Eilės prie gydytojų kabinetų sutrumpės negreitai

Vis labiau vėstant orams dažniau persišaldome, neretai paūmėja lėtinės ligos, tad norom nenorom tenka prisiminti kelią į polikliniką. Tačiau vizitą pas gydytoją dažnas linkęs atidėlioti kuo ilgiau: viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, 68,5 proc. gyventojų į medikus kreipiasi tik ištikti rimtos bėdos, kitais atvejais gydosi savarankiškai.

Viena tokio elgesio priežasčių – didelės pacientų eilės prie gydytojų kabinetų durų. Pastaruoju metu sveikatos apsaugos sektoriuje vykstančios permainos bei šį mėnesį įsigalioję tam tikri sprendimai, valdininkų teigimu, turi užtikrinti pacientams kokybiškesnes paslaugas, gydymą daryti prieinamesnį. Tačiau ar tai sumažins pacientų srautus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose?

Gyventojų mažėja – apsilankymų poliklinikoje daugėja

Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Elektrėnų PSPC) direktorė Edita Paberalienė, daugiau nei 20 metų dirbanti gydytoja, nuo 2001 m. ėjusi šio centro direktoriaus pavaduotojo, o nuo šių metų – direktoriaus pareigas, nelinksmai pastebi: dėl įvairių priežasčių žmonių vis mažėja, tuo tarpu apsilankymų poliklinikoje tik daugėja. Šiuo metu apie 16 tūkst. prie Elektrėnų PSPC prisirašiusių gyventojų tenka 11 šeimos gydytojų, taip pat dirba trys gydytojai odontologai. Medikų darbo krūvis nėra vienodas, tačiau iš visų jėgų stengiamasi, kad pagalbos kreipęsi žmonės neliktų be apžiūros. Nuo gegužės 1 d. ūmių negalavimų atvejais pacientai priimami tą pačią dieną, kai kreipiasi į PSPC, sergantys lėtinėmis ligomis – per penkias darbo dienas, kitais atvejais reikia registruotis iš anksto. Pasak E. Paberalienės, didelės eilės prie medikų kabinetų susidaro nebūtinai dėl padidėjusio sergamumo – į šeimos gydytojus kreipiamasi ir dėl pažymų draudimo bendrovei, receptų išrašymo, siuntimo pas specialistą ir pan. Tikimasi, kad padėtį bent iš dalies pagerins buvusio sveikatos ministro V. Andriukaičio pasirašytas ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojęs įsakymas „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, stebėjimo tvarkos aprašo“. Dabar lėtinėmis ligomis sergantys žmonės paprasčiau, be kas kartą rašomo šeimos gydytojo siuntimo, galės patekti pas gydytoją specialistą. Naujajame teisės akte pabrėžiama, kad ligonį periodiškai turi stebėti tas pat gydytojas specialistas. Iki šiol lėtine liga sergantis žmogus, norėdamas apsilankyti pas specialistą, kiekvieną kartą turėdavo gauti šeimos gydytojo siuntimą, taigi buvo eikvojamas tiek paciento, tiek šeimos gydytojo laikas.

Patvirtintas lėtinių ligų sąrašas

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sąrašas ligų, kuriomis sergantiems žmonėms reikalingas ilgalaikis specialistų stebėjimas. Tai lėtinės ligos, kurios sąlygoja didelį šalies gyventojų mirtingumą: onkologiniai susirgimai, nervų, kraujotakos sistemų sutrikimai bei kiti socialiai reikšmingi lėtiniai susirgimai: endokrininiai, tuberkuliozė, pulmonologiniai, alergologiniai. Pacientas, sergantis kuria nors sąraše nurodyta liga, pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją ir gavęs siuntimą vykti pas specialistą. Gydytojas specialistas atvykusį ligonį registruoja specialiame sąraše, konsultuoja ir pateikia atsakymą šeimos gydytojui. Pastarasis savo pacientą taip pat įrašo į specialų sąrašą. Antrą kartą vykstant pas specialistą šeimos gydytojo siuntimo jau nebereikia. Kiekvienas šeimos gydytojas turi sudaryti labai detalius lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sąrašus, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tokie formalumai atima dar daugiau brangaus gydytojų laiko, tačiau EPSPC direktorė E. Paberalienė tikina, jog vadinamojo popierizmo daugiau būna tik įsigaliojus naujai tvarkai, vėliau, palaipsniui išrašius siuntimus pacientams vykti pas specialistus, eilės prie šeimos gydytojų kabinetų bent iš dalies turėtų sumažėti.

Žmonės tampa vis ligotesni

Higienos instituto tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojai kasmet tampa vis ligotesni, dažnai serga sunkiai ir ne viena liga. Skaičiuojama, jog per pastarąjį dešimtmetį šeimos gydytojams padaugėjo darbo 40 proc. Elektrėnų savivaldybė nėra išimtis: Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, mūsų krašte grėsmingai daugėja susirgimų onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, be to, fiksuojama daugiau traumų atvejų. Savivaldybėje veikia nemažai pramonės įmonių, kuriose žmonės dirba sunkius fizinius darbus, tad nieko keista, kad dažnesnės judėjimo ir atramos sistemos organų ligos bei traumos. Kaip ir visoje Lietuvoje, nedarbingumo pažymėjimas imamas tik susirgus rimta liga arba patyrus traumą. Deja, mūsų krašto gyventojų laikinasis nedarbingumas vidutiniškai trunka ilgiau nei šalyje (Lietuvoje – 13 dienų, Elektrėnų savivaldybėje – 17 dienų). Sunerimti verčia ir faktas, jog mūsų savivaldybėje per metus 1000 gyventojų tenka 595 nedarbingumo atvejai, tuo tarpu Lietuvos vidurkis – 473.

Pasirūpinti savo sveikata nieko nekainuoja

Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti savo sveikatą dalyvaudami šešiose nemokamose ligų patikros (prevencinėse) programose, tačiau, kaip rodo apklausos, reguliariai tikrinasi tik ketvirtadalis apklaustų gyventojų, iš jų 30 proc. moterys, 17 proc. vyrų. Nuolat sveikata rūpinasi apie 36 proc. senjorų (60–74 metų), mažiausiai – jaunimas. Šioms programoms finansuoti papildomai ketinama skirti 21,4 mln. Lt. Teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. sausio–rugpjūčio mėn. elektrėniečiai gana aktyviai dalyvavo gimdos kaklelio piktybinių navikų (daugiau nei 39 proc.), priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos (daugiau nei 32 proc.), storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos (apie 25 proc.) programose, kiek pasyviau atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos bei vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programose. Nuo spalio 1 d. EPSPC biocheminiai kraujo tyrimai atliekami kiekvieną dieną, tad profilaktinė sveikatos patikra tampa dar prieinamesnė. E. Paberalienė geru žodžiu mini nuo gegužės mėnesio pradėjusį veikti Visuomenės sveikatos biurą, kuris vykdo aktyvią gyventojų švietimo, sveikos gyvensenos ugdymo kampaniją. Nuo lapkričio 1 d. EPSPC turi būti įsteigtas prevencinių programų koordinatoriaus etatas. Tai irgi turėtų užtikrinti geresnį valstybės finansuojamų prevencinių programų vykdymą. Visgi šis sumanymas medikams kelia abejonių. „Idėja galbūt ir gera, tačiau kodėl toks koordinatorius turi būti tik įstaigose, turinčiose 10 tūkst. ir daugiau pacientų? Ar mažesniuose centruose sveikatos patikros programų nebūtina koordinuoti? – retoriškai klausia EPSPC direktorė. – Vykdytinos funkcijos koordinatoriaus etatui priskirtos, tačiau lėšų apmokėjimui nenumatyta. Iš tiesų tas pačias funkcijas dabar vykdo ir prevencines programas koordinuoja šeimos gydytojai bei slaugytojai.“ Anot E. Paberalienės, plečiant paslaugų asortimentą ir deleguojant naujas funkcijas, turi būti skirtos ir papildomos Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšos. Šiuo metu tenka konstatuoti – sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis vis didėja, o darbo apmokėjimui skirtos lėšos lieka neadekvačiai menkos.
Paklausta, ką turėtume daryti, kad kuo mažiau sirgtume ir rečiau tektų varstyti poliklinikos duris, medikė atsako trumpai ir aiškiai: sveikata – brangiausias mūsų turtas, tad rūpinkimės ja dar tuomet, kai esame sveiki. Susirgus, deja, teks kantriai lūkuriuoti eilėje prie šeimos gydytojo kabineto durų.

Alma Jurgelevičienė