Milžiniškos reikšmės įvykis Lietuvos istorijoje

Lygiai prieš 30 m. Lietuvoje vyko visuotinė apklausa-plebiscitas, kurio metu buvo išreikšta tautos valia tapti Nepriklausoma Demokratine Respublika.

1991 m. vasario 9 d. visuotinės gyventojų apklausos dėl Lietuvos nepriklausomybės biuletenyje buvo klausiama: Ar Jūs už tai, kad Lietuvos Valstybė būtų Nepriklausoma Demokratinė Respublika? „Taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, „ne“ – 6,56 proc. Šiame referendume dalyvavo 2 247 810 rinkėjų (84,83 proc. balso teisę turinčių piliečių). Iš jų 2 028 339 rinkėjai pritarė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui. 147 040 rinkėjų atsakė neigiamai.

Sovietmečiu sociologinių tyrimų ar apklausų, kuriomis būtų aiškinamasi pasitenkinimas gyvenimu, nebuvo. Visi iki vieno privalėjo džiaugtis brandaus socializmo rojumi.

Daugiau nei du milijonai rinkėjų pasisakė, kad okupacija turi baigtis, piliečiai patys kurs savo šalies ateitį. Daugiau nei 90 proc. apklausoje-plebiscite balsavusiųjų priėmė galutinį ir negrįžtamą sprendimą dėl nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos. Vėliau tokių rezultatų nebuvo pasiekta nei viename referendume.

Tai milžiniškos reikšmės išskirtinis įvykis šalies istorijoje. Plebiscitas buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo pasaulio sąmonėje baigiamasis taškas. Tarptautiniame lygmenyje įvyko lūžis. Jam įtvirtinti buvo reikalingas šis galutinis teisinis sprendimas.

Aukščiausioji Taryba po referendumo kreipėsi į visas valstybes su prašymu atkurti diplomatinius santykius, kuriuos Lietuva palaikė iki 1940 metų Sovietų Sąjungos okupacijos. Praėjus dviem dienoms po referendumo, pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, o visame pasaulyje šalies nepriklausomybė pripažinta po 1991-ųjų rugpjūčio pučo Maskvoje.