Esame Europos šeimoje

Gegužės 8 dieną Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo surengta šventė, skirta Europos dienai paminėti. Kol vyko oficialioji programos dalis bibliotekos salėje, vaikai, jaunimas ir visi pageidavusieji galėjo užsiimti kitomis veiklomis – piešti ant grindinio, dėlioti Europos žemėlapio dėlionę, gaminti Europos šalių vėliavas, dalyvauti viktorinoje ir atsakinėti į klausimus apie Europą ar net apsilankyti „Euroblyninėje“.

Įdomūs pastebėjimai

Renginyje žodį taręs savivaldybės vicemeras Arvydas Vyšniauskas rado paralelių tarp Europos ir Elektrėnų: Europos diena šiemet minima 65 kartą, tuo tarpu mūsų miestui šiemet – 55-eri, savivaldybei – 15 m., parapijai – 25-eri... Be besikartojančių penketų, kaip pastebėjo A. Vyšniauskas, tiek Europos Sąjungos vėliavoje, tiek mūsų savivaldybės herbe dominuoja dvi spalvos – mėlyna ir geltona, taip pat ir žvaigždžių motyvas, tiesa, jų mūsų herbe mažiau.

Siekiama įveikti skirtumus

Pranešimą skaitė ne kartą Elektrėnuose viešėjusi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje politikos ir analizės grupės vadovė Laimutė Pilukaitė. Pranešėja teigė, jog Europos Sąjunga nėra atsieta nuo viso likusio pasaulio, tad problemas turi spręsti bendradarbiaudama su kitomis šalimis. Taip pat labai svarbu rasti sutarimą tarpusavyje – juk kuo daugiau žmonių prie stalo, tuo sudėtingiau susitarti, o ES šeimoje – net 28 gana skirtingi nariai. Tam, kad būtų galima sukurti daugiau darbo vietų, realizuoti daugiau prekių ir uždirbti daugiau pinigų, tenka ieškoti galimybių apeiti minėtus skirtumus tarp šalių. Pavyzdžiui, suvienodinti tam tikrus įstatymus, susijusius su elektronine prekyba, mat šiuo metu dar daug neaiškumų šioje srityje. Pavyzdžiui, ar žinotumėte, kas privalo jums suremontuoti Vokietijoje pagamintą ir garantiją turintį elektroninį prietaisą, pirktą Ispanijos elektroninėje parduotuvėje? Deja, kol kas sutvarkyti šį reikalą būtų sudėtinga. Kaip ir, tarkime, lietuviui, gyvenančiam pačiame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, atidaryti parduotuvę Lenkijoje.

Esame pavyzdys

Pranešėja teigė, jog Lietuva Europos Sąjungoje pateikiama kaip pavyzdys, kalbant apie energetinę nepriklausomybę. Nepaisant daugelio problemų, susijusių su energetika, pvz., jog 75 proc. mūsų pastatų energijos naudojama neefektyviai, pasiekėme labai daug. Anot L. Pilukaitės, turime nukelti kepurę prieš buvusias vyriausybes, nes visos labai nuosekliai siekė energetikos reikalus spręsti Europos lygiu. Tai, kad gana greitai ir be ES lėšų įsigijome suskystintų dujų terminalą, yra svarbus ir Europoje vertinamas mūsų žingsnis.

Bendra atsakomybė

Be to, ES visos valstybės narės dalijasi bendromis atsakomybėmis, pavyzdžiui, tapę euro zonos nariais turėsime kiekvienais metais sudaromą savo šalies biudžetą siųsti peržiūrėti atsakingoms ES institucijoms. Taip siekiama išvengti situacijos, kuri susidarė Graikijoje. Lietuva, nusiuntusi Valstybės sienos apsaugos sraigtasparnį į nelaimės vietą, kurioje skendo imigrantai iš Šiaurės Afrikos, prisidėjo prie bendrų ES problemų sprendimų. Dar vienas iššūkis visai Europai ir Lietuvai – vis kylanti terorizmo grėsmė.

Dideli planai

Elektrėnų savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Giedrė Kalinauskienė supažindino su savivaldybės vizija 2015–2020 m. Pranešėja pasakojo, jog stengiamasi kuo geriau pasiruošti naujam finansavimo etapai. Darbuotojai važinėja į įvairius seminarus, mokymus ir būtent viename iš jų užsienietis lektorius teigė, jog esame turtinga šalis, mąstanti kaip vargšė. Jis ragino keisti požiūrį ir mąstyti taip, kaip mąsto turtingi žmonės, vadinasi, kalbant apie europines lėšas, pirmiausia reikia jas investuoti, o ne vien tik lopyti kelių duobes.
Elektrėnai pripažinti tiksline teritorija, tad šiame finansavimo etape gaus papildomų lėšų – 5,5 mln. eurų. Tad oficialiai jau galima planuoti, kaip tuos pinigus panaudoti. Be abejo, tie planai turi kuo labiau sutapti su valstybės nustatytais reikalavimais, vizija. Numatyti trys objektai, kuriuos turėtų pasiekti ES parama: „Vaikų pasaulis“, centrinė miesto dalis, marių aplinka. Iš regioninių priemonių tikimasi gauti pinigų Vievio ežero pakrantės, centrinės miesto dalies ir nenaudojamų patalpų prie pradinės mokyklos sutvarkymui. Anot G. Kalinauskienės, siekiama, kad Elektrėnai taptų patrauklia vieta, kurioje tiesiog gera gyventi, leisti vaikus į mokyklą, mat vis daugiau žmonių dirba Vilniuje, Kaune, o Elektrėnus renkasi kaip vadinamąjį miegamąjį rajoną.

Įvairi programa

Renginyje pranešimą taip pat skaitė Elektrėnų savivaldybės sveikatos biuro vadovė Agnė Sakalinskienė, kuri pristatė savivaldybės gyventojų sveikatos stiprinimo galimybes. Elektrėnų jaunimo veiklos koordinatorė Giedrė Užkurėnaitė papasakojo apie Europos savanorių tarnybą, į kurią gali kreiptis 17–30 metų žmonės, norintys tapti savanoriais kurioje nors ES šalyje. Ji ragino kreiptis, domėtis ir būtinai pasinaudoti suteikiama galimybe įgyti naujos patirties, pakeliauti, susipažinti su įdomiais žmonėmis.
Muzikinę programą atliko Elektrėnų meno mokyklos auklėtiniai – skambėjo Europos kompozitorių kūriniai. Renginio pabaigoje bibliotekos darbuotojos apdovanojo rašinių ir fotografijų konkursų nugalėtojus. Pageidavusieji galėjo stebėti šiaurietiško ėjimo pamoką aikštėje prie bibliotekos.

Giedrė Pūrienė