Prie Elektrėnų marių kranto teatro mėgėjai rinkosi penkioliktą kartą

Kovo 26 dieną Elektrėnų kultūros centre sklandė teatro dvasia – vyko XV respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Prie marių kranto“, kurį nuo 2010 metų organizuoja festivalio globėja, Elektrėnų kultūros centro meno vadovė Nijolė Skorubskienė.

Silvija BIELSKIENĖ

Istorija

Teatro festivalį, kuris Elektrėnuose pirmą kartą surengtas 2006 metais, organizuoti sumąstė ir jam pavadinimą „Prie marių kranto“ suteikė Nadiežda Lotovina. Ji subūrė norinčių vaidinti elektrėniečių kolektyvą ir Teatro dienos proga į Elektrėnus pakvietė dar keletą teatro mėgėjų iš aplinkinių vietovių. Kultūros centro dramos kolektyvas tuomet suvaidino savo pirmąjį spektaklį Vytauto Račicko „Nippė nori namo“. Bėgo metai, keitėsi kolektyvo vadovai bei jų nariai. Išvykus Nadieždai, teatro vairą vieniems metams perėmė jos dukra Žana Sadkauskienė, o nuo 2010 metų kolektyvui vadovauja ir džiaugiasi jo pasiekimais režisierės specialybę turinti ir pati puikiai vaidinanti Elektrėnų kultūros centro meno vadovė Nijolė Skorubskienė.

Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvas

Per šiuos penkiolika gyvavimo metų kolektyvas pastatė virš dešimties spektaklių, su kuriais dalyvavo įvairiuose respublikiniuose teatrų festivaliuose bei savivaldybės organizuojamuose renginiuose. COVIDO pandemija kuriam laikui pristabdė kolektyvo veiklą, tačiau mėgėjų teatro bagaže – virtinė pasirodymų ir gausi kraitė pastatytų spektaklių. Beveik kiekvieną mėnesį gero juoko dozę kolektyvas dovanodavo Abromiškių reabilitacinės ligoninės pacientams. Teatro repertuare – pastatyti spektakliai pagal K. Binkio „Kai atsarga daro gėdą“, K. Sajos „Mirusiųjų reikalai“ ir „Kepurė dega“, N. Erdmano „Savižudis“, R. Paciukonio „Ko vėjas neįpūtė“, E. Ignatavičiaus „Sidabrinės skyrybos“ kūrinius; I. Lukošienės komedijas „Brangutė“ ir „Per durną galvą ir kojom nepakajus“, E. Untulio komediją „Laimės kalvis“.

Nuo pat dramos teatro susikūrimo pradžios kolektyvą lanko Ada Žemaitaitienė, Povilas Šadurskas, vėliau prie jų prisijungė Onutė Hopenienė, Onutė Misevičienė, Regina Černiauskienė. Neretai ir pačiai vadovei Nijolei tenka vaidinti vietoj susirgusių ar negalinčių vaidinti garbingo amžiaus kolektyvo narių.

XV festivalio dalyviai

Į Elektrėnų teatrų festivalį atvyksta žinomi mėgėjiškų teatrų kolektyvai iš visos Lietuvos. Šiais metais šventėje dalyvavo visų festivalių dalyvis, su kuriuo sieja glaudi kolektyvų draugystė, bendradarbiavimas – septynioliktus metus gyvuojantis Prienų r. savivaldybės Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras „Vėtrungė“, padovanojęs nuotaikingą Juozo Tumo-Vaižganto komediją „Žemės ar moters?“, režisierė ir kolektyvo vadovė Anelė Lukjančiuk; Trakų rajono savivaldybės Kultūros rūmų Rūdiškių „Bajorų teatro“ kolektyvas, gyvuojantis penkerius metus, režisierius ir kolektyvo vadovas Vytautas Mikalauskas, parodęs spektaklį „Trijų velnių valsas“ pagal Julijos Žemaitės komediją „Trys mylimos“. Šios šventės šeimininkai – Elektrėnų kultūros centro dramos kolektyvas – parodė Edmundo Untulio groteską „Dvigubas žaidimas“, režisierė Nijolė Skorubskienė.

Žiūrovai kartu su aktoriais mėgėjais išgyveno, juokėsi, stebėjosi, džiūgavo ilgiau nei 2 valandas, bet laikas prabėgo akimirksniu, nes kolektyvai dovanojo puikius kūrinius.

Visi kolektyvai buvo apdovanoti Elektrėnų kultūros centro direktoriaus Remigijaus Suslavičiaus padėkomis ir Elektrėnų savivaldybės mero Kęstučio Vaitukaičio įsteigtomis atminimo dovanomis. Jubiliejinio festivalio proga padėkos už nuoširdų ilgametį bendradarbiavimą, už meilę teatro menui, už prasmingą indėlį į kolektyvo kultūrinį gyvenimą įteiktos ir visiems Elektrėnų kultūros centro teatro kolektyvo nariams. Padėkas ir dovanas įteikė Nijolė Skorubskienė.

Kas jie – mėgėjai aktoriai?

Neprofesionalai, vaidinantys savo malonumui. Įvairaus amžiaus, profesijų darbuotojai, kurie į repeticijas renkasi po darbų, vakarais, kuriems reikia mintinai išmokti daug teksto, vaidinti, perteikti personažo emociją, suprantamai kalbėti, išmoktą tekstą ne tik išsakyti, bet jį išjausti, kad žodžiai nesiskirtų nuo kūno raiškos. Išmokti ne tik kalbėti, bet ir girdėti partnerį. Patiems ir rūbus pasisiūti, dekoracijas pasigaminti, juk ne visi teatrai turi apšvietėjus, garso operatorius, dizainerius, siuvėjus. Kai kiti ilsisi, jie dirba, juk vaidinimai dažniausiai vyksta savaitgaliais, švenčių dienomis. Ir negali pasakyti, kad skauda galvą, nes antrinių aktorių neturi nė vienas teatras. Tad jie dar ir atsakingi, visuomeniški. Entuziastai. O vadovai, gaudami simbolinį atlygį, kurį dažniausiai paaukoja kurui, rūbams, arbatai, nesisieloja, nesiskundžia. Jie turi būti vedliai savo ištikimiems aktoriams.

Jūs mums – tikri profesionalai

Nors yra sakoma: „Aš artistas — man nieko nereikia, tik negęstančios toly žvaigždės“, bet vis dėlto yra gera, kai tau ploja ir šypsosi žiūrovas. O šįkart aplodismentų, šypsenų ir gėlių tikrai nepagailėta. Ypač jaudinanti akimirka, kuomet Elektrėnų kultūros centro kolektyvo narius po pasirodymo gėlėmis, dovanomis apdovanojo šventėje dalyvavę artistų vaikai, anūkai, proanūkiai. Gėlių gausa buvo apdovanota ir pati festivalio iniciatorė, rengėja Nijolė Skorubskienė.

Šventės organizatoriaus – Elektrėnų kultūros centro – vardu Nijolė Skorubskienė dėkojo visiems dalyviams, žiūrovams, partneriams, globėjams ir rėmėjams.

***

Jūs mums ne mėgėjai, o tikri profesionalai, kiekvienas su savo braižu, savu alsavimu, atsidavimu. Mylime jus ir linkime – gyvuokite, kurkite, nepailskite ir skleiskite mums gyvenimo grožį!

Ilgiausių metų jums ir iki kito – XVI – respublikinio mėgėjų teatrų festivalio „Prie marių kranto“ Elektrėnuose.