Nelaimė tapo sutelktumo pavyzdžiu

Turbūt mažai rastume Lietuvos gyventojų, kurie nebūtų bent girdėję apie gražiausią Lietuvos kaimą, esantį Elektrėnų savivaldybėje – Grabijolus. Bet vasario 18-ąją pasklidusi žinia apie didelę nelaimę – griuvusį seną uosį ir suniokojusį etnografinio gyvenamojo namo stogą, tikrai sukaustė daugelio dėmesį. Laimei, 86 metų namo savininkas p. Vytautas yra sveikas ir gyvas. Tačiau jis liko beveik be namų.

Silvija BIELSKIENĖ

Pirmiausia į šią nelaimę sureagavo didžioji žiniasklaida, vėliau ir Neries regioninis parkas, o tuo metu senolio kaimynai darbavosi prie ant namo užgriuvusio uosio.

„Medis buvo žaliuojantis, iš pažiūros visiškai sveikas. Įvykus nelaimei paaiškėjo, kad jo šaknyse buvo įsimetęs puvinys, tačiau to nustatyti per apžiūrą, ar prognozuoti, kad medis virs iš šaknų, jam stovint ir žaliuojant buvo neįmanoma. Tačiau smarkus vėjas sukūrė nelaimę, kurios šiame etnografiniame kaime niekas nesitikėjo. Visi tikriausiai žinote, kokia unikali yra Grabijolų kaimo medinė architektūra, p. Vytautas supratingai puoselėjo savo sodybą ir visada saugojo jos autentiškumą. Tiek garbus p. Vytauto amžius, tiek jo meilė sodybai, tiek nepaprastai skaudūs nelaimės padariniai verčia ieškoti visų būdų, kaip galėtume jam padėti. Tikime, kad bendromis jėgomis sugrąžinsime p. Vytautui saugius ir atnaujintus namus.

Norintys aukoti Vytauto namo stogo atstatymui, pinigus gali pervesti į šią sąskaitą: LT247300010171178240, UGNIUS NARUTIS, Swedbank. Sąskaitą atidarė Grabijolų kaimo bendruomenė namo stogo atstatymui“, – „Facebook‘o“ paskyroje skelbė Neries regioninis parkas.

Kadangi Grabijoluose esu ne kartą buvusi, turiu ten gyvenančių bičiulių, tad gavau žinutę apie ten gyvenantį Ugnių Narutį, prosenelių sodyboje, Grabijoluose, apsigyvenusį jaunuolį, senolio Vytauto kaimyną, kuris pirmasis savo feisbuko paskyroje vasario 18 d. 23 val. paskelbė TikTok‘ui sukurtą videofilmuką su paties įrašytu komentaru: „Nuvirto medis ant sodybos, laimei, niekas nenukentėjo, 86 metų senelis pradžioje sunkiai kalbėjo, buvo pabalęs, bet vėliau pradėjo šposyt. Staigiai susirinko kaimynai, ir ėmėsi darbo – rinkti nuolaužas ir pjauti medį. Išpuvusių šaknų seną uosį, kurį nupjauti dėl saugumo senolis dar vasarą prašė. Pjaunamo medžio šaknys išpuvusios, sveiko medžio likę kokių 10 proc.“ Vasario 20 d. darytame videoįraše jau Ugniaus balsas linksmesnis, nes ir naujienos teikiančios vilties: „Džiugu, kad nori padėti ir greičiausiai padarysi daugiau, nei mūsų institucijos. Kviesti gaisrininkai neatvažiavo, nors 112 man pažadėjo. Pasirodo, gaisrininkai buvo atvažiavę nupjauti šį medelį, bet šį uosį, nuvirtusį ant 86 metų senelio namo, paliko jam. Čia, beje, matome 70-metį kaimyną, kuris nuo 8 val. ryto jau nuiminėja šiferį. Atidariau atskirą banko sąskaitą rinkti lėšas naujo stogo dengimui. Šakas nupjovėme, medį nuvertėme, padarėme naują karkasą ir padarėme laikiną šiltnamio stogą su tentu, kuriam lėšų skyrė Neries Regioninio Parko direkcija. Šaunu, kad po dienos ėmė kalbėti apie pagalbą, o ne vien apie tai, kad jie nėra kalti šioje situacijoje. Kaip laikosi senelis Vytas? Gerai, nenukentėjęs ir jau ramus. Bet darbai kaime nesibaigia. Rytoj pakartotinai kreipsimės dėl grėsmę keliančių medžių nupjovimo, gražu, bet pavojinga, vietoje jų pasodinsime šermukšnių alėją.“ Vasario 22 d. Ugnius paskelbė naują įrašą: „Stabdome lėšų rinkimą – ačiū Jums! Jau antradienis, ir žinia apie uosį, užvertusį trobą Lietuvos kaime, pasklido Jos mastu. Tai mano kaimyno Vyto troba. Dienos čia kaime tapo gerokai šviesesnės. Nors vis tiek, vėjui ir ramiam šmėklauja mintys... Mačiau, kaip tas uosis virto ir tai išlieka atminty ir regoje šiandien. Bet pamenu, ir kaip ežiukai po uosiu sušildė visų širdis. Norėčiau padėkoti visiems ir visoms, kurių darbas, laikas ir lėšos šiam ramiajam kampeliui leidžia vėl tokiu tapti. Surinkta netoli 14 tūkst. Eur, dar keli tūkstančiai iš Elektrėnų savivaldybės. To pakaks naujam stogui. Sąskaitą paramai atidariau savo vardu, matydamas, kaip viskas gali užtrukti. Esamais orais – stogai dengiami iškart, taip ir bus. Visos išlaidos iš šios sąskaitos bus suderintos su Parko direkcija ir viešos. Džiaugiuosi Elektrėnų savivaldybės administracijos operatyvumu ir Direkcijos aktyvumu, ypatingas Ačiū Karolinai už aktyvią komunikaciją. Pailsėjęs įsibėgėsiu ir pats pasakosiu aktyviau, kaip čia tos dienos kaime eina. Ačiū Jums!“

Darau tai, kas atrodo teisinga, iš širdies

Susisiekiau su Ugniumi NARUČIU, paskelbusiu sąskaitą ir informavusiu visuomenę apie įvykusią nelaimę, norėdama išgirsti visą istoriją iš pirmų lūpų.

Gal galėtumėte apie save kelis sakinius parašyti? Kiek supratau, gyvenate Grabijoluose ir esate to senolio Vytauto kaimynas?

Atsikėliau į Grabijolus praeitą pavasarį, sugrįžau į tėviškę, kur praleidau savo vaikystę. Tvarkome seną namą. Man čia patinka, man čia gera. Dabar baigiu magistro laipsnį, tai čia vieta, kur tikrai gali būti darbingas. Daug erdvės, mažai žmonių. Čia pradėjau kūrybinę veiklą su medžio dirbiniais, įkvėptais lietuvių tautosakos, archainiais simboliais.

Jūs matėte, kaip virto tas uosis?

Taip, aš mačiau, kaip tas uosis virto. Bėgau žiūrėti, galvojau, kad klevas, bet pamačiau, kad uosis nuvirto ir guli net ne ant namo stogo, o jau ant pirmo aukšto lubų, nes stogo nebebuvo. Sužinojęs, kad Vytui viskas gerai, pakviečiau kitus kaimynus.

Ar buvo atvykusi gaisrinė?

Aš paskambinau pagalbos telefonu 112, mane patikino, kad gaisrinė atvažiuos, nors tas pokalbis buvo gana keistas, bet pagalba neatvažiavo. Atsitiktinai, pakeliui seniūnas sutiko gaisrinę, kuri atvyko nupjauti mažyčio medelio, maždaug 15–20 cm skersmens, nuvirtusio ant kelio. Jų paklausus, ar gali atvykti padėti senoliui, jie susiskambino su savo vadovybe ir leidimo negavo. Bent jau taip girdėjau.

Patikslinkite dėl gaisrinės: negavo leidimo tą uosį nupjauti, o dėl mažo medelio atvyko?

Na, mano žiniomis, taip ir buvo, gal čia buvo keli iškvietimai, bet į mano skambutį nebuvo reaguota. Dabar, kai suvedu galus, supratau, kad, jei senolis būtų buvęs prispaustas, tada būtų atvykę, perfrazuojant – „trūko kraujo“. Tad, jei ne kaimynai, nežinau, kaip būtų buvę, nes ir jaunas būdamas, vienas tokio medžio niekaip nesutvarkysi.

O kas tą uosį nupjovė?

Uosį pjoviau aš, kaimynai, vienas kaimynas net iš Vilniaus atvažiavo su benzininiu pjūklu, ir šakelę po šakelės nupjovėme, didysis kamienas liko gulėti ant namo sienos, po apačia pridėjome lentų, pastolius, viską, ką turėjome, tą tempėme. Ir kažkaip, pats nesuprantu kaip, mes nuridenome tą kamieną per gonkelę, neišdaužę nė vieno langelio, nesulaužę nė vienos gonkos. Taigi, tai padarė kaimynai, ne gaisrininkai.

Kaip senolis Vytautas dabar jaučiasi?

Senolis gerai jaučiasi, tvarko paskutines nupjauto medžio kalades, pakalbėjome, pajuokavome, žmogus negali atsistebėti ir atsidžiaugti tiek kaimynų, vietinių žmonių pagalba, tiek visiškai nepažįstamų žmonių geranoriškumu. Aš jam perskaičiau visas žinutes, kurias žmonės rašė komentaruose.

Gal žinote, kiek gyventojų šiuo metu gyvena Grabijoluose?

Šiuo metu su manimi turėtų būti apie 12 gyventojų, yra, kurie atvyksta tik savaitgaliais. Savęs nelaikiau gyventoju, kol nepraleidau čia žiemos, dabar jau galiu sakyti, kad čia gyvenu.

Ar jums niekas nesakė, kad jūsų labai radiofoninis balsas, galėtumėte televizijoje ar radijuje dirbti.

Taip, yra sakę (juokiasi), kad galėčiau filmus garsinti. Aš darau savo trumpo formato TikTok platformoje vaizdoįrašus, vėliau gal darysiu ilgesnius pasakojimus apie viską – tiek apie tautosaką, tiek apie archajinę kultūrą, mitologiją, mistinius dalykus, simboliką, kuri mane domina, tiek ir apie buitinius papročius. Čia yra dar žmonių, kurie daug užsirašę pasakojimų iš savo tėvų, kas čia šitame kaime vyko. Norisi ne televizinius filmus įgarsinti, bet daryti tai, ką pats norėčiau matyti ir žiūrėti. Nes filmų aš nelabai mėgstu, tiesą sakant.

Negaliu atsižavėti jūsų – jaunuolio – kilnumu ir meile artimam.

Darau tai iš širdies, nes pats esu gavęs labai daug meilės iš šio kaimo – paprastais pokalbiais, pajuokavimais, iš nieko tiesiog nuotaika buvo pakeliama, jei ko reikia, pirmiausia einu pas kaimyną. Tad – pats gavęs, noriu tuo dalintis, prisidėti tuo, kuo galiu. O dėl jaunimo, tai labai džiugu matyti vos ne perpus jaunesnius už mane, kurie dalinosi informacija ar net patys, kiek galėjo prisidėjo. Po viso šio skaldymosi ir pasipiktinimo visuomenėje, man pačiam labai žavus gūsis vienybės Lietuvoje.

Nuoširdžiai dėkoju už pažintį ir tokį netikėtą atsitiktinumą – jūs stebuklas mūsų savivaldybėje.

Ugnius Narutis dar ir kuklus, nepaminėjo, kad jis tarpdisciplininis menininkas, studijuojantis komunikacijos mokslų magistrantūroje, vystantis tęstinį meno projektą „NOTOK“, kuriame vaizduojamos archetipinės žmogaus gyvenimo istorijos, ieškant tiesos ir savęs visa apimančios gamtos akivaizdoje. Potraukis gamtai privedė prie domėjimosi protėvių ir promočių keliais, kurį Ugnius ėmė išreikšti mediniais rankdarbiais, kaip smilkalinėmis, žvakidėmis ar amuletais, po NAMATA vardu. Apsilankykite www.ugniusnarutis.com.

Neįmanoma žodžiais apibūdinti stebuklą

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius: „Taip jau nutinka, kad stichinės nelaimės ir gaisrai aplanko žmones, sukeldami jiems turtinių ir neturtinių praradimų. Šiandien (vasario 21 d.) nuvykęs į Grabijolų kaimą, susipažinau su negandų ištiktais žmonėmis ir vėtros padaryta žala. Galima tik pasidžiaugti bendruomeniškai motyvuotų žmonių gerumu, kurie savo aukomis siekia palengvinti tas netektis. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšomis taip pat prisideda prie stichijų padarytos žalos mažinimo.“

Karolina Želvė: „AČIŪ visiems, jau surinkta reikiama suma stogo atstatymui! Suaukota 13 764 Eur, dar 3 500 Eur skyrė Elektrėnų savivaldybės administracija, medžiagomis ir darbu parems kelios įmonės (apie tai – kiek vėliau). Tad aukų rinkimą stabdome ir nežinome, kaip padėkoti už visa tai! Ponui Vytautui medis nunešė stogą, o mums nunešė stogus Jūsų gerumas!“

Neries regioninis parkas: „Misija neįmanoma žodžiais apibūdinti stebuklą, kurį Jums visiems aukojusiems ir kitaip prisidėjusiems pavyko sukurti per tokį žaibiškai trumpą laiką. Grabijolų kaime įvykusi nelaimė tapo puikiausiu sutelktumo, bendruomeniškumo ir atsakomybės už kito gerovę pavyzdžiu. P. Vytauto namų stogas su Jūsų pagalba ne tik išsaugos etnografinėms sodyboms būdingas formas, bet taip pat primins ir simbolizuos, kad širdies gerumui ribų nėra. Taigi, norėdami atsidėkoti visiems už parodytą dėmesį bei paramą, sušilus orams pakviesime į nemokamą žygį po Grabijolų apylinkes, kad pamatytumėte, kokioms vertybėms gerais darbais padedate gyvuoti.“

***

Sakote, neįtikėtina, kokie nuostabūs yra Žmonės, koks gražus yra mūsų visų gerumas? Aš sakyčiau – įtikėtina, mūsų žmonės neaprėpiamos atjautos ir empatijos, tai liudija per kelias paras surinktos lėšos, kurių dėka Grabijoluose gyvenančiam senoliui bus uždengtas stogas, o tuo pačiu bus sušildyta jo išsigandusi širdelė. O jaunuolio Ugniaus Naručio operatyvumas, reakcija ir meilė artimam kelia tokį žavesį, kurį paliudija riedančios ašaros...