Elektrėnų savivaldybėje lankėsi NATO Lietuvoje atstovai

Vasario 1-ąją Elektrėnų savivaldybėje lankėsi NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) vadas pulkininkas Peter Nielsen (Danijos kariuomenė) ir atstovai iš Lietuvos, Danijos, Islandijos, Vokietijos, Kanados, Vengrijos, Olandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Čekijos, dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos Gynybos analizės centro politikos analitikas, atsargos pulkininkas Romas Žibas. NATO delegacija apsilankė Elektrėnų savivaldybės administracijoje, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje, šiluminėje elektrinėje AB „Ignitis gamyba“.

Silvija BIELSKIENĖ

Elektrėnų savivaldybės Tarybos salėje svečius sutiko meras Gediminas Ratkevičius, mero pavaduotojai Inga Kartenienė ir Marius Urvakis, administracijos direktorė Jekaterina Goličenko, mero patarėjai Dovydas Bliujus ir Gintaras Jančiauskas, tarybos nariai, savivaldybės administracijos ir įstaigų bei organizacijų atstovai. Tai 41-oji NATO pajėgų Lietuvoje aplankyta savivaldybė.

NATO integravimo pajėgų Lietuvoje vadas Peter Nielsen pasveikinęs merą Gediminą Ratkevičių ir susirinkusiuosius, patikino, kad Aljansas saugo ir Elektrėnus, ypatingos logistikos vietą. „Esame šios gynybos dalis, kiekvienas karys ir civilis bendrai – visi mes esame geriausia gynybos linija,“ – kalbėjo P. Nielsen ir įteikė Elektrėnų savivaldybės šeimininkui merui Gediminui Ratkevičiui paveikslą, kuriame pavaizduota Gedimino pilis, o ją juosia NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje 14 šalių vėliavos.

Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė svečiams anglų kalba pristatė Elektrėnų savivaldybės administracijos parengtą pranešimą apie Elektrėnų savivaldybę: Elektrėnų miesto įsikūrimo istoriją, savivaldybės įsteigimą, jos teritorijos dydį, miestų ir miestelių bei kaimų skaičių, gamtos objektus, savivaldybės gyventojų skaičių bei vidutinį amžių, Savivaldos valdymo struktūrą, savivaldybės biudžetą, įsteigtas sveikatos, švietimo, kultūros, socialines paslaugas teikiančias ir kitas įstaigas, valdomas įmones, įgyvendinamus projektus. Buvo aptartas tarptautinis bendradarbiavimas.

NATO pajėgų integravimo vienetas, kas tai?

NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje Vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Marius Dabkevičius švieslentėje išsamiai pristatė, kas yra integravimo vienetai, kodėl jie buvo įkurti, kur ir kaip jie veikia, kokia jų struktūra, kokias užduotis atlieka, papasakojo apie NATO pajėgų dislokavimo eigą,  tam reikalingą infrastruktūrą ir kt.

Po 2014 metų įvykių Ukrainoje pasikeitusi NATO saugumo aplinka privertė suvokti grėsmių, kylančių iš Rytų ir Pietų pusės, mąstą, tad NATO greitai ir tvirtai reagavo į šį naują saugumo iššūkį. 2014 m. rugsėjo mėnesį Velso viršūnių susirinkime buvo patvirtintas NATO pasirengimo veiksmų planas, į kurį įtrauktas nuoseklus ir išsamus priemonių paketas, parodantis NATO pasiryžimą reaguoti į bet kokią grėsmę jos vientisumui. Viena iš NATO plano dalių – NATO pajėgų integravimo vienetų įsteigimas. Padalinys oficialiai aktyvuotas nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos. NATO pajėgų integravimo vienetą sudaro 41 karys iš 14 skirtingų šalių. Svarbiausia jo užduotis – prireikus, užtikrinti operatyvų NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų ir kitų sąjungininkų vienetų dislokavimą Lietuvoje.

NFIU atspindi matomą ir nuolatinį NATO buvimą regione. Vienetai skirti padėti greitai dislokuoti Sąjungininkų pajėgas rytiniame Aljanso flange, remti kolektyvinį gynybos planavimą, taip pat padėti ir koordinuoti karinį rengimą ir pratybas. NFIU yra gyvybiškai svarbi jungtis tarp nacionalinių karinių pajėgų ir sąjungininkų karinių pajėgų. Jie taip pat glaudžiai sąveikauja su Priimančiomis šalimis, kad identifikuotų esamus logistinius tinklus, transporto koridorius ir maršrutus, taip pat reikalingą infrastruktūrą, kad užtikrintų NATO labai aukštos parengties pajėgų gebėjimą greitai persidislokuoti į regioną ir užtikrintų šalių saugumą. NFIU pagrindinis tikslas – greitas ir savalaikis NATO labai aukštos parengties pajėgų ir kitų reagavimo pajėgų dislokavimas.

NATO šalių kariniai vienetai Lietuvoje

Oro policija (Šiauliuose), JAV karinės pajėgos (Pabradėje), Jūrų smogiamosios ir paramos pajėgos  (Baltijos jūroje), NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Jau 20 metų Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija yra vienas iš Aljanso kolektyvinio saugumo užtikrinimo elementų. NATO sąjungininkai yra pasirengę bet kada ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą nuo bet kokios grėsmės. Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Belgijos ir Prancūzijos naikintuvai yra pavyzdys, rodantis, kad NATO sąjungininkai yra tvirtai įsipareigoję užtikrinti Baltijos šalių oro erdvės apsaugą visą parą.

Sausio 10 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas dalyvavo Lietuvos prisijungimo prie NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų (ang. NATO Striking and Support Forces, STRIKFORNATO) štabo ceremonijoje. Lietuvos kariuomenė šiam štabui nuo 2020 m. iki 2024 m. skyrė štabo karininkus stebėtojų teisėmis, o nuo šiol Lietuva yra visateisė STRIKFORNATO štabo narė. NATO jūrų smogiamosios ir paramos pajėgos buvo įsteigtos 2012 metais pasirašius tarpusavio supratimo memorandumą tarp 13 NATO šalių: Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų. STRIKFORNATO štabas įsikūręs Oeirašo mieste, Portugalijoje. Įgyvendindamas  atgrasymą ir NATO kolektyvinę gynybą, STRIKFORNATO štabas užtikrina Jungtinių jūrinių operacijų planavimą ir vykdymą, įskaitant gynybą nuo balistinių raketų, JAV ir kitų NATO šalių, turinčių lėktuvnešius, kovinių grupių, įskaitant jūrinio desanto pajėgumų integravimą. Be operacinės veiklos, STRIKFORNATO štabas organizuoja ,,JAV Baltijos operacijos“ (angl. US BALTOPS) pratybas, kuriose Lietuvos karinės jūrų pajėgos dalyvauja nuo 1993 m.

Nuo 2004 metų NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė jau 17 valstybių. Nuo 2014 metų NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse yra sustiprinta papildomais sąjungininkų pajėgumais, kurie Lietuvoje ir Estijoje dislokuojami iki šiol. Šiuo metu vyksta jau 63-ioji Baltijos šalių oro policijos misija, Lietuvoje dabar ją vykdo Belgijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų kontingentai.

2023-09-21 tarnybą Lietuvoje pradėjo nauja aštuntoji JAV karinių pajėgų rotacija – Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje tarnaus 67-ojo šarvuočių pulko 3-iojo bataliono „Hounds“ (3-67) bei 9-ojo lauko artilerijos pulko 1-ojo bataliono „Battle Kings“ (1-9) kariai. „Hounds“ ir „Battle Kings“ batalionų kariai pakeitė iki šiol Lietuvoje tarnavusius JAV Sausumos pajėgų 8-ojo kavalerijos pulko 1-ojo bataliono „Mustangs“ (1-8) ir 16-ojo lauko artilerijos pulko 3-iojo bataliono „Rolling Thunder“ (3-16) karius. Naujoji JAV pajėgų rotacija į Lietuvą atsigabeno tankų M1A2 „Abrams“, pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, sunkvežimių, visureigių ir kitos reikalingos karinės technikos. Devynių mėnesių trukmės tarnybai į Lietuvą amerikiečių kariai atvyko iš nuolatinės savo dislokacijos vietos Džordžijos valstijoje, Fort Stiuarte.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos r.) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos,  Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.  Sąjungininkų kariai kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje. Šiemet pasikeitė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje kariai: tarnybą Rukloje pradėjo jau 15-oji rotacija. Nuo dislokavimo pradžios 2017 metais šioje NATO kovinėje grupėje jau tarnavo daugiau kaip 18 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių.

2023 m. JAV padidino savo karinį buvimą Baltijos valstybėse, o JAV pajėgų statusas Lietuvoje pakeistas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą. Tokiu būdu JAV, kaip strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams, užtikrindama mūsų saugumą po Rusijos karo Ukrainoje pradžios.

Lietuva NATO –  20 metų, prisiminkime istoriją

NATO yra sėkmingiausias istorijoje Aljansas, sujungiantis klestėjimo, saugumo ir laisvės garantijas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. NATO tvirtai laikosi bendro tikslo užkirsti kelią konfliktams ir užtikrinti taiką bei laisvę Aljanso žmonėms. Sąjungininkai yra įsipareigoję vieni kitiems – bet kokia ataka prieš vieną iš sąjungininkų yra ataka prieš visas Aljanso valstybes.

• 2004 03 29 Lietuvai tapus NATO nare, kovo 29 d. 16.46 val. Šiauliuose nusileido Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ ir pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją. Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai. Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per trumpą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu. Karinių oro pajėgų aviacijos bazė Šiauliuose sparčiai vystoma kaip pagrindinė bazė, iš kurios vykdoma NATO misija Baltijos šalyse.
• Nuo 2014 m. Amari Aviacijos bazėje (Estija) dislokuojamas papildomas kontingentas kaip pastiprinimas pagrindiniam NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančiam kontingentui ar kontingentams.

• Nuo 2004 m. Lietuva tęsia nuo 1994 m. pradėtą  dalyvavimą NATO operacijose ir misijose jau kaip sąjungininkė. Lietuvos kariai dalyvavo NATO misijose Kosove, Afganistane, Irake, Pakistane https://kam.lt/tarptautines-operacijos-ir-misijos/.

• 2004 m. NATO viršūnių susitikime Stambule Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip visateisė NATO narė.

• 2005 m. Lietuva pradėjo vadovavimą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei. Karine prasme tai buvo aukščiausio lygmens tarptautinis vienetas, kokiam yra tekę vadovauti Lietuvai, o taip pat pirmoji ir didžiausia savarankiška tarptautinė Lietuvos misija. Drauge su kitomis užsienio šalimis Lietuva padėjo Afganistano valdžiai plėsti įtaką Goro provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas provincijai atkurti. Misijoje per visą jos vykdymo laiką tarnavo daugiau nei 2 500 Lietuvos karių. Misija buvo baigta 2013 m.

• 2008 m. Vilniuje vyko NATO gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš daugiau nei 40 valstybių.

• 2012 m. Lietuvoje įsteigtas NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras (ENSECCOE). Centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros.

• 2014 m. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, NATO viršūnių susitikime Velse buvo priimti sprendimai dėl saugumo priemonių. Lietuvoje sustiprinamos sąjungininkų pajėgos ore, sausumoje ir jūroje.

• 2015 m. Vilniuje veiklą pradeda NATO pajėgų integravimo vienetas (NFIU). Šis vienetas Lietuvoje užtikrina sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje dislokuotų NATO pajėgumų, prisideda prie pratybų sąjungininkams organizavimo ir užtikrina sąveiką su Aljanso vadavietėmis, taip pat bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene logistikos klausimais, siekiant užtikrinti kuo greitesnį NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimą.

• 2017 m. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
• Sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje atsižvelgiant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
• Nuo 2017 m. Lietuvoje kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos,  Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos. 
• Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

• 2018 m. Lietuva pasiekia NATO rekomenduojamą 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo lygį.

• 2022 m. NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai iš esmės sustiprinti NATO kolektyvinę gynybą ir Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuotas priešakinių pajėgų kovines grupes padidinti iki brigadų.

• 2023 07 11–12 Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias kada nors Lietuvoje vykęs aukščiausio lygio NATO renginys – valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo 39 užsienio delegacijos iš viso pasaulio. Susitikime buvo patvirtinti nauji NATO gynybos planai ir rotacinis oro gynybos modelis. Vokietija priėmė sprendimą Lietuvoje brigadą dislokuoti nuolatiniam buvimui. Įsteigta NATO-Ukrainos Taryba, kuri pirmą kartą susirinko Vilniuje, dalyvaujant Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

• 2023 m. Apklausos duomenimis Lietuvos narystę NATO palankiai vertina 89 proc. šalies gyventojų.
• 2023 m. Gynybos biudžetas 2024 m. sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame valstybės biudžeto projekte numatyta šalies gynybai skirti 2 mlrd. 91,7 mln. Eur, įskaitant 134,8 mln. Eur Solidarumo įnašo lėšas. Didžioji finansavimo dalis bus skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui.

20 metų narystė NATO ir ES – tvirtas pagrindas, nuo kurio Lietuva gali atsispirti ir kilti aukštyn, siekti daugiau, matyti bendrą paveikslą ir prisidėti prie jo kūrimo. Pasitinkant šias svarbias sukaktis nepamirštame ir svarbaus klausimo, kurį vertėtų apsvarstyti pasitinkant svarbią sukaktį, – kaip toliau su savo sąjungininkais NATO bei ES kursime saugią ir klestinčią, bendromis demokratinėmis vertybėmis paremtą ateitį.

Viešnagė „Ąžuolyno“ progimnazijoje ir AB ,,Ignitis gamyba“

Po apsilankymo Elektrėnų savivaldybės administracijoje, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje kartu su Elektrėnų savivaldybės vadovais apsilankė Elektrėnų ,,Ąžuolyno“ progimnazijoje. Susitikime dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš penkių mūsų savivaldybės mokyklų. Išklausę NATO atstovų pristatymo, mokiniai turėjo progą pabendrauti su kariais iš JAV ir Sustiprintų priešakinių pajėgų kovinės grupės, pateikti jiems klausimus, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta.

Vėliau NATO ir Savivaldybės atstovai vyko į šiluminę elektrinę AB ,,Ignitis gamyba“. Rimgaudas Kalvaitis, AB ,,Ignitis gamyba“ vadovas, delegacijai parengė pristatymą, aprodė elektrinės patalpas.

***

Po viešnagės Elektrėnuose NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peter Nielsen Facebook socialiniame tinkle rašė: „Ryšys su elektros miestu – Elektrėnais. NFIU buvo labai šiltai priimti, kai apsilankėme mero kabinete, gimnazijoje susitikome su mokiniais ir susipažinome su Ignitis gamybos Elektrėnų elektrine. Kariai iš JAV ir Sustiprintų priešakinių pajėgų kovinės grupės padėjo mums paaiškinti NATO veiklą ir atsakyti į visus svarbius klausimus. Ačiū Elektrėnams už puikią dieną!“

***

Šių metų pavasarį minėsime svarbią Lietuvai sukaktį – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO dvidešimtmetį. Narystės NATO ir ES 20 metų sukaktis yra puiki proga atsigręžti ir įvertinti 20 metų pasiekimus – tai kasdienio, neretai tylaus ir neakivaizdaus visų Lietuvos žmonių darbo ir pilietiškumo rezultatas, todėl ir ši sukaktis – visų Lietuvos žmonių šventė.