2014 m. rudens ekonominė prognozė. Lėtas atsigavimas esant labai mažai infliacijai

Pagal Europos Komisijos rudens prognozę numatoma, kad likusiais šių metų mėnesiais tiek ES, tiek euro zonoje ekonomika augs lėtai.Numatoma, kad per visus 2014 metus realiojo BVP augimas sudarys 1,3 % ES ir 0,8 % euro zonoje. Tikimasi, kad 2015 m. dėl didesnės užsienio ir vidaus paklausos augimas pamažu spartės iki atitinkamai 1,5 % ir 1,1 %. O 2016 m., sustiprėjus finansų sektoriui (Europos Centriniam Bankui atlikus išsamų vertinimą ir toliau kuriant bankų sąjungą) ir įgyvendinus naujausias struktūrines reformas, kurios pradeda duoti rezultatų, ekonominė veikla paspartės ir augimas sudarys atitinkamai 2,0 % ir 1,7 %.

LIETUVA

Lietuvoje vidaus paklausa turėtų ir toliau stabiliai didėti, tačiau manoma, kad Rusijos sankcijos sumažins eksportą ir neigiamai paveiks vartotojų ir investuotojų nuotaikas, todėl augimas bus mažesnis. Prognozuojama, kad nedarbo lygis mažės. Infliacija ir toliau turėtų išlikti žema.

Daugiau informacijos apie Lietuvą ir kitas valstybes nares: http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2014_autumn_forecast_en.htm

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Ekonomikos ir užimtumo padėtis gerėja nepakankamai greitai. Europos Komisija pasiryžusi pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis ir ištekliais, kad Europoje būtų sukurta daugiau darbo vietų ir greičiau augtų ekonomika. Pateiksime pasiūlymą dėl 300 mlrd. eurų investicijų plano, kad ekonomika greičiau ir tolygiai atsigautų. Ekonomikos atsigavimui paremti būtina skatinti investicijas.“
Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „Vienintelio, paprasto Europos ekonomikai kylančių uždavinių sprendimo nėra. Turime veikti trimis kryptimis: vykdyti patikimą fiskalinę politiką, plataus užmojo struktūrines reformas ir labai reikalingas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investicijas. Kad piliečių naudai paspartėtų ekonomikos augimas ir iš tiesų pagerėtų užimtumas, savo pareigą turime atlikti visi – Sąjungos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis.“
2013 m. antrą ketvirtį prasidėjęs ekonomikos atsigavimas tebėra netvirtas ir daugelyje valstybių narių vis dar reikėtų didesnio ekonominio postūmio. Pasitikėjimas mažesnis, negu buvo pavasarį, – tai susiję su didėjančia geopolitine rizika ir ne tokiomis palankiomis pasaulio ekonomikos perspektyvomis. Nepaisant palankių finansinių sąlygų, manoma, kad 2015 m. ekonomika atsigaus lėtai. Tai lemia iki šiol jaučiamos krizės pasekmės: vis dar didelis nedarbas, didelė skola ir menkas pajėgumų naudojimas. Europos Centriniam Bankui pastaruoju metu atlikus išsamų vertinimą sumažėjo abejonės dėl bankų sektoriaus patikimumo, o gerėjant finansavimo sąlygoms ekonominė veikla turėtų aktyvėti. 2016 m. augimas turėtų dar labiau paspartėti dėl didesnės vidaus bei užsienio paklausos ir toliau vykdomos labai palankios pinigų politikos, susijusios su mažomis finansavimo išlaidomis.
Numatoma, kad 2014 m. įvairių valstybių narių ekonomikos augimo rodikliai bus labai skirtingi: nuo -0,7 % (Kroatija) iki 4,6 % (Airija). Tačiau per kitus dvejus metus tie skirtumai turėtų sumažėti. 2015 ir 2016 m. visų ES šalių ekonomikos augimo rodikliai turėtų būti teigiami. Be to, tais metais turėtų būti labiau jaučiamas uždelstas jau įgyvendintų reformų poveikis.

Lėtas grįžimas prie nedidelio ekonomikos augimo

ES atsigavimas atrodo silpnas, palyginti su kitomis pažangios ekonomikos šalimis ir su ankstesniais atsigavimo po finansų krizės (nors jis ir kitais atvejais paprastai būdavo lėtas ir netvirtas) pavyzdžiais. Prognozės laikotarpiu labai palanki pinigų politika, pažanga mažinant privačiojo sektoriaus skolą ir iš esmės neutralios fiskalinės politikos kryptys turėtų vis daugiau skatinti vidaus paklausą. Laipsniškai turėtų atsigauti privačiojo sektoriaus investicijos, kurioms taip pat turėtų būti naudingos geresnės paklausos perspektyvos ir atotrūkio mažinimo poveikis, nors jas iš pradžių stabdys nepanaudotų pajėgumų dydis. 2015 ir 2016 m. turėtų šiek tiek išaugti privatus vartojimas; jį skatins mažos biržos prekių kainos ir palaipsniui atsigaunant darbo rinkai didėjančios disponuojamosios pajamos. Numatoma, kad prie augimo šiek tiek prisidės valdžios sektoriaus vartojimas. Turint omenyje lėtą pasaulinės prekybos augimą, keletą ateinančių metų grynojo eksporto įtaka BVP augimui veikiausiai bus labai nedidelė.

Darbo rinkos sąlygos gerėja labai pamažu

Darbo vietos kuriamos lėtai, o buvęs didelis nedarbas šiek tiek sumažėjo. Kadangi numatoma, kad ekonomikos augimas įsibėgės laipsniškai, padėtis darbo rinkoje pastebimiau pagerėti turėtų prognozės laikotarpio pabaigoje. 2016 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9,5 % ES ir 10,8 % euro zonoje.
2014 m. ES valstybėse narėse toliau vyravo infliacijos mažėjimo tendencija, kurią nulėmė mažesnės biržos prekių kainos ir stiprus ekonomikos sąstingis. 2014 m. infliacija turėtų likti labai maža. Pamažu spartėjant ekonominei veiklai ir augant atlyginimams infliacija turėtų padidėti, o prie to prisidės ir pastaruoju metu nukritęs euro kursas. Prognozuojama, kad infliacija ES sudarys 0,6 % 2014 m., 1,0 % 2015 m. ir 1,6 % 2016 m., o suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija euro zonoje – 0,5 % šiais metais, 0,8 % 2015 m. ir 1,5 % 2016 m.
Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Deficito santykis su BVP šiais metais tiek ES, tiek euro zonoje turėtų dar labiau sumažėti, nors ir lėčiau negu 2013 m., ir sudaryti atitinkamai 3,0 % ir 2,6 %. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficito rodikliai per kitus dvejus metus toliau mažės ir prie to prisidės spartėjantis ekonomikos augimas. Numatoma, kad 2014 ir 2015 m. fiskalinės politikos kryptys bus beveik neutralios. ES ir euro zonos skolos santykis su BVP (pagal 2010 m. Europos sąskaitų sistemos apibrėžtį) kitais metais pasieks aukščiausią tašką: atitinkamai 88,3 % ir 94,8 %.

Perspektyvos vis dar gali pablogėti

Dėl geopolitinės įtampos, padėties finansų rinkose netvirtumo ir grėsmės, kad struktūrinės reformos nebus įgyvendintos iki galo, ekonomikos augimo perspektyvos vis dar gali pablogėti. Infliacijos perspektyvai kylanti rizika tebėra subalansuota.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2014_autumn_forecast_en.htm

ec.europa.eu