Kapaštėlio spindesys ir skurdas

Į „Elektrėnų žinių“ redakciją kreipėsi skaitytojas, susirūpinęs Kapaštėlio ežero likimu. Elektrėnietis prašė išsiaiškinti, ar ketinama šį natūraliai gamtos suformuotą vandens telkinį vienaip ar kitaip sutvarkyti – arba atgaivinti, arba deramai sunaikinti. Juk miesto ribose pelke virstantis ežeras ne tik prastai atrodo, bet ir gali būti pavojingas aplinkiniams.

Pašonėje geologinis perliukas?

Ne tik pilietiškumas ir žmogiškas susirūpinimas, bet ir išmanymas kalbėjo pono Alekso lūpomis. Vyras sako prieš keturis dešimtmečius dar nardęs Kapaštėlio, anuomet gražaus, plačiai tyvuliavusio, gelmėse. Skaitytojas mano, jog pašonėje turime tikrą geologinį perliuką – dar ledynmečio suformuotą, natūraliais šlaitais ežerą, apsuptą gražios gamtos. Tačiau užuot saugoję ir prižiūrėję tai, kas jau yra, sukūrėme dirbtinį telkinį – Elektrėnų marias, o mažajam Kapaštėliui leidžiame merdėti. Kaip teigia p. Aleksas, kiekvienas natūralus ežeras turi savo raidos etapus ir, panašu, Kapaštėlis šiuo metu yra mirties – nykimo stadijoje. Vyras kelia klausimą, ką galima padaryti: ar savivaldybei būtų pigiau atgaivinti ežerą, ar visgi palaidoti – užpilti žvyru, smėliu, akmenimis ar pan. Be abejo, atgaivinimo perspektyva – šviesesnė: sutvarkius ne tik ežerą, bet ir augmeniją aplink jį, Kapaštėlio prieigos taptų puikia vieta pasivaikščiojimui, poilsiui, o gal net pramogoms.

Gali nukentėti žmonės

Šiandieninį Kapaštėlio vaizdą p. Aleksas nupiešė niūrokai, tuo galite įsitikinti ir patys, pavaikščioję aplink šį vandens telkinį. Aplinkui augantis beržų masyvas baigia nunykti – kasmet matyti vis daugiau nudžiūvusių medžių viršūnių. Beje, pašnekovas atkreipė dėmesį, jog keli beržai yra pavojingai pasvirę, papūtus stipresniam vėjui gali nuvirsti – ir niekas nežino į kurią pusę... O jeigu į gatvę – svarsto vyras – o jei ant einančių žmonių ar važiuojančių mašinų... Sako, apie šį galimą pavojų jau informavęs valdžios atstovus, tačiau priemonių nebuvo imtasi.
Ežere pūva per daugelį metų ten suvirtę medžiai, kita augmenija, dugne neabejotinai aptiktume ir žmogaus veiklos pėdsakų – šiukšlių, kurių netrūksta ir ežero prieigose. Dėl nuolatinės drėgmės šiltuoju metų laiku aplink Kapaštėlį veisiasi uodai ir dar nežinia kokie parazitai.

Skleidžia neigiamą energetiką

Štai kaip apie Kapaštėlį pasakoja etnokultūrologės Onos Rasutės Šakienės knygos „Buvom“ herojė Janina Šumskienė iš Sabališkių kaimo:
„Kai atitekėjau, tai eidavom skalbt prie Kapuštėlia, jis buva neapaugis nei medžiais, nei krūmais. Buva plovai (liūnai), suposi, ale buvo padaryti lieptai, ėjam rūbų plaut. Kapuštėlij mažai žuvies, eidava ant didelių ežerų (...)“.
Pati O. R. Šakienė svarsto, kad gal Kapaštėlis ėmė akti dėl to, jog tvenkiant Elektrėnų marias buvo sutrikdyti požeminiai vandenys, kurie ir maitino ežerėlį. Beje, etnokultūrologė atskleidė įdomų faktą, jog Kapaštėlio pakrantėse galėjo būti vadinamosios maro kapinaitės – maru sirgusių žmonių laidojimo vieta.

Nežinia ar dėl to, kad ten iš tiesų kažkada buvo laidojami žmonės, ar dėl dabartinio apleistumo, Kapaštėlis, kaip O. R. Šakienei pasakoja jautresni žmonės, skleidžia neigiamą energetiką. Kita vertus, gyvenamųjų namų rajone vešintys brūzgynai niekam nekelia džiugių emocijų.

Bus tvarkomas, jei ES skirs pinigų

Maždaug prieš ketvertą metų iš valdžios pusės jau buvo atėjusi žinia, jog Kapaštėlį ketinama tvarkyti. Tačiau panašu, kad prioritetiniu tuomet pasirinktas prie Elektrėnų socialinės globos centro esantis ežeras, kurį taip pat reikėjo valyti. Šiuo metu, kaip teigia Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas, savivaldybė yra įtraukusi Kapaštėlio ežerą tarp tų objektų, kurie gali gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Ar iš tiesų Kapaštėlio tvarkymui bus skirtos lėšos, paaiškės kitais metais.
Meras Kęstutis Vaitukaitis patvirtina, kad tiek praeitos kadencijos tarybos, tiek dabartinės planuose buvo Kapaštėlio ežero tvarkymas. Tačiau tąkart iškilo problemų, susijusių su žemėtvarka. Šiuo metu aplink ežerą jau yra suformuotas sklypas, tad, jei ES skirs finansavimą, bus galima vykdyti realius darbus. Ar taip iš tiesų įvyks, kol kas anksti spręsti, tačiau meras išduoda, kad, jei viskas bus gerai, numatyta išvalyti ežerą, aplink įrengti takus pasivaikščiojimui, galbūt ateityje šalimais plėtoti kokią nors veiklą.
Tiesa, pagal idėją Kapaštėlis visgi turėtų išlikti natūralios gamtos kampeliu, būtų stengiamasi daryti kuo mažesnį poveikį augmenijai, gyvūnijai – tik tiek, kiek būtina tvarkai palaikyti.

Giedrė Pūrienė