Kazokiškių sąvartynas jau atgyvena?

Kazokiškių sąvartyne apsilankęs naujasis sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, jog dėl ankstesnės valdžios priimtų netinkamų sprendimų vilniečiams gresia gerokai išaugti atliekų surinkimo ir utilizavimo kaina.

Tikėtina, jog panašių pokyčių sulauks ir kitos Vilniaus apskrities savivaldybės – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus raj. ir, aišku, Elektrėnų.

Požiūris į atliekas turi keistis

Apskritai problema yra kur kas didesnė nei vien neteisingi Artūro Zuoko valdžios sprendimai. Verta paminėti, jog Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių pagal palaidojamų atliekų kiekį.
Sąvartynuose kaupti atliekas yra pigiau ir paprasčiau nei jas rūšiuoti, kompostuoti, perdirbti ar deginti – tai ir bus pagrindinė priežastis, kodėl vis dar esame šio gamtai ir žmogui žalingo atliekų tvarkymo būdo „mėgėjai“. Tačiau neilgai – pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus iki 2016 m. turi būti perdirbta ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų, o iki 2020 metų – ne mažiau kaip 65 proc. (šiuo metu – iki 30 proc.). Šių reikalavimų nevykdymas Lietuvai gresia baudomis.
Kaip rodo užsienio šalių praktika, kuo labiau brangsta bendrų buitinių atliekų tvarkymas, tuo mažiau jų išmetama. Tad tokiu – branginimo – būdu kuo toliau, tuo intensyviau rūšiuoti mokomi ir lietuviai, nes iki šiol žinią apie būtinybę rūšiuoti išgirdę mažiau nei 30 proc. šalies gyventojų. Siekiama, kad žmonės įsisąmonintų, jog kuo daugiau šiukšlių išrūšiuosime, tuo mažiau jų pateks į sąvartyną ir tuo mažiau teks mokėti už jų tvarkymą.

Atsiliekama nuo grafiko

Deja, kaip gyventojų sąmoningumas rūšiavimo atžvilgiu, taip ir tinkami valdžios sprendimai šiuo klausimu vėluoja. R. Šimašius kritikavo buvusios Vilniaus valdžios numatytą atliekų tvarkymo planą, netinkamą rūšiavimo gamyklos modelio pasirinkimą, be to, atliekų rūšiavimo gamyklos statybų terminai, pasak jo, vėluoja ir dėl to gresia baudos.
Kaip žinia, pernai rudenį būsimos atliekų rūšiavimo gamyklos vietoje Vilniaus pakraštyje buvo įkasta simbolinė kapsulė. Kone 40 mln. eurų kainuosiantys mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai turėtų išrūšiuoti sostinės ir visų Vilniaus apskrities savivaldybių, tarp jų ir mūsų, gyventojų išmetamas atliekas. Projektą įgyvendina „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ („VAATC“). Didžioji dalis sumos – 85 proc. yra ES parama, likusius pinigus turi skirti visos Vilniaus apskrities savivaldybės, kurios yra ir „VAATC“ dalininkės.

Per brangus mechanizmas

Kaip paaiškino buvęs Elektrėnų aplinkos apsaugos agentūros vedėjas, dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, atliekos iš Elektrėnų ir kitų Vilniaus apskrities savivaldybių turėtų būti vežamos į MBA gamyklą Vilniuje, ten išrūšiuojamos, o tai, kas lieka, keliautų atgal į Kazokiškių sąvartyną. Reikia pripažinti, kad toks planas kelia abejonių. Juk padidėja transportavimo išlaidos, už kurias – kas galėtų paneigti? – vėl teks mokėti gyventojams. Be to, jau dabar aišku, kad beveik 35 tūkst. eurų kainuosiantis MBA mechanizmas yra per brangus ir, pasak R. Šimašiaus, tikrai turės įtakos atliekų tvarkymo kainai, kurią moka gyventojai.
Daugiau nieko tikslaus sostinės meras negalėjo pasakyti: šiuo metu, anot jo, svarbiausia pasirūpinti, kad apskritai neprarastume finansavimo iš ES fondų dėl vėluojamų įgyvendinti MBA gamyklos statybos darbų. Viena aišku – atliekų tvarkymo sistema Vilniaus regione reikalauja esminių pokyčių, kurių įgyvendinimas iš dalies guls ir ant vartotojų pečių.

Giedrė Pūrienė



<- Grįžti į atgal