Ištikus nelaimei pagalbon skubės savanoriai?

Seimas neseniai įteisino savanorius ugniagesius ir numatė jų veiklos pagrindus, kurie turėtų įsigalioti 2016 metais.

Gaisrus gesins savanoriai

Įstatyme numatyta, kad savanoris ugniagesys galės būti 18–65 metų asmuo, pasirengęs savanoriškai dalyvauti gesinant gaisrus ir aktyviais veiksmais atlikti kitą visuomenei naudingą veiklą priešgaisrinės saugos srityje. Savanoriams nebus privalomas specialus ugniagesio išsilavinimas, tačiau jie turės baigti įvadinius mokymus ir išlaikyti egzaminą bei pasirašyti savanoriškos veiklos sutartį ketveriems metams. Įstatymu įteisintas ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos statusas: tai biudžetinė įstaiga, kurios savininkė savivaldybė, arba viešoji įstaiga, kurios dalininkė ar viena iš dalininkių – savivaldybės taryba. Svarbiausios tarnybos funkcijos – gesinti gaisrus ir atlikti pirminius žmonių, turto gelbėjimo darbus, taip pat vykdyti savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas.
Pagal priimtus Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimus savanorį ugniagesį, kuris dalyvaus mokymuose ar pratybose, darbdavys, švietimo ar studijų įstaigos vadovas privalės išleisti iš darbo, švietimo ar studijų įstaigos ir išsaugoti jam tarnybos, darbo, mokslo ar studijų vietą, tačiau ne daugiau kaip 10 tarnybos, darbo, mokslo ar studijų dienų per metus.
Gesinantiems gaisrus ar atliekantiems gelbėjimo darbus savanoriams ugniagesiams bus mokama ne didesnė kaip 1 proc. Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą gesinant gaisrus. Savanorių ugniagesių veiklos organizatorius privalės ugniagesius aprūpinti būtinomis priemonėmis, darbo apranga, apdrausti jų sveikatą ir gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat ketinama kompensuoti išlaidas, susijusias su atlikta veikla.

Savanorių veikla – ne naujiena

Kaip teigia minėtų įstatymo pataisų autoriai, tokia sistema nėra naujiena. Tarpukario Lietuvoje veikė daugiau kaip 400 savanoriškų ugniagesių komandų. Lenkijoje ir šiuo metu tokių ugniagesių yra apie milijoną. Mažesniuose Austrijos, Vokietijos miesteliuose ir kaimuose vien tik savanorių gelbėtojų komandos veikia daugiau kaip 150 metų. Ten savanoriška veikla – labai gerbiama ir populiari, užsivilkti ugniagesio uniformą daugeliui yra garbės reikalas. Visgi ne paslaptis, kad žmones motyvuoja ir dosni socialinių garantijų sistema (nemokamos studijos, atleidimas nuo įvairių mokesčių ir kt.)
Lietuvoje savanorių veikla kai kuriose srityse irgi ne kartą įvertinta teigiamai (organizuojant krepšinio čempionatą, įvairius festivalius, šventes, teikiant psichologinę pagalbą ir kt. ), tačiau žinią apie savanorius ugniagesius daugelis gyventojų sutiko su nepasitikėjimu – ne vienam atrodo, kad siųsti mažai patyrusius žmones ten, kur gyvybę ar mirtį lemia kelios minutės, yra pernelyg rizikinga.

Valdžia tikisi sutaupyti

Savanoriškos ugniagesių veiklos įteisinimą pirmiausia paspartino labai skurdus valstybės biudžetas. Aukštų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų teigimu, visa sistema veiktų neva efektyviau ir mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi, jeigu „rajonuose budėtų ne po du, kaip šiuo metu, ugniagesius, bet vienas, kuris įvykus nelaimei apie ją informuotų, tarkim, penkis ar dešimt savanorių. Jiems galėtų būtų mokama tik už konkretaus gaisro gesinimą. Taip sutaupytume ženklią sumą, kurią galėtume skirti gaisrinėms mašinoms, kitai technikai bei pastatams atnaujinti.“ Nestatutinių ugniagesių išlaikymas kainuoja tikrai nemažai, tačiau ar pavyks ženkliai sutaupyti sumažinus profesionalių ugniagesių skaičių ir jų vieton pasitelkus savanorius? Įstatymo pataisose numatyta, kad už 1 savanorio ugniagesio sugaištą valandą būtų mokamas 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, šiuo metu tai yra apie 23 litus. Be to, kainuotų tokių savanorių paruošimas, apranga, asmeninės saugos priemonės, skiriamieji ženklai ir kt., reikėtų kompensuoti darbo užmokestį už tą laikotarpį, kai savanoris palikęs darbo vietą vyktų gesinti gaisro. Savanorio sveikatos sutrikdymo ar žūties atvejais reikėtų skirti pašalpas, išmokas ir pan. Ant kieno pečių gultų visos šios išlaidos ir ar tikrai būtų sutaupyta?

Savanoriškai veiklai būtina gerai pasirengti

Anot Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko Alekso Narkevičiaus, visa finansinė našta būtų perkelta ant savivaldybės pečių. Tačiau vargu ar minėto įstatymo pataisos įsigalios 2016 metais – savanoriškai veiklai būtina labai gerai pasirengti, ir tam prireiks tikrai daugiau nei metų. Visų pirma gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti reikalinga patikima technika. Elektrėnų PGT naudoja 36 metų senumo automobilius, po kiekvieno išvažiavimo į nelaimės objektą juos tenka remontuoti. Deja, nauji kainuoja apie pusę milijono litų ir tokių lėšų niekas neskiria. Kitas dalykas – žmogiškieji ištekliai. Prieš priimant asmenį savanoriu ugniagesiu bus tikrinama, ar pretendentas atitinka visus nustatytus sveikatos, fizinio pasirengimo ir kt. reikalavimus. Visgi specialistas abejoja, ar savanoriai turės tiek patirties ir žinių, kiek jų turi ugniagesiai, dirbantys ilgą laiką, ir vargu ar jų veikla bent jau pradžioje galės prilygti profesionalų darbui. Neverta tikėtis ir didelio ekonominio efekto: numatyta, kad vieną nuolatinį ugniagesį gelbėtoją turės pakeisti keturi savanoriai, taigi atlygis už darbą, šiandien mokamas vienam ugniagesiui, bus paskirstytas 4 savanoriams. Be to, sudarius sutartis su savanoriais tam tikrą dalį darbuotojų neišvengiamai reikės atleisti, išmokėti jiems socialines išmokas ir pan.

Lėšų skiriama nepakankamai

Savanoriams ugniagesiams ketinama mokėti iš sutaupytų lėšų, skirtų savivaldybių priešgaisrinei apsaugai. Tačiau kaip jų bus sutaupyta, jei, pasak specialistų, lėšų ir taip trūksta? Anot A. Narkevičiaus, Elektrėnų priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai šiuo metu skiriama tik apie 60 proc. veiklai reikalingų lėšų, jei jų būtų skiriama bent 76 proc., didesnių problemų nekiltų.
Šiuo metu Elektrėnų PGT veikia Alesninkų, Beižionių, Semeliškių ugniagesių gelbėtojų komandos ir Nelaimingų atsitikimų aukų surinkimo ekipažas. 2013 m. tarnyboje dirbo 32 darbuotojai. Savomis jėgomis suremontuotos Alesninkų UGT patalpos: apšiltintas ir dailylentėmis apkaltas fasadas, pakeisti stogo parapetai. Normalesnėmis sąlygomis netrukus galės dirbti ir Beižionių UGT. „Įgyvendinus ugniagesių savanorių programą, ar neliks viskas be šeimininkų? – retoriškai klausia A. Narkevičius. – Ar pakaks atsakingų žmonių, pasiryžusių savanoriškai dirbti savo bendruomenei?“

Būkime atsargūs

Visgi užsienio šalyse daugiausia įvairių gelbėjimo, avarijų, stichinių nelaimių likvidavimo ir gaisrų gesinimo darbų atlieka būtent savanoriai ugniagesiai. Tikėtina, jog tokia veikla anksčiau ar vėliau taps įprasta kasdienybe ir Lietuvoje. O kol priešgaisrinės tarnybos turi verstis tik savo jėgomis ir gesinti gaisrų važiuoja susidėvėjusiomis mašinomis, belieka tik palinkėti, kad tų išvykų būtų kuo mažiau. Būkime atsargūs kūrendami krosnis bei židinius ir verčiau skubėkime lėtai, kad gaisrai bei kitos skaudžios nelaimės aplenktų.

Alma Jurgelevičienė