krematoriumą planuojame atidaryti 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje. Tad niekas nesikeičia.
Meras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 20 p. bei vadovaudamasis teisės aktais, numatančiais žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo atvejus ir tvarką, turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Todėl įgaliojimų, mūsų nuomone, jis neviršijo.
Taip, teismo procesas dėl mero įgaliojimų vyksta, tačiau bendruomenės pateiktą prašymą dėl veiklos apribojimo šiame žemės sklype teismas atmetė. Veiklą šiame regione planuojame ilgam, todėl jei teisminio proceso pabaigoje niekam nebekils papildomų klausimų dėl įgaliojimų, teisėtumo ar kitų dalykų – tuo geriau.

Kokios numatomos investicijos į projektą?

Numatome investuoti apie 2 mln. eurų.

Ar žadate kurti darbo vietas regione?

Be abejo. Planuojame krematoriumui atsidarius sukurti bent penkias naujas darbo vietas, į kurias galės pretenduoti visi pageidaujantieji. Įsibėgėjus krematoriumo veiklai, darbo vietų skaičius tik augs.

Giedrė Pūrienė