Darbo biržoje klientų antplūdžio nėra

2015 metus jau dabar galima vadinti pokyčių metais: įvestas euras, savivaldybės tarybos rinkimuose netrukus patys rinksime merą, didėja minimali mėnesinė alga bei nedarbo išmokos, ketinama keisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir kt.

Maksimalų nedarbo išmokos dydį padidinus iki 301,67 Eur (1.041,60 Lt, anksčiau jis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt) imta abejoti, ar kas nors besutiks dirbti už minimalų atlyginimą – 300 eurų. Tačiau bent jau Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus Elektrėnų poskyryje, teikiančiame informavimo, registravimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims ir darbdaviams, jokio klientų antplūdžio nėra, žmonių kreipiasi tiek pat, kaip ir pernai ar užpernai tuo pačiu laiku.
Darbo biržos Elektrėnų poskyrio vedėjos Marijos Subačienės teiravomės, kokios tendencijos darbo rinkoje vyrauja pastaraisiais metais.
Darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais šios tendencijos buvo teigiamos – sparčiai mažėjo registruotų bedarbių, ypač jaunimo. Lietuvoje didžiausią paklausą tarp specialistų ir šiais metais turės pardavimo vadybininkai, agentai ir giminiškų profesijų atstovai, buhalteriai ir apskaitininkai, IT specialistai, gydytojai specialistai (ypač ne didžiuosiuose miestuose), siuvimo technologai ir bendrosios praktikos slaugytojai, o paklausiausios kvalifikuotos darbininkų profesijos: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, plataus profilio statybininkai, betonuotojai, plytų mūrininkai, virėjai ir suvirintojai.

Elektrėnų savivaldybėje nedarbo lygis mažėja

M. Subačienės teigimu, taikant užimtumo rėmimo priemones nedarbo lygis Elektrėnų savivaldybėje nuo darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo nuo 8,1 proc. 2014 m. pradžioje iki 5,6 proc. metų pabaigoje. Nedarbo lygis savivaldybės teritorijoje 2012 m. sausio 1 d. buvo 8,3 proc. (šis lygis buvo perskaičiuotas 2012 m., atsižvelgiant į 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, 8,9 proc.). 2013 m. sausio 1 d. nedarbo lygis nuo darbingo amžius gyventojų buvo 9,9 proc. Jaunų bedarbių iki 29 m. nedarbo lygis nuo darbingo jaunimo sumažėjo nuo 5,0 proc. 2014 m. pradžioje iki 2,7 proc. 2014 m. pabaigoje darbo biržoje buvo registruoti 63 jauni bedarbiai iki 25 m. amžiaus, iš jų gyvenančių Gilučių seniūnijoje –1, Elektrėnų seniūnijoje – 33, Pastrėvio seniūnijoje – 1, Vievio seniūnijoje – 16, Kazokiškių seniūnijoje – 1, Kietaviškių seniūnijoje – 4, Semeliškių seniūnijoje – 5, Beižionių seniūnijoje – 2 bedarbiai.

Didžiausias dėmesys – jaunimo užimtumui

Siekiant didinti jaunimo užimtumą ir įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacijas dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (JGI) nustatymo, Trakų skyriuje 2014 m. vasario 24 d. buvo patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti veiksmų bei priemonių planas dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugų paketų bedarbiams ir darbdaviams įgyvendinimo Trakų skyriuje ir Elektrėnų poskyryje. Šios iniciatyvos tikslas – visiems jaunuoliams iki 29 m. amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo ar formaliojo mokymo užbaigimo pateikti pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės profesinio mokymo formą, atlikti praktiką arba stažuotę. Darbo birža, įgyvendindama JGI, taikė įvairias ankstyvosios intervencijos, aktyvumo skatinimo, integracijos į darbo rinką skatinančias priemones:
– teikė jauniems bedarbiams informavimo-konsultavimo, profesinio orientavimo ir karjeros planavimo paslaugas, organizavo darbo klubų užsiėmimus temomis „Savęs pažinimas ir profesija“, „Darbo paieškos būdai“, Įsidarbinimo dokumentų rengimas“, „Pasirengimas darbo pokalbiui“. Užsiėmimuose dalyvavo 247 jauni bedarbiai;
– suteikė individualią mentorystės pagalbą 5 asmenims, kurie buvo motyvuoti įsidarbinti;
– jauniems bedarbiams, neturintiems pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, suorganizavo 2 renginius su VšĮ Elektrėnų profesinio rengimo centru, 1 renginį – su Trakų suaugusiųjų mokykla, jų tikslas – paskatinti įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją;
– 2014 m. liepos–rugpjūčio mėn. surengė akciją „Nuo diplomo iki darbo sutarties“, mokė darbo biržoje registruotus abiturientus ir absolventus darbo paieškos būdų, padėjo parengti įsidarbinimo dokumentus, supažindino su Talentų banku ir aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis;
– siekdama paskatinti jaunų bedarbių verslumą, JGI su VšĮ „Versli Lietuva“ suorganizavo 2 renginius tema „Verslo pradžia: sąlygos ir galimybės“, kuriuose dalyvavo 63 jauni bedarbiai;
– darbo birža, siekdama paskatinti jaunuolius įgyti darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje arba imtis savanoriškos veiklos, įgyti asmeninių, socialinių ir profesinių kompetencijų, dalyvavo projektuose „Partnerystės sukūrimas. Jaunimo garantijų schemos įkūrimas Vilniaus apskrityje“ (įtraukė į mokymus 63 jaunus bedarbius) ir „Savanorystės bendruomenių kūrimas ir vystymas“ (į seminarus nukreipė 39 jaunus bedarbius).
Elektrėnų poskyryje buvo organizuojamos darbo mugės, jaunuolių CV skelbiami darbo biržos internete arba Talentų banke. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones (profesinį mokymą, įdarbinimą subsidijuojant, viešuosius darbus, darbo rotaciją, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę, subsidiją verslo liudijimui įgyti) nukreipti 82 jauni bedarbiai, įdarbinta 417 jaunuolių.
Darbo biržos Elektrėnų poskyrio vedėjos duomenimis, taikant aktyvias jaunimo užimtumo rėmimo priemones Elektrėnų sav. į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo veiklą nukreipti 6 bedarbiai, į profesinį mokymą – 14 bedarbių, subsidijuojant įdarbinti 39 bedarbiai, 2 bedarbiai nukreipti į darbo rotacijos priemonę, 18 – į viešuosius darbus. Dviem jauniems bedarbiams suteikta subsidija verslo liudijimui įgyti.

Darbo rinkoje paklausios ne visos profesijos

Anot M. Subačienės, 2014 m. ieškodami darbo daugiausia kreipėsi reklamos ir rinkodaros specialistų, vadybininkų, apskaitininkų, sekretorių, apsaugos darbuotojų, stalių, dažytojų, pardavėjų, krautuvo vairuotojų, traktorininkų, nekvalifikuotų darbininkų. Vilniaus teritorinė darbo birža kiekvieną ketvirtį parengia Vilniaus apskrities darbo rinkoje paklausių profesijų sąrašą. Šiuo metu daugiausia galimybių įsidarbinti turi tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotojai, padavėjai barmenai, pardavėjai, pardavėjai kasininkai, virėjai, siuvėjos, plataus profilio statybininkai, apdailininkai, staliai, suvirintojai, suvirintojai elektra, automobilių šaltkalviai.

Trūksta motyvuotų darbuotojų

Kiekvienais metais Vilniaus teritorinė darbo birža atlieka darbdavių apklausas ir parengia Įsidarbinimo galimybių barometrą ateinantiems metams. Pagal šį barometrą 2015 m. didelių galimybių įsidarbinti turi pardavimo vadybininkai, buhalteriai, finansininkai, siuvimo technologai, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavėjai, padavėjai barmenai, plataus profilio statybininkai. Šių profesijų darbuotojų poreikis didelis, tačiau pasirengusių dirbti, motyvuotų specialistų trūksta. Kaip žinia, labiausiai motyvuojantis veiksnys yra atlyginimas. Šiuo metu svarstoma galimybė nuo liepos 1 d. minimalią algą didinti iki 325 eurų, tačiau net ir toks užmokestis patrauklus bus nedaugeliui: įvairių apklausų duomenimis, didesnę dalį respondentų (31 proc.) tenkintų darbas, už kurį mokamas ne mažesnis nei 700 eurų atlyginimas, tik mažuma (12 proc.) tenkintųsi 450 eurų alga.  Sutinkančių dirbti už minimalų atlyginimą beveik neliko.

Vyresni asmenys nėra pamiršti

Kaip teigia M. Subačienė, Elektrėnų savivaldybėje vyresnių nei 50 m. žmonių nedarbo lygis mažėjo nuo 11,7 proc. 2014 m. pradžioje iki 8,9 proc. metų pabaigoje. 2014 m. taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, 129 bedarbiams pasiūlytas profesinis mokymas arba persikvalifikavimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė, darbo rotacija, subsidija pradedant veiklą su verslo liudijimu ar viešieji darbai. Laisvose darbo vietose įdarbinta 417 vyresnių kaip 50 m. amžiaus bedarbių.

Alma Jurgelevičienė