Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) iškilmė Semeliškėse

Birželio 6-ąją Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje buvo švenčiama  Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo (Devintinių) iškilmė ir Tėvo diena. Nors teigiama, kad Devintinių šventimo tradicija šiuo metu nyksta, bet Semeliškių parapijoje ji gyva iki šiolei. Mišių metu buvo pašventintos tikinčiųjų atsineštos įvairių gėlių, žolelių, vaistažolių puokštės, tikint, kad pašventintos jos įgauna ypatingos gydomosios galios nuo įvairių ligų ir apsaugo nuo perkūnijos.

Silvija BIELSKIENĖ

Po Šv. Mišių, kurias aukojo Semeliškių parapijos klebonas Gediminas Mieldažis, vyko iškilminga procesija. Jos metu Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje buvo sustojama prie keturių – Adelės Bukinienės ir Janytės Žebrauskaitės, Onutės Vadeikienės, Pranutės Petrauskaitės ir Pastrėvio moterų sukurtų altorėlių ir skaitomos keturių evangelijų ištraukos. Po procesijos, visiems sugrįžus į bažnyčią, klebonas Gediminas Mieldažis Mišiose dalyvavusiems tėvams suteikė palaiminimą.

Devintinės

Devintinės –  svarbi pagal Šv. Velykų datą kilnojama krikščioniška šventė, skirta Švč. Kristaus Kūnui ir Kraujui pagerbti. Liaudiškas šios šventės pavadinimas – Devintinės – siejasi su tuo, kad ji švenčiama devintąją savaitę po Velykų. Dažnai ši šventė vadinama tiesiog Dievo Kūno švente. Bažnyčiose Devintinių dieną vyksta atlaidai – religinės šventės dalis, skirta pagarbinti Švč. Sakramentui. Būtinas šventės elementas – iškilminga procesija. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Devintinių procesijose dalyvaudavo ir Lietuvos valstybės vadovai, kariuomenės karininkai, įvairių organizacijų atstovai. Neatskiriama procesijų dalimi buvo gatvėmis keliaujantys gyvieji paveikslai, inscenizuojantys krikščionybei svarbius įvykius. Švč. Sakramentui pagerbti skirtos procesijos buvo labai mėgstamos ir senajame Lietuvos kaime. Lietuvos bažnytkaimiuose ir miesteliuose į paskutiniąją Devintinių procesiją visada suplaukdavo minios žmonių. Daugelis Devintinių tradicinių papročių panašūs į Sekminių. Kaip ir per pastarąsias, per Devintines kai kuriose Lietuvos vietose buvo paplitusi tradicija apkaišyti sodybos vartus, namus berželiais, kitais žalumynais, iš augalų nupinti bromus (vartus). Taip pat kai kuriose Lietuvos vietose piemenys vainikuodavo melžiamas karves lapų vainikais, o už tai šeimininkės jiems atsidėkodavo sūriu, kiaušiniais, sviestu. Žmonės stengdavosi iki Devintinių pabaigti visus svarbiausius pavasarinius žemės ūkio darbus. Tikėta, kad po Devintinių juos atlikti bus per vėlu.