Elektrėnuose posėdžiavo Vilniaus regiono plėtros taryba
_regio_copyThumb_300x300.png)
Posėdis vyko spalio 16 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Tarybos pirmininkas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, pasveikinęs susirinkusiuosius, pasiūlė pažiūrėti kelių minučių trukmės filmą, skirtą Elektrėnų 55-erių metų sukakčiai paminėti.
Meras pasidžiaugė, kad nuo praėjusių metų savivaldybės gyventojų skaičiaus balansas teigiamas.
Vilniaus miesto judumo planas – tik vilniečiams?
Pirmasis prieš tarybą stojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus specialistas Kastytis Lubys, kuris perskaitė pranešimą dėl Vilniaus miesto darnaus judumo plano rengimo. Nors pačiame Vilniaus mieste šiandien gyvena apie 540 000 žmonių, anot pranešėjo, daug svarbesnis yra dienos gyventojų skaičius, kuris siekia 700 000, todėl tai, kaip sutvarkytas Vilnius, turėtų rūpėti ne tik miesto gyventojams, bet ir iš gretimų savivaldybių į sostinę atvažiuojantiems žmonėms.
„Vilniaus miestas šiandien siekia subalansuotos susijungimo sistemos, o vienas iš pagrindinių subalansuoto susijungimo sistemos uždavinių yra viešojo transporto kokybės gerinimas, – kalbėjo specialistas, – ne paslaptis, kad 1000 Vilniaus gyventojų tenka 620 automobilių, taip yra todėl, kad dabartinė viešojo transporto sistema ne visada pateisina žmonių lūkesčius, jie priversti įsigyti automobilius, idant galėtų pasiekti savo darbo ar mokymosi vietas. Antra vertus, daugelis vairuoja 14-15 metų senumo automobilius, susidaro ne tik spūstys, bet ir teršiama aplinka, todėl mes labai rimtai mąstome apie kompleksines parkavimo aikšteles, kuriose atvykę į Vilniaus miestą žmonės galėtų palikti savo transporto priemonę ir toliau tęsti kelionę viešuoju transportu.“
Kalbėdamas apie viešąjį transportą, K. Lubys akcentavo didžiausią problemą, tai yra šiandien vis dar gana dažnai pasitaikančius atvejus, kai gretimų rajonų maršrutiniai autobusai, važiuodami į stotį per visą Vilnių, dubliuoja sostinės transporto maršrutus, tokiu būdu ne tik didindami keleivių pinigines sąnaudas, bet ir sukeldami jiems daug kitų nepatogumų.
Specialistas pasidžiaugė, kad Vilniuje šiuo metu pamažu įsibėgėja dalijimosi automobiliu sistema, vis labiau pasiteisina dviračių nuomos punktai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ekologiško transporto plėtrai, elektromobilių infrastruktūrai, bet kad ji vystytųsi, reikalingi elektromobilių krovos taškai.
K. Vaitukaitis, tarybos nariai, išklausę pranešimą dėl Vilniaus judumo plano rengimo, pasigedo didesnio dėmesio kitoms regiono savivaldybėms ir jų gyventojams.
Pyrago dalybose nemenkas kąsnis teks ir Elektrėnams
Dar daugiau diskusijų sukėlė klausimas dėl Vilniaus regiono plėtros plano 2014–2020 m. dalies „Priemonių planas“ tvirtinimo. Pranešimą skaičiusi Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus vyriausioji specialistė Laima Petrauskienė pabrėžė, kad esminis dalykas, į kurį buvo atsižvelgta rengiant planą – tai Vilniaus regionui skirtos kvotos pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programų įgyvendinimo priemones. Planas parengtas pagal vidaus reikalų ministro 2011 m. įsakymu patvirtintą metodiką, jame nurodytos dviejų rūšių priemonės: tai projektai, kuriems įgyvendinti gali būti teikiama negrąžinama ES lėšų subsidija, ir iš ES struktūrinių fondų finansuojami valstybės projektai, kurie įgyvendinami pagal integruotų teritorijų vystymo programas.
Po maždaug pusantros valandos trukusių svarstymų buvo pritarta šioms priemonėms: „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“, „Miestų kompleksinė plėtra“, „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. II“, „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“, „Socialinių būstų plėtra“, „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“, „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“.
Susumavus visų priemonių lėšas, 2014–2020 m. laikotarpiu Elektrėnų savivaldybę pasiektų maždaug 15 milijonų eurų.
Sieks didesnio savarankiškumo
Vilniaus regioninės plėtros taryba delegavo du atstovus į 2014–2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų Lietuvos delegacijas: tai tikroji atstovė Marija Rekst ir pakaitinis atstovas K. Vaitukaitis, į Vilniaus miesto integruotos teritorijos vystymo programos valdymo grupę deleguotas Česlovas Olševskis.
Posėdyje taip pat pasidžiaugta, kad Trakų ir Ukmergės rajonų savivaldybių pastangomis pirmoje spalio pusėje surengtas trijų dienų trukmės susitikimas su delegacija iš Švedijos, kurioje buvo ir šios šalies karališkosios šeimos atstovai. Susitikime nuspręsta netolimoje ateityje įgyvendinti bendrus kultūrinius projektus. Kalbėdamas apie dvišalius santykius, Ukmergės meras Rolandas Janickas sakė, kad nors Vilniaus regiono plėtros taryba pirmoji pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį, tačiau šiuo metu susidaro kebli situacija, kai kiekvienas rajonas vos ne atskirai turi rūpintis šiais dalykais. „Manau, kad plėtros taryba, norėdama plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, privalo turėti didesnį savarankiškumą, taip pat ir finansinį“, – sakė Ukmergės meras, kurį palaikė ir kiti tarybos nariai.
Po posėdžio solidi delegacija apsilankė neseniai atidarytame moderniame Elektrėnų profesinio mokymo centre.
Aivaras Veiknys
|
<- Grįžti į atgal