Bausti negalima pasigailėti: kur rašyti kablelį?

Praeitą savaitę šalies žiniasklaidos priemonėse paviešintas vaizdo įrašas, kuriame elektrėniškiai nesunkiai galėjo atpažinti vieną pagrindinių savo miesto gatvių – Draugystės.

Įraše matyti, kaip jaunuolių grupelė, eidama šia gatve, sutinka galimai neblaivų vyriškį ir vienas iš chuliganų spiria žmogui į pilvą – šis nukrinta. Gera žinia – policija praeivį sumušusį jaunuolį greitai sulaikė. Tačiau ramybės neduoda mintis „Kas iš to?“

Vietoj mokyklos – prekybos centras

Regis, šie jaunuoliai Elektrėnuose jau žinomi – ir ne tik policijai. Prieš keletą savaičių viena gyventoja kreipėsi į redakciją, norėdama iškelti klausimą dėl parduotuvės „Maxima“ prieigose ir pačioje parduotuvėje pamokų metu nuolat besišlaistančių nepilnamečių grupelės. Įtarimų, kad kažkas negerai, kyla vien dėl to, kad jaunuolius prekybos centre kone kasdien galima pamatyti pamokų metu, taigi mokyklą jie akivaizdžiai ignoruoja. Be to, pasak elektrėniškės, šie nepilnamečiai elgiasi įžūliai, agresyviai, vos įdienojus juos teko matyti ir išgėrusius. Tuomet moteris pasielgė, kaip ir dera, pilietiškai – iškvietė policiją, tačiau jaunuoliai spėjo pasprukti prieš atvykstant pareigūnams.
Elektrėniškė, pati turinti vaikų, sako, jog ne tik pikta, bet ir graudu matyti, kaip šie jaunuoliai švaisto savo vos beprasidedantį gyvenimą. Stebina, anot moters, ir aplinkinių reakcija, tiksliau, jos nebuvimas – juk visi mato, tačiau ar iš baimės, ar dėl abejingumo visiškai nereaguoja. „O gal visgi reikėtų?“ – svarstė su redakcija susisiekusi moteris.

Policijai seniai žinomas

Laikas parodė, kad elektrėniškė buvo teisi – tie patys jaunuoliai, kuriuos ji atpažino iš filmuotos medžiagos, praeitą savaitę sumušė niekuo dėtą praeivį. Elektrėnų policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Neringa Bubelevičienė „Elektrėnų žinioms“ patvirtino, kad minėti jaunuoliai iš tiesų yra nepilnamečiai ir policijai žinomi. Vaikinas, spyręs praeiviui, jau yra drausmintas, ko gero, visomis policijai įmanomomis priemonėmis. Jis netgi buvo išsiųstas į socializacijos centrą, tačiau, kaip rodo pastarasis įvykis, ir tai laukiamo rezultato nedavė. Šis vaikinas buvo ir policijos, ir socialinių darbuotojų, ir mokytojų akiratyje, deja, nusižengti tai nesutrukdė.

Šeima – svarbiausia, bet silpna grandis?

Paklausta, ar įstatymuose numatytos poveikio priemonės tokiems nusikalsti linkusiems jaunuoliams apskritai yra veiksmingos, N. Bubelevičienė atsako, jog kiekvienu atveju skirtingai. Svarbu, kad stengiantis padėti tokiam vaikui bendradarbiautų visos susijusios institucijos – tiek policija, tiek vaiko teisių tarnybos, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir pan. Tačiau kokie bus rezultatai, didele dalimi priklauso nuo pirminio ir svarbiausio instituto – šeimos. Deja, dažniausiai būtent šeima būna silpnoji grandis vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijoje...
N. Bubelevičienė sako, jog atsakomybė, sąmoningumas, nuolatinio ryšio su vaiku palaikymas yra tos tėvų savybės, kurios neleidžia jų atžaloms nuklysti netinkamais keliais. Tuo tarpu nesibaigiantys darbai, ypač užsienyje, skyrybos, kai asmeniniai interesai tampa svarbesni už vaikus, ir pan. gali tapti tikru išbandymu besiformuojančiam jaunam žmogui. Ką jau kalbėti apie namų aplinką, kur be saiko girtaujama, smurtaujama...

Pagal įstatymo raidę...

Lietuvos baudžiamoji sistema jaunam asmeniui, padariusiam nusikaltimą, pirmiausia leidžia pasitaisyti. Pirmą kartą nusižengęs nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei atitinka tam tikras sąlygas: atsiprašo nukentėjusiojo ir visiškai ar iš dalies atlygina ar pašalina padarytą turtinę žalą; yra pripažintas ribotai pakaltinamu; pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Gali būti ir daugiau sąlygų, kurios atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečius.
Visgi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jaunuoliui teismas skiria įvairias auklėjamojo poveikio priemones, iš kurių dažniausia – elgesio apribojimas. Tai gali būti įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, mokytis, gydytis nuo priklausomybių, taip pat teismas gali uždrausti užsiimti tam tikromis veiklomis, bendrauti su tam tikrais asmenimis ir kt.
Kaip griežčiausia auklėjamojo poveikio priemonė nepilnamečiui gali būti skiriama priežiūra specialiojoje auklėjimo įstaigoje. Jei ir ši priemonė nepadaro teigiamos įtakos ir nepilnametis vėl nusikalsta, tuomet jis yra teisiamas. Tačiau bausmės nepilnamečiams taip pat būna švelnesnės.

Kokią visuomenę sukursime, tokioje ir gyvensime

Europos Sąjungos mastu esame viena iš šalių, kurioje yra daugiausiai kalinčių žmonių. Ir, beje, lietuviai pasisako už griežtas bausmes. Tačiau kriminologiniai tyrimai rodo, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės ne tik nepataiso, bet dar labiau sugadina nusikaltimą padariusį asmenį. Tai pasakytina apie suaugusius asmenis, ir natūralu, kad nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmės taikomos dar atsargiau. Labiau siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, bausmę už padarytą nusikalstamą derinant su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, stengiantis sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų.
Visa bendruomenė turėtų būti suinteresuota teigiama linkme pakreipti netinkamą nepilnamečio asmens gyvenimo būdą, nes juk kokią visuomenę subrandinsime, tokioje ir turėsime gyventi.

Stebėjimo sistema pasiteisina

Nors džiaugsmo šioje istorijoje mažai, visgi vienas aspektas nuteikia viltingai – jau ne pirmą kartą pasiteisino mieste įdiegta vaizdo stebėjimo sistema. Labai svarbu, anot Elektrėnų policijos komisariato viršininko Andžejaus Grudinskio (Andžej Grudinskij), kad kamerų fiksuojamas vaizdas einamuoju metu (online) yra stebimas darbuotojų. Kaip tik tai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir operatyviai sulaikyti įtariamąjį. Tad savivaldybės planus plėsti stebėjimo sistemą mieste A. Grudinskis labai palaiko ir žada rekomenduoti vietas, kuriose kameros labiausiai reikalingos. Tai, pavyzdžiui, vadinamasis antras paplūdimys, esantis prie skardžio, taip pat neseniai pradėjusios veikti „Statoil“ degalinės prieigos, kurias pamėgo įvairaus plauko pažeidėjai.
Tuo tarpu kalbėdamas apie nepilnamečių nusikalstamumą, A. Grudinskis teigia, kad jaunų nusikaltėlių Lietuvoje, deja, daugėja. Tokiuose mažuose miesteliuose kaip Elektrėnai nepastebėti netinkamai laiką leidžiančių nepilnamečių neįmanoma. Viena iš užduočių, formuluojama viešojoje erdvėje patruliuojantiems pareigūnams, kaip tik ir yra aktyvus šių jaunuolių stebėjimas. Tačiau kuriant saugią visuomenę svarbų vaidmenį atlieka ir gyventojai. A. Grudinskis prašo žmonių visuomet informuoti policiją apie įtartiną nepilnamečių ir, aišku, suaugusiųjų elgesį.

Sistema neveikia?

Toli gražu ne visi nepilnamečių nusikalstamumo aspektai apžvelgti straipsnyje, tiksliau, tik du: pirminis – tai šeima, kurioje neretai ir susiformuoja polinkis nusikalsti, ir galutinis – baudžiamoji sistema (su policija priešaky). Tarp šių dviejų grandžių yra ir daug kitų – tai mokykla, socialiniai darbuotojai, psichologai, vaikų teisių specialistai, visuomenė... Tačiau kyla vėl tas pats retorinis klausimas „kas iš to?“, nes, kaip matyti iš aprašyto atvejo, sistema kartais būna bejėgė...

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Aldutės Jaseliūnės komentaras

Šis jaunuolis yra gerai žinomas ir Vaiko teisių apsaugos skyriui, savivaldybės Vaiko gerovės komisijai. Su jo šeima buvo ir yra dirbamas socialinis darbas, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Jaunuolis buvo įkurdintas socializacijos centre. Ten jam buvo teikiama socialinė ir psichologinė pagalba, gyvenimo aplinka buvo struktūrizuota. Vaikinas, grįžęs į šeimos aplinką, kurį laiką elgėsi gerai, tačiau tai truko, kaip matome, neilgai.
Nepilnamečiai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis. Problemos, vyraujančios suaugusiųjų gyvenime, neabejotinai turi įtakos nepilnamečių elgesiui. Piktnaudžiaujama alkoholiu, plinta narkotikų vartojimas. Norėdami, kad vaikai gerai elgtųsi, pirmiausia suaugusieji, tėvai turi auklėti juos savo tinkamu elgesiu, būti savo vaikams pavyzdys. Liūdna, kai mama ar tėtis paaugliui ar paauglei nėra autoritetas, neturi jokios įtakos. Tada sudėtinga nepilnamečio elgesį koreguoti socialiniam darbuotojui, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, pedagogui ar policijos pareigūnui. Tačiau turime daryti viską, kad tokie ar panašūs atvejai nepasikartotų.

Giedrė Pūrienė