Daugiabučių gyventojai laiptines galės valyti patys

Vasario 17 d. tarybos posėdyje patvirtintas 2016 metų savivaldybės biudžetas – tai viena iš priežasčių, kodėl posėdis užtruko ilgiau nei planuota.

Tačiau diskusijų netrūko ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, daugiabučių namų laiptinių valymo tarifo klausimas taryboje aptartas jau antrą kartą, tačiau bendro sutarimo vis tiek nerasta – bus ir trečias kartas. Tuo tarpu tėvų globos netekusių vaikų likimo ilgai aptarinėti neprireikė – nuspręsta, kad globos namuose jiems geriau ir saugiau nei šeimose.

Didžiausi asignavimai – švietimui

Posėdis pradėtas 2015 m. tarybos veiklos ataskaitos apžvalga: paminėta, kad yra susidariusi ne tik dauguma, bet ir opozicija, kad tarybos posėdžių lankomumas geras, pasisakymų gausa išsiskiria opozicijos atstovai Viktoras Valiušis ir Algimantas Adomaitis. Visuomenei ataskaita bus pristatyta Kovo 11-osios minėjimo renginyje Elektrėnų kultūros centre.
2016 metų savivaldybės biudžetą pristačiusi Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko sakė, kad šiemet savivaldybės biudžeto pajamos sieks 18,4 mln. eurų. Anot pranešėjos, formuojant biudžetą didelis dėmesys buvo skirtas įstaigų plėtrai, mažiausių atlyginimų didinimui. Numatytas 10,4 proc. atlygio didėjimas socialinės sferos darbuotojams, 9,65 proc. – kultūros, 12 proc. – švietimo.
Didžiausia asignavimų dalis skirta švietimui – 2015 m. biudžete šiai sričiai buvo numatyta 8,6 mln. eurų, šiemet – 10, 34 mln. eurų.

Geriau žvirblis rankoje...?

Taryboje svarstytas opozicinės frakcijos pasiūlymas į biudžetą įtraukti įsipareigojimą ne mažiau nei 50 proc. iš nekilnojamojo turto privatizavimo lėšų skirti naujo Vievio kultūros centro statybai. Visgi pasiūlymo nauda ir įgyvendinimo galimybėmis suabejota: visų pirma, į biudžetą turi būti įrašoma konkreti suma, o ne procentinė išraiška, o visų antra, per metus skiriant keliasdešimt ar šimtą tūkstančių eurų, vieviečiai kultūros centru galėtų džiaugtis kone po 20-ies metų. Tai būtų panašu į atsakomybės nusikratymą prieš Vievio gyventojus – pinigus savivaldybė periodiškai lyg ir skiria, tad priekaištauti, kad nieko nedaroma, būtų neteisinga. Tačiau realūs rezultatai – niekiniai. Tad visgi likta prie plano, kuris aptartas Vievyje: jau parengtas naujo kultūros centro techninis projektas, kelių mėnesių laikotarpiu ketinama gauti leidimą statybai. Pasak mero ir finansininkės J. Goličenko, yra reali galimybė gauti finansavimą iš naujos Kultūros ministerijos programos, savivaldybei prisidedant 10 proc. Jeigu viskas klostysis gerai, antroje vasaros pusėje projektas jau galėtų startuoti.

ES remiami projektai

Svarstymai dėl Europos Sąjungos (ES) paramos 2014–2020 m. laikotarpiui įsisavinimo pradedami tik šiemet, tad tarybos posėdyje pristatyti projektai, kuriuos ketinama įgyvendinti, pasitelkus šias lėšas. Pokyčiai lauktų centrinės Elektrėnų miesto dalies ir jos prieigų, taip pat apleistos teritorijos prie Rungos g. 18 A, kuri būtų pritaikyta poilsiui, pramogoms. Sutvarkyti planuojama ir Elektrėnų marių pakrantes ir paplūdimį, čia galimai būtų statomas tiltas, automobilių stovėjimo aikštelė. Būtų atnaujinti ir daugiabučių kiemai prie „Versmės“ gimnazijos – ketinama įrengti vaikų žaidimų, krepšinio aikšteles, treniruoklius, automobilių stovėjo aikštelę. Sodų gatvėje numatomas sporto aikštelių dangų keitimas, kt. darbai.
Projekte „Vievio miesto kompleksinė plėtra“ numatyta sutvarkyti paplūdimį, Semeliškių gatvėje esančius apleistus pastatus, Vilniaus gatvę su centrine miesto aikšte, įrengti pėsčiųjų-dviračių taką. Nuotekų tvarkymas ir plėtra planuojama Vievio mieste ir seniūnijoje, Kareivonyse, Pakalniškėse.

Gyventojai spręs, ar nori patys valyti laiptines

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (EKŪ) vadovas Ričardas Leckas jau antrą kartą kreipėsi į tarybą su prašymu padidinti Elektrėnų miesto daugiabučių namų laiptinių valymo tarifą. Mat paskutinį kartą tarifas patvirtintas 2012 m., nuo to laiko padidėjo minimalus darbo užmokestis (nuo liepos 1-osios dar didės), tad išaugo darbo užmokesčio sąnaudos daugiabučių laiptines valantiems darbuotojams.
Politikai aiškinosi, ar tarifo didinimas ir mokesčio kėlimas daugiabučių gyventojams yra neišvengiamas. Kita vertus, kiemsargės, kurios valo gana nemažas joms priskirtas teritorijas, taip pat yra savivaldybės gyventojos, kurios, pasak R. Lecko, nenori už tokį mažą atlygį dirbti. Tad alternatyva – pasiūlyti gyventojams laiptines valytis patiems – galėtų būti išeitis. UAB EKŪ ekonomistė sakė, kad, tarkime, Vilniuje minėto tarifo kaina priklauso nuo valymo periodiškumo – vienokia kaina, jeigu valoma vieną kartą per savaitę, kitokia, jei – tris.
Nuspręsta palikti galimybę apsispręsti patiems gyventojams – jie bus apklausti, ar norėtų valyti laiptines patys, ar pageidauja, kad šias paslaugas ir toliau teiktų UAB EKŪ, kokiu periodiškumu ir kt.

Nauja valstybės politika

Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė informavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsipareigojo keisti vaikų globos sistemą Lietuvoje. Yra išleistas tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kad vaikų globa turėtų būti organizuojama bendruomenių principu, steigiant mažus globos namus iki 6-8 vietų arba vykdant globą šeimoje. Žmonės, kurie globotų vaikus savo šeimose, t. y. socialiniai globėjai, turėtų lankyti specialius kursus, jiems būtų mokamas atlyginimas, kitaip sakant, savivaldybė juos įdarbintų.

Parduodame vaikus?

Visgi V. Šimkūnienės ištartas ir projekto esmę reziumuojantis teiginys, kad „turbūt niekas nesiginčys, jog vaikams geriau šeimoje nei globos namuose“, tarybos posėdyje buvo užginčytas. Nors tarybos narys teisininkas Andrejus Paberalis sakė, kad yra pakankamai saugiklių, neleisiančių piktnaudžiauti naująja tvarka, Audriaus Jurgelevičiaus argumentai, regis, tarybos narius paveikė labiau. Jo manymu, globos namuose vaikus prižiūri, ugdo aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o pagal naująją tvarką jie bus atiduodami į vos kelių mėnesių kursus lankiusių žmonių rankas. Be to, darbdavys – savivaldybė negalės patikrinti, kaip jos pasamdytas žmogus atlieka savo darbą, nes viskas vyks už uždarų durų. Esą niekas negali laiduoti, kad bus užtikrinta auštos kokybės paslauga. Tačiau bene opiausia problema, kurią įžvelgė A. Jurgelevičius, yra tai, kad vaikai bus imami globoti ne iš meilės, o dėl pinigų. Jo nuomone, mūsų visuomenė dar nėra pribrendusi tokiam žingsniui.
Taryba nepritarė sprendimo projektui, taip pat ir tokiai valstybės politikai.

Bus vedami kursai smurtaujantiems

V. Šimkūnienė pristatė dar vieną klausimą – yra poreikis, kad savivaldybėje būtų organizuojami konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų kursai. Teismas jau dabar keletui mūsų savivaldybės gyventojų yra skyręs išklausyti tokio pobūdžio kursus. Yra apmokyti keturi žmonės, kurie galėtų vesti tokius kursus.
Nors buvo skeptiškų nuomonių, pavyzdžiui, A. Adomaitis sakė, kad kursus galėtų vesti jau dirbantys socialiniai darbuotojai ir naujų priimti nebereikia, projekto sprendimas buvo priimtas.

Giedrė Pūrienė