Etatų mažėjimo metas elektrinėje

Elektrinė – ji pati to nori, ar ne – vis dar labai svarbi Elektrėnų dalis: ir dėl didelio ten dirbančių vietinių gyventojų skaičiaus, ir dėl sentimentų – „tiek metų išdirbta, tiek įdėta...“

Ko gero, dėl to viešojoje erdvėje aptarinėsime, regis, privatų elektrinės ir jos darbuotojų reikalą – etatų mažinimą. Tiesa, su redakcija susisiekusi dabar jau buvusi elektrinės darbuotoja mano, kad tema verta aptarimo, nes buvo pažeistos darbuotojų teisės.

Vienai šaliai nutarus, kitai nepritarus

Kone tris dešimtis metų elektrinėje išdirbusi Daina Puidokaitė šių metų rugsėjo mėnesį buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos darbo kodekso (DK) 125 str. 1 d. Tačiau „šalių susitarimu“, kaip nurodyta minėtame straipsnyje, šiuo atveju net nekvepia – D. Puidokaitė sako, jog išeiti iš darbo nenorėjusi, tačiau buvo priversta tai padaryti. Teisybės dėlei paminėsime, kad dabar jau buvusiai elektrinės darbuotojai buvo išmokėta darbo stažą atitinkanti išmoka – bet dėl to juk niekas pretenzijų ir nereiškia... D. Puidokaitė skundžiasi, kad etatų mažinimas bendrovėje buvo vykdomas pasitelkiant atkrintamuosius egzaminus, kurių vertinimas, o gal ir sudarymas esą buvę tendencingi.

Egzaminai – ne tik mokykloje

Chemijos bare aparatininke dirbusi D. Puidokaitė ir jos kolegės dar rugpjūtį iš baro vadovės Irenos Malašauskienės sužinojo, kad sumažinus etatų skaičių bus atleistos 6 darbuotojos. Sužinojo ir apie egzaminą, kurio rezultatais remiantis bus atrinktos atleidžiamos darbuotojos. Reikia manyti, kad tuomet visos darbuotojos ėmė stropiai mokytis ir rengtis atrankai, tačiau galiausiai atėjusi „teismo valanda“ nustebino... Savo galimybėmis likti darbe pasitikėjusi D. Puidokaitė atsakė tik į 4 iš teste buvusių 20-ies klausimų, panašiai atsakė ir kitos atleistos kolegės. Pasak moters, testo klausimai buvo išties sudėtingi, dalis apie įrenginius, kurių jai pagal darbo pobūdį neteko aptarnauti. Darbuotojos, kurios išsaugojo savo darbo vietas, atsakė į 15-20 klausimų. D. Puidokaitės manymu, pademonstruoti tokius rezultatus buvo galima tik iš anksto žinant testo klausimus. Tiesa, tai įrodyti moteris sako negalinti.

Visi lygūs, bet yra lygesnių

D. Puidokaitė teigia, jog atranka buvo sąmoningai surengta taip, kad jos nepereitų vadovei neparankios darbuotojos. Tas „neparankumas“ atsirado po to, kai D. Puidokaitė su kitomis atleistomis kolegėmis komisijai, tyrusiai I. Malašauskienės ir jos pavaduotojos elgesį su pavaldinėmis, išdrįso pasisakyti prieš jas. D. Puidokaitė ir dabar laikosi tos pačios nuomonės – buvusi vadovė pažeidinėjo pavaldinių teises ir stokojo elementaraus žmogiškumo, elgėsi nepagarbiai. Esą vadovavosi principu – „aš esu vadovė, o vadovė visada teisi, net ir tuomet, kai neteisi.“
Vienokie ar kitokie vadovės pasisakymai ar veiksmai dar prieš atranką leido manyti, kad ilgai dirbti neteks, sako D. Puidokaitė. Kaip vėliau paaiškėjo, nuojauta neapgavo...

Prasilenkta su įstatymu?

D. Puidokaitė sako pasitarusi su Valstybine darbo inspekcija, teisininku ir sužinojusi, kad etatų mažinimas turi būti vykdomas pagal DK 135 str. Šiame straipsnyje nurodyta, kam turi būti taikoma pirmenybė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Tarp tokių – vieniši vaikus iki 16 metų auginantys asmenys, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai ir kt. Pasak D. Puidokaitės, tarp atleistųjų buvo tokių, kurioms pagal įstatymą turėjo būti taikoma pirmenybė likti darbe. Moteris pati viena augina 16 metų neturintį sūnų.
Dar vienas „teisybės dėlei“ – tame pačiame įstatyme nurodoma, jog „pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.“

Pasisako elektrinė

Maždaug tokia konflikto, jau pasiekusio ir respublikinę spaudą, esmė. Regis, pati nukentėjusioji, jeigu galima ją taip vadinti, noru grįžti į darbą netrykšta, tad kažin ar šis atvejis taps teisminiu ginču, tačiau, pasak D. Puidokaitės, pilietiškumas ją verčia situaciją viešinti.
Na, o mus noras išklausyti abi puses verčia klausti elektrinės pozicijos šiuo klausimu. Tad štai kokia ji:
„Minėtų darbo santykių pasibaigimo atvejai „Lietuvos energijos gamybos“ valdomo Elektrėnų komplekso Chemijos bare rugsėjo mėnesį yra susiję su neseniai baigtu nudruskinto vandens ruošimo ir užteršto kondensato valyklos įrenginių modernizavimo projektu. Įdiegus naujus modernius ir efektyvius automatinio valdymo įrenginius sumažėjo personalo poreikis.
Visoms baro darbuotojoms buvo sudarytos lygiavertės galimybės dalyvauti atrankose į Chemijos baro pareigybes, kurių etatų skaičius mažėjo dėl objektyvių priežasčių (modernizuotų ir automatizuotų procesų). Atrankas vykdė komisija, sudaryta iš bendrovės specialistų, taip pat dviejų didžiausiam darbuotojų skaičiui atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų. Buvo vertinama darbuotojų kvalifikacija ir kiti svarbūs kriterijai, reikalingi dirbti su naujais moderniais įrenginiais.
Nepatekusioms į šias pozicijas darbuotojoms buvo pateikti pasiūlymai dėl perėjimo į bendrovėje esamas kitas laisvas darbo vietas. Dalis darbuotojų atsisakė dirbti kitose pasiūlytose pareigose. Darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti nusprendusioms darbuotojoms išmokėtos visos priklausančios kompensacijos. Darbo kodekso 135 str. 1 dalies nuostatos dėl pirmumo teisės būti paliktiems dirbti taikomos tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje ar padalinyje, kvalifikaciją. Minėtu atveju kvalifikacijos patikrinimas atrankos metu leido tai nustatyti. Pabrėžiame, kad darbo santykių klausimai mūsų bendrovėje visuomet sprendžiami vadovaujantis teisės principais. Kiekvienas asmuo turi teisę reikšti pretenzijas ir kreiptis į teisinius ginčus sprendžiančias instancijas, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos.
Pasitikime Chemijos barui vadovaujančia Irena Malašauskiene, neabejojame jos kompetencija ir keliamais aukštais reikalavimais darbuotojų kompetencijai. Didelę vadovaujamo darbo patirtį sukaupusi specialistė praėjusiais metais buvo įvertinta už ilgametį darbą energetikoje. I. Malašauskienei įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėkos raštas. Tokio lygio įvertinimai kasmet Energetikų dieną skiriami nedidelei grupei profesionalų, kurie išsiskiria savo iniciatyva, kūrybiškumu, sąžiningumu ir pasišventimu profesijai.“

Viskas teisinga?

Taigi, atrodo, kad teisiškai viskas lyg ir teisinga. Ir visgi neapleidžia mintis, kad minėtoje situacijoje su elementariomis gyvenimo tiesomis – žmogiškumu, atjauta ir tarpusavio pagarba nepaisant užimamų pareigų – buvo prasilenkta.

Giedrė Pūrienė